Andriaus Sniadeckio skaitymai vyks lapkričio 29 d. (trečiadienį) 16 val. Prancūzų institute Lietuvoje. Adresas: Didžioji g. 1, Vilnius.

Lapkričio mėnesį, kuomet renginių tvarkaraščiai mirga nuo konferencijų, seminarų ir parodų įrašų, minime ir Vilniaus universiteto profesoriaus, chemiko, mediko, publicisto Andriaus Sniadeckio (1787–1838) gimimo dieną. Nuo 2012 metų Andriaus Sniadeckio skaitymus (Lectiones Andreae Sniadecki) organizuoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, dedasi ir kitos atminties, mokslo įstaigos. Kiekvienais metais skaitymai vyksta vis kitoje vietoje, tačiau jas sieja vienas dėmuo: istorinė sąsaja su prof. Andriaus Sniadeckio veikla.

Ir universiteto, ir Vilniaus istorijos aprašymuose Sniadeckis minimas kaip chemijos žinių populiarintojas, Vilniaus universiteto studentų labai mylimas ir gerbiamas dėstytojas, populiarus gydytojas, vienas Vilniaus medicinos draugijos steigėjų, Šubravcų (Nenaudėlių) draugijos pirmininkas, humanistas ir pagaliau linksmas žmogus. Paties Sniadeckio biografija verta ne vieno intriguojančio siužeto apie Vilniaus akademinės aukštuomenės gyvenimą, jo santykį su besikeičiančia politine ir vietos valdžia.

Šiais metais Skaitymus sutiko priimti Prancūzų institutas Lietuvoje, maloniai pasiūlęs renginį organizuoti Mediatekoje. Kaip Prancūzų institutas Lietuvoje susijęs su Sniadeckio veikla, sužinosime ekskursijos, į kurią pakvies Mediatekos vadovė p. Agnė Judžentytė-Žalguvienė, metu.

Agnė Judžentytė-Žalguvienė:

„Puošnūs namai, pažymėti pirmuoju Didžiosios gatvės numeriu, kuriuose jau 25 metus yra įsikūręs Prancūzų institutas Lietuvoje, atmintyje asocijuojasi su šveicarų gydytojais Johanu Peteriu Franku ir ypač jo sūnumi Jozefu, kurie buvo pakviesti į Vilnių XIX a. pradžioje dėstyti Vilniaus universitete ir šiuose namuose gyveno (1804–1823). Iš kitų šiame name gyvenusių Universiteto profesorių galima paminėti skulptorių Kazimierą Jelskį (1811–1832) bei medicinos profesorių Andrių Sniadeckį. 1812 m. Frankų namuose laikinai įsikūrė Prancūzijos kariuomenės intendantūra ir iždinė, kurias tvarkyti tuo metu buvo paskirtas Napoleono armijos intendantas Anri Beilis (vėliau išgarsėjęs Stendalio vardu). Taigi, šis pastatų ansamblis sostinės gyventojams yra žinomas kaip Franko–Stendalio namai.“

Šių metų skaitymų tema – organologijos apžvalga Sniadeckio darbuose. Sužinosime, kuriose smegenų srityse slepiasi žmogaus talentai. Pranešėjai Polas Elingas (Paul Eling) iš Radboud universiteto (Nyderlandai) ir Stenlis Fingeris (Stanley Finger) iš Vašingtono universiteto (JAV) pasakos apie XVIII a. pab. – XIX a. pradžios organologijos koncepciją, kurios pradininkas buvo F. J. Galas (Gall) ir iš kurios vėliau išsivystė lokalizacijos galvos smegenų žievėje teorija.

Polas Elingas ir Stenlis Fingeris:

„Galas turėjo nemažai įtakos Vilniuje dirbusiems mokslininkams. (…) Liudvigas Heinrichas Bojanus (Ludwig Heinrich Bojanus) (…) vienas pirmųjų apibendrino [Galo] teorijos principus straipsnyje, paskelbtame 1802 m. (…) Andrius Sniadeckis 1805 m. [laikraštyje] Dziennik Wileński paskelbė straipsnį apie Galo sistemą. (…) Johanas Peteris Frankas ir jo sūnus Jozefas Frankas taip pat buvo svarbūs, populiarinant Galo mokslą: tėvas Frankas simpatizavo Galo idėjoms; nors jo sūnus Jozefas Frankas asmeniškai pažinojo Galą ir manė, kad kai kurie [jo teorijos] elementai yra įdomūs, galiausiai atmetė organologijos doktriną.“

Pranešėja dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė aptars Andriaus Sniadeckio indėlį į organologijos mokslo sklaidą XIX a. pradžios Vilniuje.

Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė:

„Nors Franco Jozefo Galo (1758–1828) pristatyta viena pirmųjų galvos smegenų lokalizacijos teorijų tuo metu prieštaravo Andriaus Sniadeckio (1768–1838) galvos smegenų vientisumo idėjai, išreikštai „Organinių būtybių teorijoje“, Sniadeckis teigiamai vertino naująją teoriją bei buvo pirmasis, populiarinęs  Galo organologijos mokslą ne tik Vilniaus universitete, bet ir Vilniaus visuomenėje XIX a. pradžioje.“

Skaitymams pasirinktas 1805 m. skelbtas Sniadeckio straipsnis „Trumpa paskaita apie Galo sistemą, pridedant kai kurias pastabas apie jo mokslą“[1]. Straipsnį į lietuvių kalbą išvertė Arleta Bublevič, pasidalinsianti vertimo iššūkiais.

Arleta Bublevič:

„Mano, kaip ir kitų Vilniuje gimusių etninių lenkų (…) kalbos suvokimas skiriasi nuo lenkų, gyvenančių Lenkijoje. Mes nuo vaikystės girdime slavų kalbų mišinį, kurio pagrindinis žavesys yra tas, kad iki šiol mūsų kasdienėje kalboje yra vartojami senoviniai žodžiai (…) [kurie yra] vis dar gyvi Vilniaus krašte (…). Teko nemažai domėtis ir ieškoti, kokią prasmę tie senoviniai žodžiai turėjo XVIII–XIX amžių sandūroje bei kaip ši prasmė keitėsi ir vystėsi, bėgant laikui.“

Skaitymuose susidarė graži tradicija – sklaidyti originalų leidinį, kuriame paskelbtas skaitomas tekstas. 1805 m. laikraštį Dziennik Wileński renginio dalyviams pristatys Rimvydas Baranauskas.

Rimvydas Baranauskas:

„Pirmaisiais, 1805–1806-aisiais, leidimo metais Dziennik Wileński buvo rimtas periodinis mokslinis leidinys, į kurį buvo dedamos Vilniaus universiteto profesūros naujausios akademines studijos ir straipsniai. Tuo metu retas miestas Europoje turėjo tokį tikslinį periodinį leidinį. Šį reiškinį laikyčiau akivaizdžiu ir svariu įrodymu, patvirtinančiu Vilniaus universiteto reikšmę ir įtaką Vilniaus miesto ir vilniečių gyvenimui pirmąjį XIX a. dešimtmetį.“

Andrius Sniadeckis buvo savo laikmetį pralenkusi asmenybė, nevengusi drąsių mokslinių sprendimų, atvėrusi naujus organinės chemijos, biochemijos mokslo horizontus. Visas jėgas jis skyrė jaunosios kartos, jos šviesiausios dalies – studentų – ugdymui. Jis matė savo idėjų tąsą jaunų, talentingų sekėjų veikloje. Šią Sniadeckio estafetę atgaivino mūsų gerbiamas mecenatas bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, įsteigusi ir 2018 m. pirmą kartą įteikusi Andriaus Sniadeckio stipendiją. Stipendija teikiama kasmet per Andriaus Sniadeckio skaitymus.

Edvinas Stankevičius, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mokslo programų vadovas:

„Stipendijos tikslas – skatinti Vilniaus universiteto gyvybės ir fizinių mokslų chemijos krypties programų studentus siekti aukščiausių studijų rezultatų ir planuoti karjerą gyvybės mokslų srityje. Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie mokslo sklaidos visuomenėje, Andriaus Sniadeckio vardo garsinimo ir, kas labai svarbu, naujos tyrėjų kartos ugdymo.“

Renginio metu nutarsime, kurioje vietoje susitiksime po metų.

Iliustraciją kūrė Miglė Datkūnaitė.

Parengė

Birutė Railienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, Vilniaus universitetas

[1]Śniadecki, Jędrzej. Krótki Wykład Systematu Galla z przyłączeniem niektórych uwag nad iego Nauką. Dziennik Wileński, 1805, T. 1, nr 1, p. 16-42.