Hui, Andrew. The study: the inner life of Renaissance libraries. Princeton; Oxford: Princeton University Press, [2025]. 303 p.

Renesanso Europos asmeninės bibliotekos neretai tapdavo vidinio prieglobsčio erdvėmis neramumų ir epidemijų laikais. Šioje knygoje pasakojama apie Renesanso studiolo – nedidelę privačią skaitymo, studijų ir apmąstymų erdvę, skirtą saviugdai ir vidiniam susitelkimui. Derindamas literatūros ir dailės kūrinių interpretacijas su asmeniniais pasakojimais apie savo aistringą meilę knygoms, autorius atskleidžia, kaip Renesanso humanistai kūrė intymias studijų erdves. Europocentrinis pasakojimas čia praplečiamas, įtraukiant islamo pasaulio, Indijos Mogolų imperijos ir Kinijos knygų kultūras. Lyginant su mūsų informacijos pertekliaus laikais, nagrinėjama studiolo įtaka šiuolaikiniams rašytojams ir kviečiama susimąstyti, kaip gausus skaitymas ir sąmoningas užsisklendimas gali ne tik ugdyti, bet ir riboti mūsų santykį su pasauliu.

Splendours of Japan: highlights from the Bodleian Library. Oxford: Bodleian Library Publishing, [2025]. 250 p.

Šis prabangiai iliustruotas esė rinkinys kviečia susipažinti su Oksfordo Bodlėjaus bibliotekoje saugoma išskirtine japoniškų retų knygų ir rankraščių kolekcija, kurios ištakos siekia XVII amžiaus pirmąją pusę. Tarp įspūdingiausių kolekcijos kūrinių – meistriškai tapyti ritiniai, No teatro pjesių rankraščiai, rankraštinės poezijos antologijos, seniausia Anglijos ir Japonijos prekybos sutartis bei ankstyvieji spausdinti leidiniai. Knygoje atskleidžiama daugialypė ir turtinga kolekcijos istorija, aptariami ankstyvieji Anglijos ir Japonijos ryšiai bei pasakojama, kaip XVII amžiuje japoniškos knygos ir rankraščiai pateko į Angliją. Ypač daug dėmesio skirta darbo popieriaus, spalvinių pigmentų ir rašalo gamybai bei naudojimui. Rinkinį papildo Ankstyvųjų naujųjų laikų Japonijos klestinčios leidybos rinkos apžvalga.

Gel’man, Vladimir. Russia’s gamble: the domestic origins of Russia’s attack on Ukraine. Cambridge: Polity, 2025. 220 p.

Garsaus politologo ir putinizmo kritiko knyga kviečia pažvelgti į Rusijos puolimo prieš Ukrainą priežastis ir paaiškina, kodėl agresoriui nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų. Didžiausias dėmesys skiriamas Rusijos vidaus politikai ir jos raidai po Sovietų Sąjungos žlugimo. Autorius parodo, kad sprendimą pulti Ukrainą, taip pat nusikalstamus ir neišmanėliškus Rusijos karinius veiksmus lėmė keli esminiai veiksniai. Iš jų – personalistinis autoritarinio režimo pobūdis, jo pažeidžiamumas dėl prasto valdymo, Rusijos elito ir valstybės vadovo klaidingi įsitikinimai dėl Ukrainos bei Kremliaus pasikliovimas ankstesne nebaudžiama patirtimi. Knygoje taip pat keliamas klausimas, kokias pamokas šis karinis puolimas leidžia išmokti, siekiant geriau suprasti XXI amžiaus pasaulinę geopolitinę situaciją ir skirtingų valstybių vidaus bei tarptautinę politiką.

Seigel, Jerrold E. Remaking the world: European distinctiveness and the transformation of politics, culture, and the economy. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 370 p.

Žymaus kultūros istoriko knyga siūlo naują žvilgsnį į Europos istorinį išskirtinumą ir ilgalaikį poveikį likusiam pasauliui. Autorius parodo, kad tiek teigiamas, tiek neigiamas šio žemyno vaidmuo kilo iš veiksmingos centrinės valdžios stokos, Europos valstybių ir tautų susiskaldymo bei nuolatinio tarpusavio varžymosi, taip pat iš polinkio kurti autonomines veiklos sritis. Knygoje aptariama, kaip šie veiksniai skatino Europą išskiriančius politinius, socialinius ir kultūrinius reiškinius: dėmesį laisvės politikai, savitomis vertybėmis grindžiamą estetinės srities raidą, gebėjimą iš esmės pakeisti mokslinį pasaulio suvokimą bei pirmąjį per istoriją perėjimą prie šiuolaikinės pramoninės ekonomikos. Lygindamas Europą su Afrika, Indija, Kinija ir Osmanų imperijai priklausiusiomis teritorijomis, autorius atskleidžia, kad kitur panašių reiškinių nebuvo, o Europoje tie patys veiksniai, deja, prisidėjo ir prie žalingo imperinės ekspansijos akstino.

Realms of imagination: essays from the Wide Worlds of Fantasy. London: British Library, 2023. 271 p.

Maginė fantastika – itin platus literatūros žanras, apimantis epinį pasakojimą, mitinę vaizduotę, tautosakos tradicijas, pasaulių kūrimą ir istorijas, tyrinėjančias tamsiąsias bei nejaukias vaizduotės ribas. Naujajame tome dvidešimt rašytojų, fantastinės literatūros tyrėjų ir Britų bibliotekos darbuotojų apmąsto esmines maginės fantastikos temas – magiškas ir liaudies pasakas, epus ir žygius, keistas bei šiurpias istorijas, vartus į kitus pasaulius ir kitus žanro pavidalus. Leidinys kviečia skaitytoją leistis į pačią fantastikos šerdį: pažinti pasaulių kūrimo meną, amžiną herojiškos kelionės pasakojimo trauką, pasakų ir keistųjų istorijų įvairovę bei jų tarpusavio sąsajas, taip pat išskirtinę nejaukumo galią šiuolaikinėse medijose, įskaitant vaizdo žaidimus.

Gruenbaum, Caroline. Reading across cultures: translating romances, fables, and poetry in medieval Ashkenaz. Ithaca; London: Cornell University Press, 2025. 189 p.

Šioje knygoje pristatomi novatoriški Viduramžių žydų literatūros kūriniai, radęsi vėlyvaisiais XII–XIII amžiais Aškenazyje – Šiaurės Prancūzijos, Vokietijos ir Anglijos žydų bendruomenėse. Tuo laikotarpiu žydų autoriai į hebrajų kalbą išvertė keletą senosios prancūzų ir vokiečių literatūros pasakojimų, kilusių ne iš žydiškos tradicijos, bet paremtų krikščioniškais riteriniais romanais apie karalių Artūrą ir Aleksandrą Didįjį, taip pat antikinėmis Ezopo pasakėčiomis. Užuot atspindėję žydų religinį ar kultūrinį savitumą, šie vertimai sudarė pasaulietinės hebrajų literatūros visumą ir liudijo bendrą Viduramžių Europos žydų bei krikščionių literatūrinę kultūrą. Aptardama hebrajiškas gyvūnų pasakėčias, liaudies pasakojimus ir riterinius romanus, autorė parodo intelektinę aplinką, leidusią Aškenazio raštijos atstovams peržengti kultūrines ribas ir paskatinusį šio regiono literatūrinį atgimimą.

Books of hours, books of hope: medieval books of hours and their readers. Veurne: Hannibal books, 2025. 158 p.

Valandų knygos buvo vienos populiariausių Vėlyvųjų viduramžių knygų ir sudarė svarbią kasdienio religinio gyvenimo dalį. Šis gausiai iliustruotas leidinys supažindina su Valandų knygų vieta Vėlyvųjų viduramžių visuomenėje ir jų vaizdavimu flamandų portretiniame mene. Aptariama, koks buvo Valandų knygų turinys, kas buvo jų kūrėjai ir skaitytojai, kur ir kaip žmonės mokėsi skaityti, ką reiškia humoristinės figūros paraštėse ir daugelis kitų dalykų. Nuo prabangių, aukso folija puoštų rankraščių iki kuklių, dažnai vartotų knygelių – kiekviena Valandų knyga pasakoja savitą istoriją. Paplitę visuose visuomenės sluoksniuose, šie maldynai galėjo atlikti ir statuso ženklų, ir artimų, asmeniškų palydovų vaidmenį. Leidinys parengtas kaip lydimasis parodos „Puikybė ir paguoda: Viduramžių Valandų knygos ir jų skaitytojai“ („Pride and Solace: Medieval Books of Hours and Their Readers“), nuo 2025 m. balandžio 4 d. iki spalio 7 d. vykusios Briugės Hrūningės muziejuje (Groeningemuseum), katalogas.

Faggioli, Massimo. Global Catholicism: between disruption and encounter. Leiden; Boston: Brill, [2025]. 310 p.

Šis veikalas pradeda knygų seriją Globaliosios katalikybės studijos (Studies in Global Catholicism, SGC).  Jame kviečiama naujai pažvelgti į Katalikų Bažnyčią kaip pasaulinę religinę instituciją, kuri, nors ir geografiškai išsiplėtusi, dar nėra visapusiškai globalizuota. Knygoje aptariama istorinė ir teologinė Europos vaidmens Bažnyčioje mažėjimo reikšmė, remiantis skirtingų pasaulio regionų patirtimis. Ypač daug dėmesio skiriama institucinėms ir teologinėms kosmopolitinės Katalikų Bažnyčios galimybėms bei jų riboms, o po II Vatikano Susirinkimo susidariusi institucinė savimonė aptariama kultūros ir politikos istorijos atžvilgiu. Leidinys siūlo naują požiūrį į šiandien besikuriančią postkolonijinę tarpkultūrinę globaliąją katalikybę ir parodo, kaip šimtmečius nusistovėjusios Bažnyčios raidos kryptys ima kisti, atsižvelgiant į naujus pasaulinius pokyčius.

The Oxford handbook of Vatican II. Oxford: Oxford University Press, 2023. 777 p.

Antrasis Vatikano Susirinkimas (1962–1965) buvo vienas reikšmingiausių XX amžiaus religinių įvykių, nulėmęs tolesnę Katalikų Bažnyčios raidą. Šiame žinyne pateikiama nuodugni Susirinkimo analizė: pristatoma jo istorinė aplinka ir eiga, pagrindiniai dokumentai bei mokymas Šventojo Rašto, bažnytinės tradicijos, liturgijos, religijos laisvės, ekumenizmo ir Bažnyčios misijos temomis. Dėmesio skiriama ir rečiau aptariamiems dalykams – mažiau žinomoms popiežių kalboms, moterų vaidmeniui Bažnyčios gyvenime bei Susirinkimo nepripažinimui katalikų tradicionalistų aplinkose. Taip pat aptariama Susirinkimo reikšmė kitų krikščioniškųjų Bažnyčių gyvenimui, krikščionių vienybės siekiams ir Katalikų Bažnyčios dialogui su kitomis religijomis. Pasaulinės Bažnyčios požiūriu pristatoma, kaip Susirinkimas vertintas skirtingų pasaulio regionų ir kultūrų.

Making history with manuscripts in medieval and early modern Europe. Berlin; Boston: Walter de Gruyter GmbH, 2025. 317 p.

Šiame tome dėmesys sutelktas į rankraštinės tradicijos vaidmenį, perteikiant istoriją Viduramžių ir Ankstyvųjų naujųjų laikų skaitytojams. Knygoje parodoma, kad medžiaginės rankraščių savybės veikė istorinius pasakojimus ir prisidėjo prie pačios istorijos kaip sąvokos apibrėžimo, todėl rankraščių kūrėjai, greta autorių, atliko svarbų vaidmenį, rašant istoriją. Leidinyje pristatomi lotynų ir vietinėmis kalbomis parašyti šaltiniai iš įvairių Vakarų Europos regionų, apimantys laikotarpį nuo IX iki XVI amžiaus. Apžvelgiant įvairią istorinę aplinką, išryškinami bendri rankraštinio istorijos rašymo bruožai. Raštininkai „kūrė“ istoriją per grafinį išdėstymą, raštą, iliuminacijas, turinio sudarymą ir redagavimą, taip suteikdami istoriografijai materialųjį matmenį. Šis veikalas kviečia Viduramžių ir Ankstyvųjų naujųjų laikų istoriografiją vertinti per jos medžiaginę terpę.

Medieval Livonia: history, society and economy of a territory on the Baltica frontier. Turnhout: Brepols Publishers, 2025. 412 p.

Livonija – taip vadintas kraštas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje – susidarė XII–XIII amžiais kryžiaus žygių prie Baltijos metu. Tai buvo daugiatautis, daugiakalbis ir daugiakultūris regionas, tapęs tamprios skirtingų bendruomenių sąveikos erdve. Livonija palaikė glaudžius ryšius su Šventąja Romos imperija, popiežiaus kurija, Skandinavija ir Lietuva bei tarpininkavo Hanzos prekybai su Rusia. Šioje reikšmingoje naujoje istorinėje studijoje nagrinėjama Livonijos socialinė istorija, miesto ir kaimo kultūra, valstiečių ekonominis gyvenimas ir raštingumas. Taip pat siūlomi nauji kryžiaus žygių, politinės istorijos ir pagrindinių valdžios veikėjų  vertinimai. Tai pirmas išsamus Livonijos istorijos veikalas anglų kalba, naudingas kryžiaus žygių prie Baltijos tyrimams.

Sociology of personal life. London: Bloomsbury Academic, 2022. 222 p.

Šioje knygoje parodoma, kaip šiuolaikiniai sociologiniai tyrimai gali naujai nušviesti net ir labiausiai pažįstamas kasdienio gyvenimo sritis. Atskleidžiama, kaip susidaro ribos ir ryšiai tarp viešojo ir privataus gyvenimo – nuo draugysčių ir augintinių iki politinio dalyvavimo bei socialinių įstatymų. Kiekvienas skyrius skirtas gerai pažįstamai temai ir atskleidžia, kaip socialinė aplinka veikia individualius santykius ir gyvenimus, o asmeniniai pasirinkimai prisideda prie platesnio socialinio pasaulio kūrimo. Nagrinėjamos tokios temos kaip draugystė, santuoka ir partnerystė, šeima, augintiniai, politinis dalyvavimas kasdienybėje, socialiniai tinklai, skaitmeninis bendravimas, teisė ir socialinė politika. Šis naujas leidimas papildytas keliais naujais skyriais, skirtais kūnui, namams ir asmeniniam gyvenimui viešosiose erdvėse.