Borhi, László. Survival under dictatorships: life and death in Nazi and communist regimes. Budapest; Vienna: Central European University Press, 2024. 374 p.

Remdamasis Vengrijos patirtimi, žymus Šaltojo karo tyrėjas nagrinėja, kaip paprasti žmonės Rytų ir Vidurio Europoje siekė išgyventi totalitarinių režimų sąlygomis. Ypatingas dėmesys sutelktas į Vengrijos žydų naikinimą per Holokaustą, Strėlių kryžiaus valdžios terorą Budapešte ir stalinizmo priespaudą. Analizuojama, kaip totalitarinė valdžia engia ir naikina tuos, kuriuos laiko kliūtimi savo ideologinėms vizijoms įgyvendinti. Pateikiama įžvalgų apie totalitarinių režimų veikimo mechanizmus ir žmogaus gebėjimą išlikti jų sąlygomis.

Sablin, Ivan. Parliaments in the late Russian Empire, revolutionary Russia, and the Soviet Union. London; New York: Routledge Taylor & Francis Group, 2024. 456 p.

Knygoje nagrinėjama, kaip keitėsi parlamento ir parlamentarizmo samprata nuo 1905 m. įsteigtos carinės Dūmos iki vėlyvojo laikotarpio Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos. Paneigiama nuomonė, kad šios institucijos buvo tik simbolinės; parodomas jų vaidmuo, grindžiant valstybės teisėtumą ir politinę tvarką. Teigiama, kad Aukščiausioji Taryba padėjo įgyvendinti iš viršaus primetamą valstybės teisėtumo modelį ir veikė kitų socialistinių šalių parlamentus. Atskleidžiama, kaip Rusijos ir Sovietų Sąjungos parlamento praktikos įsiterpė į pasaulinės politinės modernybės procesus.

Refugee politics in early modern Europe. London; New York: Bloomsbury Academic, 2025. 222 p.

Šiame esė rinkinyje nagrinėjama, kaip XVI–XVIII a. susidarė „pabėgėlio“ sąvoka ir kaip ji keitė politinius kraštovaizdžius vietiniu, regioniniu ir tarptautiniu mastu. Remiantis pavyzdžių nuo Skandinavijos iki Viduržemio jūros tyrimais, parodoma, kuo pabėgėliai skyrėsi nuo kitų migrantų, kaip jie kūrė paramos tinklus ir veikė migracijos valdymą. Straipsniuose paneigiama įprasta pasyvios aukos samprata, atskleidžiant sudėtingus pabėgėlių, valstybės valdžios, tarptautinių rėmėjų ir priimančiųjų bendruomenių politinius santykius. Atskleidžiama, kaip judumas, tapatybė ir politika susipynė Ankstyvųjų naujųjų laikų Europoje.

Leitch, Stephanie A. Early modern print media and the art of observation. Cambridge: Cambridge University Press, [2024]. 340 p.

Knygoje nagrinėjama, kaip XVI–XVII a. spausdinti kosmografijos ir fiziognomikos vadovai mokė skaitytojus stebėti gamtą ir žmogaus veidą. Parodoma, kaip leidėjai vaizdinėmis priemonėmis ugdė „raštingą žvilgsnį“, paversdami vaizdus empirinio pažinimo įrankiais ir padidindami jų santykinį svorį Ankstyvųjų naujųjų laikų pažinimo sistemose. Knyga atskleidžia šių, dabar jau primirštų, žanrų praktinę ir pažintinę svarbą, ir atskleidžia, kaip jie veikė stebėjimu grindžiamą mąstyseną už meno pasaulio ribų. Pabrėžiama spausdintų vaizdų reikšmė ankstyvosios moderniosios kultūros intelektiniame pasaulyje.

Early modern European diplomacy. Berlin: De Gruyter Oldenbourg, [2024]. 830 p.

Šiame esė rinkinyje atskleidžiama diplomatijos praktikų įvairovė ir sudėtingumas XVI–XVIII a. Europoje. Aptariama daugybė temų – įvairūs diplomatiniai veikėjai, regioninės tradicijos, popiežiaus legatų ir kunigaikščių dvarų aplinka, šnipinėjimas, ritualai, moterų vaidmuo ir kt. Leidinyje yra ir istoriografinių apžvalgų, ir pavienių atvejų tyrimų, pateikiamos ne tik nusistovėjusios žinios, bet ir išryškinamos neištirtos sritys. Tai svarbus tarpdisciplininis šaltinis visiems, siekiantiems suprasti, kaip veikė Europos diplomatija ir kaip ją reikėtų nagrinėti pasauliniame kontekste.

Underwood, Douglas. (Re)using ruins: public building in the cities of the late antique West, A.D. 300–600. Leiden; Boston: Brill, [2019]. 268 p.

Žymaus Antikos architektūros tyrėjo knygoje nagrinėjama, kaip Vakarų Europos miestų Vėlyvosios antikos (300–600 m. po Kr.) viešieji pastatai buvo pertvarkomi ir pritaikomi naujoms reikmėms. Remdamasis įvairiais šaltiniais, autorius parodo, kad senieji statiniai – pirtys, akvedukai, teatrai ar amfiteatrai – buvo ne tik apleidžiami, bet ir pritaikomi, pavyzdžiui, gyvenamiesiems namams ar bažnyčioms. Jis išskiria skirtingus pastatų antrinio naudojimo būdus ir paaiškina, kaip jie atspindi tuo metu vykusius visuomenės ir politikos pokyčius. Tai įdomus žvilgsnis į miestų raidą, pasibaigus Romos imperijos laikams.

The Oxford handbook of lying. Oxford; New York: Oxford University Press, 2022. 660 p.

Šioje išsamioje studijoje pirmą kartą vienoje vietoje aptariami įvairių mokslo sričių melo ir apgaulės tyrimai: filosofijos, kalbotyros, psichologijos ir neuromokslų. Pateikiami aiškūs melo ir jo formų, pavyzdžiui, atviro melo, tuščiažodžiavimo, apkalbų apibrėžimai, taip pat nagrinėjami susiję reiškiniai, tokie kaip ironija, metafora ir mandagumas bei jų svarba teisėje, ekonomikoje, švietime ir politikoje. Aptariami įvairūs melo ir apgaulės tyrimo metodai – nuo apklausų ir melo detektorių iki elektroencefalografijos ir smegenų vaizdavimo. Galiausiai keliamas svarbus klausimas: ar moralės požiūriu melas visuomet yra neigiamas reiškinys? O gal jis gali būti naudingas pažintine ar socialine prasme?

Letkiewicz, Ewa. Royal jewels of Poland and Lithuania: collections of the Jagiellon and Vasa dynasts. Turnhout: Brepols, [2024].

Knygoje nagrinėjamos Lietuvos ir Lenkijos Jogailaičių bei Vazų dinastijų karališkosios juvelyrikos kolekcijos, atskleidžiama jų galios, religijos ir politinių ryšių simbolika. Aptariamos ne tik tradicinės brangenybės, bet ir neįprasti objektai, tokie kaip elnio ragai ar vadinamieji erelio akmenys, kurie liudija to meto mistinius įsitikinimus ir jų savininkų socialinį statusą. Autorė pasakoja ne tik apie aukštuomenės veikėjus, bet ir apie juvelyrus. Ji atskleidžia, kad šie papuošalai buvo naudojami ne tik kaip puošmena, bet ir kaip politinės įtakos bei diplomatijos priemonė.

The Oxford handbook of taboo words and language. Oxford: Oxford University Press, 2019. 448 p.

Garsaus kalbininko Keito Alano (Keith Allan) redaguotoje studijoje nagrinėjami lingvistiniai, psichologiniai, religiniai, socialiniai, filosofiniai ir kultūriniai kalbinių tabu aspektai. Knygą sudaro 20 straipsnių, kuriuose nagrinėjami keiksmažodžiai, įžeidžioji kalba, eufemizmai, cenzūra ir kt. Daugiausia aptariama anglų kalba, tačiau dėmesio skiriama ir kelių kitų kalbų – olandų, lenkų, vokiečių, estų ir moderniosios hebrajų – draudžiamajai leksikai bei gramatikai. Palyginama, kaip kalbiniai tabu vartojami ir verčiami į kitas kalbas skirtingose kultūrose. Tai svarbus šaltinis siekiantiems suprasti tabu vaidmenį žmonėms bendraujant.

Laurentius, Frans; Laurentius, Theo. Watermarks 1450–1850: a concise history of paper in Western Europe. Leiden; Boston: Brill, [2023]. 309 p.

Žymių popieriaus istorijos ekspertų parašytoje knygoje tiriamas vandens ženklų vaidmuo, 1450–1850 metais gaminant popierių. Aptariami technologiniai, ekonominiai ir meniniai vandens ženklų kūrimo ir naudojimo dalykai, pabrėžiama jų svarba popieriaus autentiškumui ir identifikacijai užtikrinti, atskleidžiama popieriaus gamybos raida Vakarų Europoje. Ši knyga – vertingas šaltinis kolekcininkams ir tyrėjams, besidomintiems rankraštinių ir spausdintų dokumentų materialine kultūra.

Bloom, Jonathan M. Paper before print: the history and impact of paper in the Islamic world. New Haven; London: Yale University Press, [2001]. 270 p.

Knygoje nagrinėjamas popieriaus technologijos atsiradimas ir paplitimas islamo pasaulyje iki spaudos išradimo. Analizuojama, kaip nuo VIII amžiaus popierius paveikė kultūrą, švietimą, meną ir rašytinę administracinę praktiką islamiškose visuomenėse. Aptariama, kaip technologinės inovacijos ir meniniai pasiekimai buvo susiję su popieriaus gamyba, ypatingą dėmesį skiriant kaligrafijai ir rankraščių iliuminavimui. Pateikiama vertingų įžvalgų apie svarbų popieriaus vaidmenį, Viduramžių islamo pasaulyje kaupiant žinias ir užtikrinant bendravimą.

Neo-Latin and the vernaculars: bilingual interactions in the early modern period. Leiden; Boston: Brill, [2019]. 255 p.

Knygoje nagrinėjama lotynų kalbos sąveika su nacionalinėmis kalbomis Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Pateikiama pavyzdžių, atskleidžiančių, kaip lotynų kalba gyvavo greta besirandančių nacionalinių kalbų, jas veikė ir pati buvo jų veikiama įvairiomis kultūrinėmis, edukacinėmis ir literatūrinėmis sąlygomis. Analizuojami vertimo procesai, kalbų kaita ir daugiakalbės autorystės reiškinys. Ši knyga yra vertingas šaltinis kalbos istorijos, Ankstyvųjų naujųjų laikų studijų ir dvikalbės literatūros tyrėjams.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė