Ryga švenčia latvių knygos 500-mečio jubiliejų
Lapkričio 7 d. Rygos Šv. Petro bažnyčioje iškilmingai paminėtas latvių knygos 500-mečių jubiliejus. Nėra žinoma, kokia tai buvo knyga, kas buvo jos autorius ar vertėjas, kur ji buvo išspausdinta. 1525 m. lapkričio 8 d. ją protokolų knygoje paminėjo vienas iš Liubeko bažnytinės valdžios narių. Pasak šio įrašo, Liubeko muitinė iš vieno Rygon ketinusio vykti pirklio konfiskavo knygų šnekamosiomis Livonijos kalbomis: latvių, estų ir livoniečių (galbūt lyvių, bet greičiausiai vokiečių). Nors tiražas buvo sunaikintas, nors neišliko net menko knygos lapo, latviai ir estai savo spaudos pradžią sieja su šiuo įvykiu. Lapkričio 7-osios renginys gražiai užbaigė penkerius metus trukusią minėjimų programą, prasidėjusią 2021 m. Tokie ilgąmet trunkantys raštijos, knygos ir kultūros jubiliejai bet kuriai tautai bei jos kaimynams leidžia deramai įvertinti jos pasiekimus, laimėjimus ir indėlį į pasaulio kultūrą. Latvių indėlis itin skalsus: tai ir savitos liaudies dainos, ir dainų šventės, ir pasaulinę šlovę pelniusių kompozitorių, dailininkų bei rašytojų kūriniai. Tuoj Vilniuje pasirodys vieno iš jų – puikaus poeto Pėterio Brūverio – eilėraščiai, į lietuvių kalbą išversti kito puikaus poeto Vlado Braziūno. Lietuviai gali didžiuotis ne tik šiuo – naujausiu, bet ir kitais nuopelnais latvių ir savo pačių kultūrai. Tai ir pirmoji išlikusi latviška knyga, išėjusi Vilniuje 1585 metais, ir pirmasis lenkų–lotynų–latvių kalbų žodynas, išspausdintas Lietuvos sostinėje 1683 m. Na, o praėjusiais metais šį sąrašą papildė ir vienas didžiulės reikšmės atradimas. Kalbininkė dr. Ernesta Kazakėnaitė Vrublevskių bibliotekoje saugomame Sebastijono Miunsterio „Pasaulio kosmografijos“ egzemplioriuje, išspausdintame Bazelyje 1552 m., surado latviškų įrašų. Mat, aprašydamas Livoniją, Miunsteris knygon įdėjo latvišką Viešpaties maldos tekstą. Jis buvo išspausdintas su klaidomis, todėl nežinomas latvis ar latvių kalbą gerai mokėjęs skaitytojas joje klaidas ištaisė. Mokslininkės vertinimu, latviški įrašai datuotini antra XVI a. puse ir yra vieni iš seniausių šiandien žinomų rankraštinių tekstų. Jubiliejaus proga Miunsterio knygos lapo su Viešpaties malda bei jos taisymais kopiją Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorei Dagnijai Baltiniai padovanojo LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Švente kartu džiaugėsi ir kolegas iš Latvijos nacionalinės bibliotekos sveikino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, Estijos nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius Martinas Öövelis, taip pat kitų Baltijos valstybių nacionalinių bibliotekų vadovai.
Direkcijos informacija







