Arte et Marte

Senieji dokumentai karo tema : skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms

Parodos katalogas
2010 liepos 7–rugpjūčio 3 d.

Arte et Marte: senieji dokumentai karo tema

Parodos katalogas

Literatūros sąrašas

 

Inter arma – Ginklams žvangant

5. Machiavelli, Niccollo (1469–1527). Nicolai Macchiavelli civis et secretarii Florentini, De arte militari libri septem : in Latinum sermonem traducti, multisq[ue] in locis restituti. – Argentorati : impensis Lazari Zetzneri, bibliop., 1610. – [16], 282 p. : inic., 5 lent., vinj. ; 8° (15,5 cm). Lotynų k. – Dedik.: Ad Laurentium Strozzium nobilem Florentinum, Philippi filium.

Proveniencija: Gottholdschen Bibliothek [spaudas]. – Įrišimas: kartonas.

RSS V-17/11215
 

Italų politikos veikėjo, filosofo ir rašytojo N. Machiavelli’o veikalo Septynios knygos apie karo meną lotyniškas vertimas, išleistas Strasbūre 1610 m. Šį kūrinį Machiavelli skyrė Lorensui Strocci, kilmingam florentiečiui, Pilypo Strocci sūnui. Pratarmėje, kreipdamasis į Lorenco Strocci, autorius pastebi, jog daugeliui atrodo, kad nėra dviejų labiau nesuderinamų dalykų už paprastų piliečių ir kariavimui pasišventusiųjų gyvenimą. Dažnai tenka stebėti, kaip smarkiai pasikeičia žmogus, nutaręs pasižymėti karybos srityje. Jis ne tik persirengia kario rūbais, bet ir savo elgesiu, pomėgiais, kalba ir laikysena ima labai skirtis nuo paprasto piliečio. Viskas, kas tinka paprastam piliečiui, atrodo nepriimtina tam, kuris pasiruošęs bet kada atremti bet kokį smurtą. Paprasta kalba ir išvaizda jam, norinčiam visus gąsdinti barzda ir keiksmažodžiais, atrodo visiškai netinkama. Machiavelli pastebi, kad ši nuomonė apie nesuderinamumą esanti klaidinga, nes nuo pačių seniausių laikų tiek paprasto piliečio, tiek kario gyvenimas yra tarsi vienas organizmas – kokia nauda būtų iš visų įstatymų ir pilietinių institucijų, jei nebūtų pasiruošusių jų apginti. Senovės valstybių institucijos stengėsi, kad tarp žmonių būtų palaikoma ištikimybė, taikingumas, Dievo baimė. Jos dėjo dvigubai daugiau pastangų, kad šios savybės būtų palaikomos kariuomenėje, nes iš ko labiau tėvynė galėjo reikalauti ištikimybės, jei ne iš žmogaus, prisiekusio dėl jos atiduoti savo gyvybę. Machiavelli sako, kad jo laikais šių senovės nuostatų nesilaikoma, kariniai papročiai sugedo, todėl jis ryžosi pasidalinti savo mintimis apie karo meną, nors ir puikiai supranta, kad neturinčiam karinės patirties toks sumanymas yra rizikingas. Visas veikalas parašytas kaip dviejų autoriui artimų žmonių pokalbis sode: iškilus pilietis Kozimas (Cosmo) užduoda aštrius ir gerai apgalvotus klausimus savo pašnekovui Fabricijui Kolonai, narsiam kariui, gerai išmanančiam karinius reikalus ir kariško gyvenimo ypatybes. Per jų pokalbį ir atskleidžiami kariavimo bei moralinių savybių skirtumai tarp visų laikų įvairių šalių kariuomenių.

 

6. Frontinus, Sextus Iulius (apie 40–103). Sexti Julii Frontini Stratagematicωn viri consularis, sive De solertibus ducum factis et dictis libri quat[t]uor : ad usum collegii pp. Societatis Jesu. – Parisiis : apud viduam Simonis Benard, 1690. – 197, [3] p. : inic., vinj. ; 16° (11 cm).

Lotynų k.

Proveniencija: Lucyana Uziębły [spaudas]; z ksiąg W. Zayorskiego 1814 R. [įrašas]; Biblioteka Wróblewskich [lipdė]. – Įrišimas: margintas kartonas, odos nugarėlė ir kampučiai, juostelė, knygos kraštai spalvinti raudonai.

RSS V-17/1-8253
 

I a. pr. Kr. gyvenusio romėnų kario ir rašytojo Seksto Julijaus Frontino knyga apie karvedžių gudrybes ir klastingus sumanymus, lotynų kalba išleista Paryžiuje 1690 m. Frontinas yra buvęs pretoriumi 70- ais metais, po penkerių metų išsiųstas valdyti Britanijos. 95-ais metais Frontinui buvo pavesta rūpintis Romos vandentiekiu, jis parašė puikią knygą De aquaeductibus Romae (Apie Romos vandentiekius). Karo temai skirti du veikalai: neišlikęs De re militari (Apie karo meną) ir karininkams skirtas Stratagematicon (Strategemos). Šis nedidelės apimties veikalas buvo labai populiarus ne vieną šimtą metų, leidžiamas tiek atskirai, tiek karo tema rašiusių autorių kūrinių rinktinėse. Įvade Frontinas rašo, kad norėjo, taupydamas konsulų laiką, vienon vieton surinkti iš graikų ir romėnų šaltinių žymių karvedžių pasisakymus, netikėtus ir išradingus sprendimus, kai trūkumai paversti privalumais, parengti tarsi patarimų ir padrąsinimų rinktinę. Surinktus pavyzdžius jis sugrupavo temomis. Pirmojoje knygoje surinkti pasakojimai, kokių sprendimų teko imtis prieš prasidedant mūšiui, kaip nuslėpti savo ir sužinoti priešininkų planus, kaip perkelti kariuomenę, išvengti paspęstų žabangų, numalšinti karių nepasitenkinimą, paskatinti kariuomenę kautynėms, išsklaidyti prietaringą baimę. Antrojoje knygoje apžvelgiama, kas gali nutikti, ko gali prireikti paties mūšio metu, kaip parinkti vietą ir laiką, kaip išrikiuoti kautynėms karius, sudrumsti priešo gretų tvarką, pateikti melagingus planus, kas gali nutikti po sėkmingos mūšio baigties. Trečiojoje knygoje nagrinėjami su miestų apsiaustimi susiję sprendimai, kaip staiga užpulti, kaip pasirinkti išdavikus, sukelti baimę, atkirsti vandens tiekimą, apie apsiaustųjų ištvermę. Ketvirtojoje knygoje, kuri, manoma, sudaryta ne Frontino, daugiau pateikiama pavyzdžių apie moralines kariaujančių savybes – drausmę, drausmės naudą, tvirtumą, pastovumą, ištvermę.

 

7. Grotius, Hugo (1583–1645). Hugonis Grotii De iure belli ac pacis libri tres, in quibus Jus Naturae & Gentium, item juris publici praecipua explicantur. – Editio novissima, cum Annotationis auctoris, ex postrema eius ante obitum cura ... – Hagae Comitis : apud Arnoldum Leers, 1680. – [8], XX, 680 p. : frontisp., inic., portr. ; 8° (18,5 cm).

Lotynų k., dalis teksto sen. graikų k.

Proveniencija: Ex libris Henrici comitis de Broel-Plater [EL]; Ex libris Th. St. Wróblewski [EL]. – Įrišimas: ruda oda su auksintais ornamentiniais įspaudais ir su raudonojoje juostelėje įspausta antrašte nugarėlėje, knygos kraštai dažyti raudonai; kartu įrištos 3 kn.

RSS V-17/1912
 

Hugo Grocijaus (Grotius, Huigh de Groot), Nyderlandų teisininko, diplomato, poeto, filosofo, teisės daktaro, tarptautinės teisės autoriteto veikalas Trys knygos apie karo ir taikos teisę, išleistas lotynų kalba Hagoje 1680 m. Šiame veikale H. Grocijus susistemino tarptautinės teisės principus ir normas. Veikalas buvo labai populiarus, sulaukė daugybės leidimų lotynų kalba, buvo verčiamas ir į kitas kalbas. Pirmasis lotyniškas leidimas pasirodė 1625 m. Paryžiuje. Šį savo darbą H. G rocijus dedikavo Prancūzijos karaliui Liudvikui XIII , nes Prancūzijoje rado prieglobstį, kai 1619 m. Nyderlanduose už politinę veiklą buvo nubaustas kalėti iki gyvos galvos ir turėjo bėgti. Iš Prancūzijos pasitraukė į Švediją, 1634–1644 m. buvo Švedijos karalystės ambasadoriumi Prancūzijoje. Pirmojoje knygoje H. Grocijus aptaria, kas yra karas, ar gali būti karas teisėtas, kokia žala padaroma, kokios teisės ir pareigos atsiranda. Antrojoje aiškinamos visos priežastys, dėl kurių gali kilti karas, kokie dalykai yra bendri, kokie asmeniniai, asmens, nuosavybės teisė, paktai, priesaikos, pasiuntinių neliečiamybė, teisė laidoti mirusius, bausmių prigimtis. Trečiojoje knygoje pirmiausiai nagrinėjama, kas galima kare, kas nebaudžiama, kas vengtina, kokios taikos sudarymo ir visokios karinės sutartys. Kartu įrištas H. Grocijaus veikalas Mare liberum (Laisvoji jūra), kuriame gynė jūrų laisvės principą.

8. Ayala, Balthazar (1548–1584). Balthazaris Ayalae, I. C. et exercitus regii apud Belgas supremi iuridici, De iure et officiis bellicis et disciplina militari libri III. – Antverpiae : ex officina Martini Nutii, 1597. – [16], 406 p. : inic., signetas ; 8° (15 cm).

Lotynų k. – Dedik.: Serenissimo Parmae et Placentiae principi Alexandro Farnesio, regis apud Belgas praefecto ...

Proveniencija: Bibljoteka Synodu Wileńskiego Ew.-Ref. A 3331 [lipdė]. – Marginalijos. – Įrišimas: pergamentas.

RSS V-16/1-1229

 

Ispanų teisininko, tarnavusio Ispanijos karaliaus Pilypo II armijoje Belgijoje teisėju ir advokatu, Balthazaro Ayalos knyga lotynų kalba Apie karo teisę, priedermes ir karinę drausmę, išleista Antverpene 1597 m. Su šiuo B. Ayalos veikalu buvo gerai susipažinęs H. Grocijus, jį minėjo savo darbuose. B. Ayala aiškino, kad karas teisingas tada, kai reikia gintis, kai reikia susigrąžinti tai, kas buvo pagrobta, kai reikia atkeršyti už padarytą skriaudą. Pratarmėje apie karo teisę B. Ayala persako Pindaro mintį, kad karas yra valdovas ir visų įstatymų karalienė. Laukiniai žvėrys gali kliautis jėga, o žmogui vietoje erelio nagų ir liūto dantų yra duotas protas. Kariauti nedarant skriaudų – neįmanoma. Kare galioja stipresniojo teisė, tokios ir panašios nuomonės ateina iš gilios senovės. Nesvarbu, kokių būta nuomonių, vis dėlto esanti ir karo, ir taikos teisė. Pirmojoje knygoje B. Ayala nagrinėja sprendimą paskelbti karą, teisėto karo priežastis, sutartis, sąmokslus, pinkles, pasiuntinių teises. Antroji knyga skirta aptarti, kokios yra kariuomenės vado pareigos ir galios, kokios moralinės, dvasinės savybės jam reikalingos, kieno teritorijoje kautis, kaip elgtis kautynių metu, kaip – nugalėjus. Dėmesys skiriamas tiek civiliams, tiek nugalėtiems priešams. Trečiojoje knygoje svarstomi kiekvienai kariuomenei opūs karinės drausmės klausimai, karininkų pareigos, karių parinkimas, priesaika, privilegijos, teismas, bausmės, dezertyrai ir maištininkai, plėšikautojai, atlygis kariams. Šis Balthazaro Ayalos veikalas yra vienas iškilesnių karinės teisės minties darbų.

 

9. Skarga, Piotr (1536–1612). Żołnierskie nabożenstwo, to iest Nauki y modlitwy, y przykłady do tego stanu słuźące / pisane od x. Piotra Skargi, Societatis Iesu, z dozwoleniem starszych ... – W Krakowie : u wdowy Jakuba Sybeneychera, 1606. – [8], 131 p. ; 12° (12,5 cm).

Lenkų k. – Dedik.: … Janowi Carolusowi Chodkiewiczowi, staroscie Żmudzkiemu, nawyzszemu hetmanowi W. X. Lit., y ... Stanisławowi Zolkiewskiemu, castellanowi Lwowskiemu ...

Proveniencija: Biblioteka Wróblewskich [lipdė]. – Įrišimas: pergamentas; restauruota.

RSS L-17/330

 

Tėvas jėzuitas Petras Skarga 1573–1584 m. gyveno Vilniuje, buvo Vilniaus jėzuitų kolegijos rektorius, 1579–1584 m. pirmasis vadovavo įkurtam Vilniaus universitetui (akademijai). Garsūs buvo jo sakomi pamokslai, todėl karalius Zigmantas Vaza 1588 m. pasirinko jį savo pamokslininku. P. Skarga buvo stiprios karaliaus valdžios šalininkas, uolus kovotojas už katalikybę, bažnytinės unijos rėmėjas. Kaip karaliaus pamokslininkas rūpinosi ir karių sielovada. Specialiai kariams skyrė knygelę, parašytą lenkų kalba, kurioje aiškino, kaip krikščionis karys turi elgtis prieš kautynes, kaip sutikti pergalę ir nepulti dvasia pralaimėjus. Mokė, kad kovoti prieš kitatikius yra šventas ir garbingas reikalas. Šią sielovadinę knygelę P. Skarga dedikavo žemaičių seniūnui, garsiam Lietuvos kariuomenės vadui, didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui ir Lvovo kaštelionui Stanislovui Žolkievskiui, vadovavusiems 1605 m. garsiame, pergale pasibaigusiame mūšyje prie Kirchholmo (Salaspilio). Knyga išleista praėjus metams po kautynių. Tematika ir paskirtimi ši kukli knygelė yra unikali, išsiskirianti iš kitų religinių veikalų.

 

10. Vegetius Renatus, Flavius (IV a. pab.–V a. pr.). V. inl. Fl. Vegetii Renati comitis, aliorumque aliquot veterum De re militari libri : accedunt Frontini Strategematibus eiusdem auctoris alia opuscula, omnia emendatius quaedam. – Nunc primum edita a Petro Scriverio, cum Commentariis aut notis God. Stewechii & Fr. Modii. – [Lugduni Batavorum] : ex offic. Plantiniana Raphelengii, 1607. – [8], 102, [9], 123, 208, [12], 347, 24, [31] p. : iliustr., inic., signetas, vinj. ; 4° (22,5 cm).

Lotynų kalba. – Kn. taip pat: Claudii Aeliani Tactica, seu de instruendis aciebus more Graecorum ... ; Polybii Tractatio de militia et castrametatione Romanorum ... ; Hygini Gromatici sive de castrametatione liber ; Anonymi De rebus bellicis liber ... ; Modesti libellus de vocabulis rei militaris ad Tacitum Augustum.

Proveniencija: Ex libris P. Josephi Rybiski M. Basil. cum p[er]missu supremis [įrašas]; Библiотека Литовской Духовной Семинарiи [lipdė]. – Įrišimas: pergamentas, raištelių likučiai.

RSS V-17/1-6807

IV–V a. gyvenusio rašytojo Vegecijaus ir kitų senųjų autorių: Frontino, Eliano, Polibijaus, Hygino, rašiusių apie karybą, veikalų lotynų kalba rinktinė, išleista Leidene 1607 m.