Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, minėdama iškilaus lietuvių kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) 150-ąsias gimimo metines, parengė virtualią parodą „M. K. Čiurlionis Vilniuje: kūryba, veikla, idėjos“. Paroda yra Lietuvos Respublikos vyriausybės kuruojamos jubiliejinės programos „Čiurlioniui 150“ dalis. Parodos tikslas – suaktualinti M. K. Čiurlionio gyvenimo Vilniuje laikotarpį. Bibliotekoje saugoma autentiška to meto dokumentinė medžiaga (ikonografija, rankraštiniai dokumentai, to meto spauda, įvairūs skelbimai, programos) iliustruoja vilniškes M. K. Čiurlionio gyvenimo nuotrupas. Egodokumentiniai šaltiniai papildo kūrėjo asmenybės portretą.

Čiurlionis atvyko į Vilnių 1906 m. gruodį, 1907–1909 m. su pertraukomis gyveno ir kūrė jame. Per tą neilgą laiko tarpą jis spėjo veikliai įsilieti į tuometinę kultūrinę Vilniaus aplinką: dalyvavo lietuviškose draugijose, vykdė profesinę veiklą,reiškėsi kaip publicistas, bendravo su plačiu intelektualų ir menininkų ratu,dalyvavo Pirmojoje lietuvių dailės parodoje, muzikavo lietuviškuose vakaruose. Kartu su Jonu Basanavičiumi įsitraukė į Lietuvių mokslo bei Lietuvių dailės draugijų veiklą, pritarė Tautos namų idėjai. M. K. Čiurlionio veikla glaudžiai susijusi ir su „Rūtos“, „Vilniaus kanklių“ kultūros draugijomis. Lietuvybės idėjų jis sėmėsi iš liaudies dainų, jas harmonizavo ir su Vincu Palukaičiu išleido chorams skirtą rinkinį „Vieversėlis“, subūrė lietuvius į chorą. To meto lietuvių spaudoje randame ir M. K. Čiurlionio straipsnių – tai ne tik apžvalgos, bet ir pirmieji profesionaliai parašyti dailės ir muzikos kritikos darbai.

Svarbus asmeninio gyvenimo įvykis Vilniuje – lemtinga M. K. Čiurlionio pažintis su Sofija Kymantaite. Pažintis peraugo į santuoką, paremtą ir bendrų kūrybinių sumanymų įgyvendinimu: kartu kuriama opera „Jūratė“, rengiama knyga „Lietuvoje“.

Vilniuje, kuriame kūrėjas sėmėsi lietuvių tautinio atgimimo idėjų, darbavosi miesto labui, paliktas gilus čiurlioniškas įspaudas.

Parodą parengė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, Rūta Kazlauskienė