Pirmieji darbo Bibliotekoje metai, senjorų liudijimu, J. Marcinkevičiui buvo žvalgytuvių laikotarpis. Kaip pasakojo viena veteranė, pirmaisiais darbo metais J. Marcinkevičius mažai kalbėjo, bet daug klausėsi, o kai po metų prabilo, tai visi nuščiuvo. Lygiai taip pat įdėmiai visi direktoriaus balso klausėsi visus Jo vadovavimo metus. Nesvarbu, kokia proga J. Marcinkevičius būtų kalbėjęs: konferencijoje ar susirinkime, posėdyje ar kokioje darbo grupėje, Jis tai darė labai dalykiškai, logiškai, aiškia ir suprantama kalba.

Vadovaudamas Bibliotekai, Direktorius ne tik stengėsi perprasti bibliotekinio gyvenimo subtilybes, bet ir domėjosi bibliotekininkystės mokslo naujovėmis, skatino jų diegimą savo įstaigoje. Jis ragino darbuotojus siekti mokslo žinių, dalyvauti mokslinėje veikloje, vykti į konferencijas. J. Marcinkevičius rūpinosi Bibliotekos leidybine veikla – Jam vadovaujant joje išleista daugiau kaip 100 Lietuvos mokslui ir kultūrai reikšmingų leidinių. J. Marcinkevičiui buvo gerai pažįstamas ir pedagoginis darbas. 1974–1990 m. Jis dėstė Vilniaus universitete, 1994–1996 m. – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. 1980 m. Jam suteiktas docento vardas.

Svarbūs Direktoriaus nuopelnai Lietuvos kultūrai ir bibliotekinei visuomenei. Jis dalyvavo atkuriant Lietuvos bibliotekininkų draugiją, 1989–1992 m. buvo jos tarybos narys, taip pat priklausė Mokslinių bibliotekų asociacijos steigimo iniciatyvinei grupei. Ilgus metus Jis dalyvavo Lietuvos bibliotekų tarybos prie LR kultūros ministerijos veikloje, atstovaudamas valstybinės reikšmės bibliotekoms, buvo įvairių redakcinių kolegijų pirmininkas ir narys. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai 1997 m. J. Marcinkevičius buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.

J. Marcinkevičius savo charakterio tvirtybę parodė 2009 m., kai Bibliotekai iškilo išnykimo grėsmė. Tai buvo kova už išgyvenimą ir pasiaukojamas Bibliotekos steigėjo Tado Vrublevskio valios gynimas. Tas laikotarpis pareikalavo daug Direktoriaus valios, ryžto, sumanumo, išminties ir jėgų. Jis sutelkė Bibliotekos bendruomenę ir visame pasaulyje išsibarsčiusius jos skaitytojus ir jų padedamas apgynė šią kultūros ir mokslo šventovę. 2010 m. sausio 3 d. direktorius J. Marcinkevičius paliko Biblioteką, tačiau išėjo iškelta galva: ji ne tik išliko, bet, LMA prezidiumui 2009 m. lapkričio 24 d. patvirtinus naujus įstaigos nuostatus, jai buvo grąžintas Vrublevskių vardas.

Tuomet mes, ilgus metus buvę jo bendražygiai, taip skaudžiai nepajutome praradimo jausmo, nes žinojome, kad ilgi J. Marcinkevičiaus tarnystės knygai metai išugdė poreikį su Biblioteka būti visada. Tad dvigubai skaudžiau yra susitaikyti su netikėtai tragiška Direktoriaus netektimi dabar. Jis iki paskutinio atodūsio išliko toks, kokį nuo šiol prisiminsime ir mes, nes jautriai atsiliepęs į pagalbos šauksmą, puolė į pagalbą žmonai Zitai ir su ja kartu žuvo nelemtame gaisre.

Juozo Marcinkevičiaus vardas amžiams liks Bibliotekos istorijoje, artimųjų ir visos didelės LMA Vrublevskių bibliotekos bendruomenės širdyse!

Atsisveikinti su Jais galima sekmadienį, rugpjūčio 18 d. 9.00–14.00 val., urnos su velionių palaikais bus šarvojamos Olandų laidojimo namuose, 9 salėje (Olandų g. 22, Vilnius)

Šv. Mišios už Velionius laikomos Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje šeštadienį, rugpjūčio 17 d., 18 val.

Laidotuvės vyks Rokantiškių kapinėse, Vilniuje.

Mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė