Beer, Barbara. Es geht nicht um schön: 15 Restaurierungsgeschichten aus dem Wien Museum. Salzburg; Wien: Residenz Verlag GmbH, 2023. 175 p.

Gausiai iliustruotoje knygoje pristatoma penkiolika restauravimo istorijų iš Vienos muziejaus, atveriančių daugiasluoksnį požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimo praktiką. Autorė remiasi konkrečiais atvejais, kurie atskleidžia ne tik techninius restauravimo metodus, bet ir jų teorinius bei etinius pagrindus. Ji pabrėžia, kad restauravimas nėra vien estetinio grožio atkūrimas. Tai  sudėtingas procesas, apimantis nuolatinį balansavimą tarp istorinio autentiškumo, vertybinių pasirinkimų, mokslinio pagrįstumo, šiuolaikinės meno interpretacijos ir etinių principų. Knygoje nagrinėjama, kaip restauravimo sprendimai atspindi visuomenės požiūrį į paveldą ir kultūrinę atmintį, kaip keičiasi restauratoriaus vaidmuo. Kiekviena iš penkiolikos istorijų tampa atskiru tyrimu, iliustruojančiu, kaip skirtingos epochos, medžiagos ir kūrinių likimai formuoja restauravimo sampratą, kaip restauratorius tampa tarpininku tarp materialaus objekto, jo istorinio konteksto ir visuomenės lūkesčių. Leidinys aktualus restauratoriams, meno istorikams, muziejininkams ir kultūros paveldo tyrėjams, siekiantiems gilesnio supratimo apie profesionalo vaidmenį ir atsakomybę šiuolaikiniame restauravimo kontekste.

Anton Bruckner – der fromme Revolutionär. Salzburg; Wien: Residenz Verlag GmbH, 2024. 255 p.

Knyga skirta 200-osioms kompozitoriaus Antono Bruknerio (Anton Bruckner, 1824–1896) gimimo metinėms. Joje išsamiai aprašomas vieno žymiausių XIX a. antros pusės Austrijos kompozitorių Antono Bruknerio gyvenimo ir kūrybos kelias nuo muzikinio lavinimosi pas krikštatėvį, kompozitorių Johaną Baptistą Veisą (Johann Baptist Weiß, 1813−1850), iki pasaulinio pripažinimo ir šlovės, pabrėžiant jo gilų ryšį su religija, kultūra ir visuomenės pokyčiais. Knygoje nagrinėjamas A. Bruknerio dvasinis pasaulis, giliai įsišaknijęs katalikiškas tikėjimas ir jo poveikis meninei raiškai, santykiai su to meto Vienos muzikiniu gyvenimu. Tyrimas parodo, kaip A. Bruknerio religinis mąstymas derėjo su kūrybiniu drąsumu, struktūrinėmis inovacijomis ir savo laikmetį pranokusiu išraiškos mastu, taip pat atskleidžia kompozitoriaus novatoriškus bruožus, dėl kurių jis tapo vienu iš simfoninės muzikos modernėjimo pradininkų. Pristatomi ne tik įvairūs jo gyvenimo etapai, bet ir išsamus pagrindinių kūrinių, tokių kaip simfonijos, mišios ir motetai, tyrimas. Knygoje pateikiama gausybė iliustracijų, įskaitant originalius dokumentus, nuotraukas ir partitūras, kurios leidžia giliau pažvelgti į Bruknerio kūrybinį procesą, jo estetinę filosofiją ir vietą Europos muzikos istorijoje.

Schmitz-von Ledebur, Katja. Raffael – Revolution des Tapisseriedesigns. Stuttgart: Belser, 2023. 227 p.

Knygoje nagrinėjamas garsiojo italų dailininko Rafaelio (Raffaello Sanzio, 1483–1520) indėlis į gobelenų meno raidą Renesanso laikotarpiu. 1515 m. popiežius Leonas X pavedė Rafaeliui sukurti piešinius dešimties gobelenų serijai, vaizduojančiai scenas iš šventųjų Petro ir Pauliaus gyvenimo. Šis užsakymas tapo lemiamu flamandų gobelenų stilistinės raidos momentu. Briuselis tapo išskirtinių gobelenų gamybos centru, o Rafaelio piešinių kompozicijos pripažintos vienomis sėkmingiausių istorijoje. Autorė detaliai atskleidžia šių gobelenų meninį ir technologinį turtingumą, pabrėžia menininko novatorišką požiūrį į kompoziciją, erdvinį sprendimą ir figūrų plastinę išraišką, kas labai pakeitė tradicinį gobelenų dizainą, ir daro išvadą, kad tai tapo esminiu lūžiu pereinant nuo viduramžiško dekoratyvumo prie Renesanso dailės principų. Tyrimas pagrįstas archyviniais šaltiniais, ikonografine analize ir technologiniais audinių tyrimais, leidžiančiais atskleisti kūrinių meninę bei medžiaginę vertę. Autorė aptaria ir Rafaelio kūrybos recepciją bei jos poveikį vėlesnėms Briuselio ir Paryžiaus gobelenų dirbtuvėms, kur jo kompozicijų modeliai tapo kanoniniais. Knyga svarbi menotyros, tekstilės istorijos ir dizaino tyrimams, nes išryškina Rafaelio universalumą, jo vaidmenį Europos gobeleno meno raidoje.

Engel: intermediale Konstellationen in geistlicher Kunst, Musik und Theologie der Frühen Neuzeit. Regensburg: Schnell & Steiner, 2025. 359 p.

Remdamiesi gausiais ir įvairialypiais šaltiniais, šios kolektyvinės monografijos autoriai nagrinėja iki šiol mažai tyrinėtą angelų vaizdinių pasaulį Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Leidinyje aptariama, kaip angelų vaizdiniai reiškėsi dailėje, muzikoje, teologiniuose tekstuose ir liturginėse praktikose bei kaip šios skirtingos raiškos formos sąveikavo tarpusavyje, kurdamos daugiaprasmį ir pojūčiais grįstą religinės patirties lauką. Angelai čia suvokiami ne tik kaip teologiniai simboliai, bet ir kaip tarpininkai tarp žmogaus ir dieviškosios tikrovės, „dangiškosios komunikacijos“ veikėjai, įkūnijantys ir garsą, ir vaizdą, ir žodį. Autoriai atkreipia dėmesį, kad Ankstyvųjų naujųjų laikų kultūroje angelo figūra buvo neatsiejama nuo meninio ir dvasinio pasaulėvaizdžio, atspindėdama platesnes medijų sąveikos ir religijos raiškos tendencijas. Tyrimas atskleidžia, kaip per angelų ikonografiją, muziką ir teologiją formavosi vientisas, tarpusavyje susijęs sakralinės komunikacijos tinklas, išryškina to meto angelų sampratas Europos kultūroje. Tai vertingas šaltinis meno istorikams, muzikologams, teologams ir visiems, besidomintiems dvasinės kultūros medijų tyrimais.

Häberlein, Mark. Aufbruch ins globale Zeitalter: die Handelswelt der Fugger und Welser. Darmstadt: Theiss, 2016. 256 p.

Markas Heberleinas (Mark Häberlein) pateikia išsamią Fugerių (Fugger) ir Velzerių (Welser) – dviejų įtakingiausių Augsburgo bankininkų ir pirklių dinastijų – veiklos apžvalgą Vėlyvaisiais viduramžiais ir Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Jis nagrinėja šių dinastijų investicijas į kasybą ir metalų prekybą, kuri sudarė pagrindinę jų turto dalį, kolonijinius projektus, kreditus, pinigų skolinimą Europos valdovams, Habsburgų imperijos finansavimą ir prestižinių monopolijų įsigijimą. Daug dėmesio skiriama prekybos organizacinei struktūrai, tarptautiniams tinklams ir politinėms sąsajoms. Fugerių ir Velzerių veikla nagrinėjama platesniame Europos, Viduržemio ir net užjūrio ryšių kontekste, parodant, kaip kapitalo, prekių ir informacijos srautai siejo Augsburgą su kitais pasaulio regionais. Autorius pabrėžia ne tik ekonominius, bet ir socialinius bei kultūrinius aspektus: šeimos strategijas, paveldėjimą, religinius ryšius, miesto politiką ir reputacijos svarbą. Remdamasis gausia pirminių šaltinių baze, M. Heberleinas išsamiai atkuria šių dinastijų kasdienę veiklą, atskleisdamas jų vadybos metodus, rizikos valdymą ir korespondencijos vaidmenį palaikant prekybos tinklus. Knyga naudinga ne tik istorijos tyrėjams, bet ir visiems, besidomintiems ankstyvosios globalizacijos procesais, Vėlyvųjų viduramžių ir Ankstyvųjų naujųjų laikų ekonomine ir socialine istorija.

Die ganze Welt auf Pergament: die Chorbücher aus dem Mainzer Karmeliterkloster: zum 100. Jubiläum des Bischöflichen Dom- und Diözesanmuseums Mainz und zum 100. Jubiläum der Wiederkehr der Karmeliter nach Mainz. Regensburg: Schnell & Steiner, 2024. 206 p.  

Leidinys pristato šešias itin reikšmingas pergamentines chorų knygas, sukurtas Mainco karmelitų vienuolyne XIV–XV a. sandūroje. Rankraščiai išsiskiria savo dydžiu – kiekvienos knygos svoris 26 kg, apimtis 1600 puslapių. Šios chorų knygos yra ne tik liturginiai tekstai (psalmės, himnai, antifonos, giesmės), bet ir įspūdingai iliustruoti meno kūriniai. Pagrindinis leidinio tikslas – supažindinti skaitytoją su chorų knygų estetika, ikonografija ir kultūrine bei religine reikšme. Monografijoje tyrinėjami unikalūs miniatiūrų ir inicialų ornamentai, daugelis jų paauksuoti ir išsiskiria stilistine įvairove. Daug dėmesio skiriama gausioms iliustracijoms, kurios neapsiriboja religinėmis scenomis: jose atsiskleidžia platūs pasaulio vaizdai, gamtos motyvai, žmonių, gyvūnų ir fantastinių būtybių kompozicijos. Leidinyje taip pat nagrinėjama rankraščių istorija, jų liturginė paskirtis bei praktinis naudojimas vienuolyno gyvenime, pristatomi šių unikalių chorų knygų restauravimo ir skaitmeninimo procesai, užtikrinantys jų išsaugojimą ir galimybę plačiajai visuomenei susipažinti su unikalia kultūros vertybe. Monografija atskleidžia Karmelitų ordino liturginį gyvenimą bei Viduramžių knygos kaip žinių, garbės ir dvasinės praktikos nešėjos funkciją, yra  mokslinis indėlis į pergamento rankraščių tyrimus, suteikiantis vertingos medžiagos istorijos, meno istorijos ir kultūros paveldo tyrėjams, studentams bei visiems, besidomintiems kultūros istorija, XV a. religine kultūra, Viduramžių knygų menu ir gamyba.

Zima-Marjańska, Maria. Durchgangslager 121 Pruszków: eine Expertise zu seiner Geschichte und seinem gesetzlichen Status. Warschau: Instytut Pamięci Narodowej, 2025. 72, [31] p.

Istorinė dokumentinė knyga apie vieną svarbiausių Antrojo pasaulinio karo tranzitinių stovyklų, veikusių 1944–1945 m. Pruškove (Pruszków), netoli Varšuvos. Po Varšuvos sukilimo numalšinimo ši stovykla, žymima kodu Dulag 121, tapo masinių Varšuvos miesto ir jo apylinkių gyventojų deportacijų centru. Knygoje atskleidžiamos stovyklos atsiradimo aplinkybės, jos struktūra ir veikimo mechanizmai, kalinių atrinkimo ir deportacijų tvarka. Ypatingas dėmesys skiriamas stovyklos administracijai – vokiečių pareigūnams, policijai ir vietiniams kolaborantams. Nagrinėjama jų veikimo logika, sprendimų priėmimo mechanizmai, vidinės taisyklės, kurios dažnai nuspręsdavo žmogaus likimą per kelias minutes. Taip pat apžvelgiamos humanitarinių organizacijų, ypač Lenkijos Raudonojo Kryžiaus, pastangos gelbėjant kalinius bei registruojant dingusiuosius. Didžiąją knygos dalį sudaro liudininkų prisiminimai, istoriniai dokumentai, archyvinės nuotraukos. Knyga ne tik liudija dramatišką istorijos etapą, bet ir pabrėžia atminties svarbą, siekiant suprasti karo žiaurumus ir civilių kančias.

Im Schatten der Einsatzgruppen: Volksdeutscher Selbstschutz im besetzten Polen 1939–1940. Warschau: Instytut Pamięci Narodowej, 2025. 480 p.

Tai pirmoji išsami mokslinė monografija, nagrinėjanti etninių vokiečių savigynos būrių (Volksdeutscher Selbstschutz) vaidmenį vokiečių okupuotoje Lenkijoje Antrojo pasaulinio karo pradžioje (1939–1940 m.). Iki šiol nei lenkų, nei vokiečių mokslininkai netyrė šios sukarintos organizacijos veiklos, kuri dažnai likdavo vermachto, SS mobilių masinių žudynių būrių (Einsatzgruppen) bei saugumo policijos veiksmų šešėlyje. Knygoje remiamasi įvairiais archyviniais šaltiniais: Vokietijos ir Lenkijos archyvuose saugomais SS, policijos, civilinės administracijos dokumentais, teismo medžiaga, pokario tardymų protokolais, liudijimais bei ankstesne istoriografija. Ypatingas dėmesys skiriamas regioniniams skirtumams įvairiose okupuotose Lenkijos teritorijose, leidžiantiems atskleisti, kaip vietinės sąlygos, vokiečių mažumos struktūra ir okupacinės valdžios sprendimai lėmė etninių vokiečių savigynos būrių veiklos mastą bei pobūdį. Monografijoje atskleidžiamas šios organizacijos atsiradimas, formavimasis, struktūra, vadovybė, narių atranka, teigiama, kad ši organizacija nebuvo vien spontaniška vietos vokiečių savisaugos forma, bet sąmoningai nacistinės vadovybės sukurta ir ideologiškai mobilizuota smurto priemonė. Nors organizacijos veikla buvo tik iš dalies kontroliuojama centrinės valdžios, ji tapo svarbiu masinių represijų, selektyvių žudynių, vietos elitų naikinimo ir visuomenės terorizavimo instrumentu. Leidinyje taip pat keliami klausimai apie vietinių bendruomenių dalyvavimą genocide, moralinę atsakomybę bei istorinės atminties formavimąsi po karo.

Banghard, Karl. Die wahre Geschichte der Germanen. Berlin: Propyläen, 2025. 269 p.

Karlas Banghardas nagrinėja germanų genčių istorijos ir tapatybės formavimosi problemas. Autorius remiasi archeologiniais tyrimais, rašytiniais antikiniais šaltiniais ir šiuolaikinės istoriografijos metodais, siekdamas atskirti empiriškai pagrįstus duomenis nuo vėlesnių mitologizuotų pasakojimų. K. Banghardas klausia, kiek sąvoka germanai atspindi realias senovės bendruomenes, o kiek yra vėlesnių politinių, kultūrinių ir ideologinių vaizdinių rezultatas. Didelis dėmesys skiriamas antikiniams rašytiniams šaltiniams, ypač romėnų autorių tekstams, kurių informacija vertinama kritiškai, atsižvelgiant į jų retorinį ir politinį pobūdį. Autorius pabrėžia, kad archeologinė medžiaga liudija ne vienalytę germanų kultūrą, bet erdvėje ir laike kintančias bendruomenes, kurių tarpusavio ryšius formavo migracija, prekyba ir kontaktai su Romos pasauliu. Atskiroje knygos dalyje tyrinėjama XIX–XX a. germanų praeities interpretacijų raida, parodant nacionalistinės ir rasinės ideologijos įtaką moksliniams tyrimams ir viešajai nuomonei. Šis kritinis požiūris leidžia permąstyti germanų istorijos vaizdinius šiuolaikinėje kultūrinėje atmintyje.

Knabe, Hubertus. Tag der Befreiung: das Kriegsende in Ostdeutschland. München: LMV, 2025. 351 p.

Žinomas vokiečių istorikas, publicistas ir buvęs Berlyno-Hohenšionhauzeno memorialo direktorius Hubertas Knabė (Hubertus Knabe), tyrinėjantis Rytų Vokietijos (VDR) komunistinį režimą, Stasi slaptosios policijos veiklą ir politinių represijų sistemą, knygoje  nagrinėja vieną jautriausių Vokietijos istorinės atminties klausimų – ar 1945 m. gegužės 8-oji, laikoma nacistinės diktatūros žlugimo ir išsivadavimo diena, iš tiesų visiems reiškė laisvę. Autorius teigia, kad būtina atsižvelgti ir į Rytų Vokietijos patirtį, kur sovietų kariuomenės atėjimas atvėrė kelią naujai autoritarinei santvarkai. Norėdamas atskleisti sudėtingą pokario realybę 1945–1949 metais, autorius remiasi archyviniais dokumentais, statistiniais duomenimis ir liudininkų pasakojimais. Jis aprašo sovietų karinės administracijos veiksmus: politinių partijų pertvarkymą ir sujungimą, žemės reformą, pramonės nacionalizaciją, saugumo struktūrų kūrimą bei politinius suėmimus. Knygoje aptariami ir civilių gyventojų išgyvenimai – smurtas, masiniai prievartavimai, deportacijos į Sovietų Sąjungą, NKVD specialieji lageriai bei nuolatinė baimės atmosfera. Ši knyga skatina istorinę diskusiją apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą, istorinę kaltę, kolektyvinę atmintį bei atkreipia dėmesį į Rytų Europos patirtį.