Vrublevskių bibliotekos archyvuose saugomi dokumentai, atspindintys Vilniaus lietuvių kultūros draugijos „Rūta“, veikusios 1908–1914 m., įvairialypę veiklą bei liudijantys svarbų jos indėlį į XX a. pradžios lietuvių kultūrinį lauką. Jų pagrindu parengta virtuali mažoji paroda Lietuvių kultūros draugija „Rūta“ – lietuvybės citadelė Vilniuje.

„Rūtos“ draugijos veikla – tai pradėtas ir išplėtotas lietuvybės žadinimas Vilniuje ir jo krašte XX a. pradžioje. Šios Draugijos tikslas ir uždaviniai, kaip steigiamajame susirinkime 1909 metais pabrėžė jos įkūrėjas Mykolas Sleževičius, buvo vienyti ir kultūriškai šviesti Vilniaus ir jo apylinkės lietuvius.

Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos archyvuose saugomi dokumentai, atspindintys Vilniaus lietuvių kultūros draugijos „Rūta“, veikusios 1908–1914 m., veiklą: eksponuojami Draugijos narių sąrašai, finansinės ataskaitos, susirinkimų protokolai, korespondencija ir kt. dokumentai. Atskirą dokumentų grupę sudaro Lietuvių vaidintojų kuopos sąrašo fragmentas, Vilniaus lietuvių artistų mėgėjų sąjungos susirinkimų protokolai. Minėtinas 1910 m. datuotas Savitarpinės pašalpos draugijos pirmininko Antano Vileišio raštas „Rūtos“ tarybos įgaliotam asmeniui Mykolui Sleževičiui dėl sprendimo panaikinti šios Draugijos Artistų mėgėjų kuopą ir įsteigti autonomišką Vilniaus lietuvių artistų mėgėjų sąjungą. Reikšmingas įvykis visai lietuvių teatro raidai – susibūrė jungtinių scenos meno pajėgų kolektyvas: dvi atskirai veikusios trupės – Lietuvių savitarpinės pašalpos draugijos vaidintojų kuopa ir prie „Rūtos“ klubo įsikūręs Vilniaus lietuvių artistų mėgėjų būrelis – 1910 m. rugsėjo 20 d. susijungė į Vilniaus lietuvių artistų sąjungą.

Draugijos gyvavimo laiku radosi ir nepasitenkinimo, esą per mažai lietuvių narių, nemaža jos dalis – svetimtaučių jaunuomenė. Buvo įvardyta ir daugiau „Rūtos“ veiklos klaidų: neskaitytos populiarios paskaitos, tinkamai nesutvarkytas Draugijos knygynas, stokota gerų vaidinimų. Vienas tą padėtį atspindinčių dokumentų yra kun. Juozo Tumo kreipimasis į „Rūtą“, kuriuo jis atsisako dalyvauti Draugijos veikloje ir prašo išbraukti iš jos narių.

Šie ir kiti dokumentai leidžia detaliau susipažinti su įvairialype „Rūtos“ veikla ir liudija svarbų jos indėlį į XX a. pradžios lietuvių kultūrinio ir visuomeninio lauko plėtojimą.

Kultūros tyrėjai pažymi, kad Vilniaus lietuvių susivienijimas „Rūta“, jo rengiami koncertai ir spektakliai anuo metu buvo lietuviškos kultūros tvirtovė Vilniuje ir Vilniaus krašte.