Arte et Marte

Senieji dokumentai karo tema : skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms

Parodos katalogas
2010 liepos 7–rugpjūčio 3 d.

Arte et Marte: senieji dokumentai karo tema

Parodos katalogas

Literatūros sąrašas

 

Disce, sed a doctis –
Mokykis, tačiau tik iš mokytų

1. Pretorijus, Matas (apie 1635–1704). Mars Gothicus, id est tractatus historicus : exhibens veterum Gotthorum militiam, potentiam, arma, machinas, exercitationes bellicas, acies, castrametationes, leges, stipendia poenasque militares, ex variis classicisque plerumque auctoribus deductus / opera et studio Matthaei Praetorii, praepositi & parochi Starogardiensis, Weieropoliensis, Gorensis &c, Sac. Reg. Maj. Pol. historici & secretarii. – [Oliva] : typis monasterii Olivensis S.O.C. impr. Johannes Jacobus Textor, 1691. – [8], 92, [20] p. : inic., vinj. ; 2° (32 cm).

Lotynų k. – Dedik.: Joanni III, monarchae Poloniarum, magno duci Liethvaniae.

Proveniencija: Библiотека Литовской Духовной Семинарiи [lipdė]. – Įrišimas: pergamentas; įrišta su: Orbis Gothicus, 1688.

RSS L-17/2-184

Mažosios Lietuvos istoriko Mato Pretorijaus veikalas lotynų kalba apie gotų karybą: kariuomenę, ginkluotę, karinę techniką, įtvirtinimus, kautynių rikiuotę, įstatymus, atlyginimą ir bausmes, išleistas Olivos (netoli Gdansko) cistersų vienuolyno spaustuvėje 1691 m. Žinių M. Pretorijus sėmėsi iš įvairių autorių, nurodo net 104 šaltinius. Visų pirma 1688 m. buvo išleistas Orbis Gothicus (Gotų pasaulis). Pratarmėje M. Pretorijus išsamiai pamini visus autorius, net ir tuos, kurie vos užsimena apie gotus. Stebina, kaip jis buvo įsigilinęs į šią temą, susipažinęs tiek su senųjų autorių, tiek jo amžininkų darbais. Abu kūriniai – Gotų pasaulis ir Gotų Marsas – dedikuoti karaliui Jonui III (Jonui Sobieskiui) už ypatingus karinius nuopelnus ginant krikščioniškąjį pasaulį nuo musulmoniško. Olivos cistersų vienuolyno spaustuvė pagerbė M. Pretorijų dviem eilėraščiais, išaukštinančiais jo darbą. Eilės teigia, kad M. Pretorijui neprilygsta Aleksandro Didžiojo žygius aprašęs Kurcijus, Lipsijus lieka šešėlyje, nusileidžia ir Justinas su Tacitu, ir Floras, netgi Livijus. Kaip gotai karine sėkme įveikė visus didvyrius, taip M. Pretorijus rašytojų žiedą įveikė savo menu. Mars Gothicus skirtas, pasak leidėjo, mokytam pasauliui. M. Pretorijus buvo labai jautrus žodžiui, jo reikšmei. Lygindamas, o kartais tapatindamas prūsus, žemaičius, lietuvius su gotais, jų ginkluote, apranga, kovos būdais ir t.t., pasitelkia etimologiją, aiškina, ką reiškia karas, kariai, kunigas, sagė ir suktis, spirti, Vaidevutis, valdas, krivis. Lietuvos pavadinimą lotyniškai rašo Liethvania, kai beveik visuotinai buvo vartojama Lithuania ar Litvania. M. Pretorijus nėra kategoriškas, kai pateikia savo aiškinimus ar palyginimus, leidžia skaitytojui turėti savo nuomonę. Veikalo pabaigoje pasididžiuoja, kad gotų palikuonys sarmatai, visų pirma tie, kurie gyvena jo tėvynėje, išsaugojo Marso stiprybę ir narsą, garsėja pasaulyje didžiomis pergalėmis tiek prieš pasipūtusį turką, tiek prieš maskvėnus ar švedus. Pamini Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujamos kariuomenės pergalę Livonijoje prie Kirchholmo (Salaspilio), kai buvo sumušta daug gausesnė būsimo švedų karaliaus Karolio IX kariuomenė.

Kaip priedą Olivos cistersų vienuolyno spaustuvė paskelbė vienuolyno abato tėvo Mykolo Antonijaus Hackio eiles, šlovinančias Lenkijos karalių, Lietuvos didįjį kunigaikštį Joną III .
 

2. Lipsius, Justus (1547–1606). Iusti Lipsii De militia Romana libri quinque, commentarius ad Polybium. – Antverpiae : ex officina Plantiniana, apud viduam & Ioannem Moretum, 1596. – [16], 330 p. : iliustr., inic., signetas, vinj. ; 4° (25 cm).

Lotynų k., dalis teksto sen. graikų k. – Dedik.: Philippo III, Hispaniarum et Indiarum principi.

Įrišimas: kartonas, dekoruotas popierius, rudos odos kampučiai ir nugarėlė su įspausta antrašte; kartu įrišta V-oji knyga, išleista 1595 m.

RSS V-16/1-1383-1384

Flamandų humanisto, mokslininko, puikaus Romos istorijos, literatūros žinovo ir mokytojo Justo Lipsijaus (Joost Lips) veikalas Penkios knygos apie romėnų karo meną, lotynų kalba išleista 1596 m. Antverpene, Plantinų spaustuvėje. Knyga buvo labai populiari, sulaukė daug leidimų. Sumanymo motyvus parašyti veikalą apie romėnų karo meną J. Lipsijus paaiškina dedikacijoje Ispanijos karaliui Pilypui III ir žodyje savo skaitytojui. Karyba esanti neatskiriama istorijos dalis. J. Lipsijus sako, jog pats patyręs ir žinąs, kad niekas taip nestabdo jaunimo ir netrukdo, kaip senosios karybos neišmanymas, taigi šią ligą pirmiausiai ir pasiryžo pagydyti. Sumanė parengti trijų dalių veikalą. Pirmoji dalis, kurią sudaro penkios knygos, skirta Polibijui, analizei, komentarams, pastaboms apie tvarką, rikiuotę, ginkluotę, įstatymus. Antroji dalis (Poliorceticωn) apie įvairius mechanizmus, pabūklus, svaidymo prietaisus jau esanti paruošta (išspausdinta kitoje, vėlesnėje, laidoje). Trečioji dalis būsianti apie triumfą. J. Lipsijus rašo, kad turi dar daug medžiagos ir sumanymų, tačiau nežino, ar užteks sveikatos, jėgų ir gyvenimo. J. Lipsijus retoriškai klausia Pilypo III , kas gali būti svarbesnio už kariuomenę, kuri vienintelė laiko pasaulį, duoda ir atima ne tik karalystes, bet ir gyvybę. Jokia valstybė ar santvarka be kariuomenės neklestėjo, kuo geresnius įstatymus turėjo, tuo geresnę ir kariuomenę. Romėnų kariuomenę J. Lipsijus laiko pavyzdingiausia ir sėkmingiausia iš visų senovės kariuomenių. Sako, jog daug yra besižavinčių, tačiau mažai – suprantančių ir išmanančių, todėl ir dabartiniams (tai yra XVI–XVII a.) vadams žinios apie romėnų karybą galinčios labai praversti. Juk niekas geriau už romėnus nebuvo sutvarkęs šaukimo į kariuomenę, karinės drausmės, kovinės rikiuotės, todėl per 700 metų beveik kasmet būdavo triumfų, todėl romėnų jėgai būdavo sunku, o dažnai ir neįmanoma pasipriešinti. Veikalas parašytas dialogo su įsivaizduojamu Klausytoju forma. Jam J. Lipsijus paaiškina, kodėl pasirinko kaip pavyzdį Polibijų, o ne Vegecijų, kokiu būdu ir kokia tvarka pasakos apie romėnų karybą, kad pasitelks ir kitus autorius. Stengsis viską išdėstyti ir nušviesti trumpai, nes jam patinka Demosteno principas, kad ne kiekybė, o kokybė yra gėris. Veikalas iliustruotas.

 

3. Lipsius, Justus (1547–1606). Iusti Lipsii De militia Romana libri quinque, commentarius ad Polybium. – Antverpiae : ex officina Plantiniana, apud Ioannem Moretum, 1598. – 366, xxix, [5] p. : iliustr., inic., signetas, vinj. ; 4° (24 cm).

Lotynų k., dalis teksto sen. graikų k. – Dedik.: Philippo III, Hispaniarum et Indiarum principi. – Karališkoji privilegija, patvirtinanti Justo Lipsijaus valią suteikti išskirtines teises J. Moretui publikuoti šį veikalą.

Proveniencija: Walenrodia dum magnis maioribus orta hunc reliquis iunxit bibliotheca libris utere concesso lector ... [EL] ; įrašas lot. k.: [...] Librum hunc Bibliothecae avitae Wallenrodianae inscribi voluit Ernestus a Wallenrodt, Tribunalis, quod in Borussia est [...]. – Marginalijos. – Įrišimas: pergamentas.

RSS V1-344

Kita J. Lipsijaus veikalo apie romėnų karo meną laida.

 

4. Wallhausen, Johann Jacobi [Jacob] von (apie 1580–1627). Romanische Kriegskunst. I. Darinnen außführlich und klärlich gewiesen wirdt, waßerley Gestallt vor etlich tausendt Jahren die Edle Kriegskünste in Kriegsschulen seynd publice gelehrt worden, in welchen das gantze Fundament aller heutigen Kriegskünsten (so ein reicher Schatz) begraben ligt, vor diesem niemals an Tag gegeben, II. Darneben der treffliche Kriegskunst Lehrer Flavius Vegetius auß dem Latein in vnser Muttersprach vbergesetzt; Zu hochnöhtigstem Nutzen allen, so zu den Edlen Kriegskünsten Lieb unnd Lust tragen, herfür gesucht, ans Liecht gebracht, und mit schönen Kupfferstücken angewiesen. – Frankfurt am Main : Paul Jacobi, 1616. – [8], 67, [16], 186 p. : frontisp., inic., vinj., 21 vario raiž. ; 2° (30 cm).

Vokiečių k., dalis teksto lotynų k. – Dalis teksto išsp. skiltimis. – Leid. duom. pakartoti kolofone.

Proveniencija: Walenrodia dum magnis maioribus orta hunc reliquis iunxit bibliotheca libris utere concesso lector ... [EL] ; įrašas lot. k.: Otto Wilhelm S.R.S. comes de Walebourg. – Įrišimas: medis, pergamentas, nugarėlėje užrašas: Walhauseni Opera militaria W. 308.; kartu įrištos 4 kn.

RSS V-17/2-457

1616 m. Zygene (Siegen, Vokietija) grafo Johanno iš Nassau-Siegen (1583–1638) įkurtos pirmosios karo mokyklos direktoriaus, teorinių veikalų apie karybą autoriaus gausiai iliustruotas didelės apimties veikalas apie romėnų – ir ne tik jų – karo meną. Išleistas Frankfurte prie Maino 1616 m.

Johannas Jacobi Wallhausenas amžininkų buvo labiausiai vertinamas vokiečių autorius, rašęs karo tema, nes buvo ne tik teoretikas, bet ir praktikas, šešiolika metų praleidęs karo tarnyboje, kurią pradėjo priverstas aplinkybių. 1596 m. jis kaip Johannes Tautpheus Walhusanus buvo įrašytas į Marburgo universitetą, bet po dvikovos, pasibaigusios jo varžovo mirtimi, buvo priverstas bėgti. Pabėgo į Nyderlandus ir įsiliejo į Oranje princo, Nassau grafo Mauricijaus [Mauritz, prince van Oranje, count van Nassau (1567–1625)] karių gretas. Grafas Mauricijus buvo Nyderlandų kariuomenės reformatorius, kūręs antikinio tipo modernią Europos kariuomenę tuo metu, kai Nyderlandai kovojo Aštuoniasdešimtmetį karą su Ispanija, turėjusia stiprią ir tradiciniais būdais sunkiai įveikiamą kariuomenę. J. Wallhausenas dalyvavo Nyderlandų miestų gynyboje, buvo patekęs į apsiaustį, dar dalyvavo žygiuose į Vengriją ir į Maskvą, užsitarnavo karininko laipsnį, gyvenimo kelią baigė Gdanske. Tai, ką patyrė ir ko išmoko, perteikė savo veikaluose apie įvairius kovos būdus – pėstininkų, raitelių, kautynių vienas prieš vieną, riterių kovos, parašė karo mokyklos programą, veikalą apie tėvynės gynimą ir daug kitų darbų. Daug savo lėšų skyrė tam, kad veikalai būtų gausiai iliustruoti. Ši ikonografinė medžiaga visada kėlė didelį susidomėjimą.