2023 m. sausio 17 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „Lietuvių politinė–diplomatinė kova dėl Klaipėdos 1919–1923–1939 metais : pergalės ir šešėliai“.

Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923–1924 m. yra bene sėkmingiausias lietuvių geopolitinis žygis Pirmosios Respublikos metais. Tačiau kad jis įvyktų, lietuviai turėjo parodyti politinę valią ir išmintį, žalčio vertą diplomatinį lankstumą, išleisti nemažai pinigų propagandai ir, užsitikrinę Maskvos–Berlyno geopolitinės ašies užnugarį, ryžtis netgi tam tikram kariniam avantiūrizmui prieš didžiąsias Vakarų demokratijas. Lektorius atskleis, kokią kainą turėjo Klaipėdos prijungimas ir su kokiomis iliuzijomis teko atsisveikinti, siekiant įgyvendinti bendrus Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos kultūrinius bei politinius tikslus.

Akivaizdu, kad istorinėje perspektyvoje grėsė keisti pačią Didžiosios Lietuvos sąvoką ir lietuvių  kultūrinę-etnopolitinę tapatybę. Nors po Klaipėdos  prijungimo valdžia tikėjosi, kad autonominio krašto problemas pirmiausia spręs Vidaus reikalų, Švietimo, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos, tačiau tikrovė buvo kitokia. Daugybė dokumentų liudija, kad per visus šešiolika metų, kai Klaipėda tarpukariu priklausė Lietuvai, lietuvių diplomatiją ir Lietuvos užsienio reikalų ministeriją slėgė didžiulis geopolitinis išbandymas. Lektorius aptars tuo metu vykusius diplomatinius viražus ir primins, kodėl jau vykstant Antrajam pasauliniam karui – 1939–1940 m. sandūroje Vasario 16-osios Deklaracijos signataras, pasiuntinys Paryžiuje, istorikas Petras Klimas, apibūdindamas nacionalinio valstybingumo raidą, lietuvių iliuzijas dėl Klaipėdos ir apskritai Klaipėdos susigrąžinimo bei išlaikymo lietuviško suvereniteto lauke sagą pavadino klaida…

Paskaitos metu patirsime ne tik pergalės skonį, bet ir pažinsime šešėlius, likusius istorijos paraštėse.

Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685