Księga Grodzka Oszmiańska z lat 1650–1719. Testamenty. T. 1 (1650–1691); T. 2 (1692–1707); T. 3 (1708–1719). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2025. 3 t. (784, 574, 591 p.).

Trijų tomų šaltinių publikacijoje skelbiami 1650–1719 m. Ašmenos pilies teismo knygose įrašyti testamentai. Leidinyje pateikiami bajorų ir kitų visuomenės sluoksnių paskutinės valios dokumentai, atskleidžiantys turto paveldėjimo praktiką, šeimos ryšius, socialinę struktūrą bei religinius ir kultūrinius papročius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tai vienas svarbiausių šaltinių, priklausančių serijai Monumenta Magni Ducatus Lithuaniae, kuris supažindina su šio laikotarpio visuomenės gyvenimu ir reikšmingai praturtina regiono istorijos tyrimus.

Wielkie Księstwo Litewskie w okresie panowania Jana Kazimierza (1648–1668). Warszawa: Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 2024. 318 p.

Šioje knygoje publikuojami trys iždo dokumentai, kuriuose pateikiama vertinga medžiaga, skirta Lietuvos karo istorijos tyrimams Jono II Kazimiero valdymo laikotarpiu: 1650–1652 m. Lietuvos iždo išlaidų suvestinė, iždininko Gabrieliaus Karolio Kimbaro išlaidų registras už 1662–1663 m. bei 1667 m. Vilniaus karo ir iždo komisijos knyga. Leidinys supažindina su informacija apie Lietuvos kariuomenės dydį, sudėtį ir struktūrą didžiųjų 1648–1667 m. konfliktų metu, t. y. kovų su kazokais (Chmelnickio sukilimas), o vėliau – karų su Maskva ir Švedija laikotarpiu. Išsamioje įžangoje aptariami svarbiausi klausimai, susiję su Lietuvos iždo veikimu XVII a. antroje pusėje, apžvelgiami Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos istoriografijos tyrimai šia tema bei pagrindinių iždo šaltinių tipų klasifikacija ir jų specifika.

Codex compositus: średniowieczna książka jako zbiór. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2026. 354 p.

Knyga nagrinėja Viduramžių rankraštinių knygų kaip sudėtinių rinkinių prigimtį. Analizuojama, kaip tokie kodeksai buvo formuojami, perredaguojami ir naudojami, atskleidžiant jų materialinę struktūrą, tekstų tarpusavio ryšius bei kultūrinį kontekstą. Autoriai aptaria rankraščių sudarymo praktiką, jų funkcijas intelektiniame ir religiniame gyvenime bei metodus, leidžiančius rekonstruoti jų sudarymo istoriją. Pabrėžiama, kad viduramžių knyga buvo ne statiškas vienetas, o dinamiškas, laikui bėgant kintantis tekstų rinkinys.

Textus, pictura, musica: średniowieczny kodeks rękopiśmienny jako przedmiot badań interdyscyplinarnych. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2022. 303 p.

Leidinys skirtas Viduramžių rankraščių tyrimams, taikant tarpdisciplininį požiūrį. Nagrinėjami tekstiniai, vaizdiniai ir muzikiniai kodeksų aspektai, aptariami jų kūrimo, funkcionavimo ir recepcijos kontekstai. Siekdami parodyti kodeksą kaip kompleksinį kultūros artefaktą, autoriai analizuoja rankraščių struktūrą, ikonografiją, notaciją bei jų tarpusavio sąveiką. Leidinys atskleidžia, kaip, interpretuodamos Viduramžių knygas, skirtingos tyrimų sritys – filologija, meno istorija ir muzikologija – papildo viena kitą.

Tomaszewski, Patryk. Wolność, wlasność, sprawiedliwość: środowisko konserwatywno-liberalne w Polsce po 1989 roku: struktury – działalność – myśl polityczna. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2025. 715 p.

Šioje studijoje nagrinėjami esminiai politinės filosofijos klausimai – laisvė, nuosavybė, teisingumas. Aptariamos skirtingos teorijos ir jų taikymas šiuolaikinėse visuomenėse. Autorius siekia parodyti, kad šios trys sąvokos yra neatsiejamos: įvairus jų interpretavimas lemia skirtingus politinius ir ekonominius modelius. Laisvė aptariama ir kaip individuali autonomija, ir kaip socialinių ir teisinių struktūrų ribojama vertybė. Nuosavybė nagrinėjama kaip ekonominė ir moralinė kategorija. Teisingumas pristatomas kaip principas, reguliuojantis laisvę ir nuosavybę.

Everett, Caleb. Niezliczone języki: jak języki, którymi mówimy, ujawniają różnice w naszym myśleniu. Warszawa: PWN, 2025. 254 p.

Autorius nagrinėja kalbų įvairovę ir jos ryšį su žmonių mąstymu. Parodoma, kaip skirtingos kalbos formuoja suvokimą apie laiką, erdvę, spalvas, skaičius ir net socialinius santykius. Remiantis įvairių pasaulio kultūrų pavyzdžiais ir moksliniais tyrimais, atskleidžiama, kad kalba nėra vien bendravimo priemonė – ji daro poveikį tam, kaip žmonės interpretuoja realybę, jaučia ir mato pasaulį. Įvairių kultūrų pavyzdžiai pademonstruoja, jog nėra vieno universalaus mąstymo modelio – kalbinė raiška glaudžiai susijusi su patirtimi ir aplinka.

Kołodko, Grzegorzo W. Trump 2.0: rewolucja chorego rozsądku. Warszawa: PWN, 2025. 257 p.

Knygoje aptariamas JAV prezidento Donaldo Trumpo politinio fenomeno poveikis šiuolaikinei politikai, ekonomikai ir tarptautiniams santykiams. Autorius nagrinėja populizmo, protekcionizmo ir nacionalizmo stiprėjimą, aptaria galimas pasekmes demokratinėms institucijoms, globalizacijai bei tarptautiniam bendradarbiavimui. Taip pat keliami klausimai apie racionalios ekonominės politikos ribas ir politinių sprendimų poveikį ilgalaikei raidai. Knyga pateikia platesnį šiuolaikinės politikos ir ekonomikos sąveikos vertinimą, įspėdama apie galimus nestabilumo ir konfliktų scenarijus.

Różne oblicza medycyny: (zarazy, melancholia, okulistyka i lekarze). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2025. 435 p.

Leidinyje atskleidžiami įvairūs medicinos istorijos ir praktikos aspektai. Aprašoma, kaip skirtingais laikotarpiais buvo suvokiamos ligos, jų priežastys ir taikomi gydymo būdai. Epidemijos aprašomos istoriniame kontekste, aptariant skirtingų laikotarpių visuomenės reakcijas į ligų protrūkius. Melancholija analizuojama kaip medicininė ir kultūrinė būsena, atskleidžiant jos sampratos raidą nuo senovės iki šiuolaikinės psichiatrijos. Oftalmologija pristatoma per jos vystymąsi – nuo ankstyvųjų gydymo metodų iki modernesnių praktinių sprendimų. Gydytojai aptariami kaip profesinė ir socialinė grupė: jų vaidmuo visuomenėje, etika, kompetencijos bei medicinos praktikos pokyčiai.

Ze wszech ksiąg najbardziej godna przeczytania…: wokół „De Revolutionibus“ Mikołaja Kopernika: katalog wystawy w Muzeum Okręgowym w Toruniu 18 lutego – 7 maja 2023. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2023. 355 p.

Kataloge pristatoma paroda, skirta vienam svarbiausių mokslo istorijos veikalų – Mikalojaus Koperniko De Revolutionibus orbium coelestium. Aptariama šio darbo reikšmė mokslo raidai, jo recepcija ir poveikis Europos intelektinei kultūrai, pateikiami parodoje eksponuotų leidinių, rankraščių ir kitų vertingų dokumentų aprašymai bei iliustracijos. Straipsniuose nagrinėjami M. Koperniko veikalo leidybos, sklaidos ir interpretacijos klausimai. Leidinys skirtas mokslo istorijos, knygotyros ir kultūros paveldo tyrėjams bei visiems besidomintiems mokslininko palikimu.

Zychowicz, Piotr. Żydzi: opowieści niepoprawne polityczne. Poznań: Dom Wydawniczy REBIS, 2025. 462 p.

Tai publicistinių esė ir istorinių pasakojimų rinkinys, skirtas sudėtingiems lenkų ir žydų santykiams aptarti. Autorius kalbasi su istorikais ir tyrėjais apie žydų istoriją, jų vaidmenį Vidurio ir Rytų Europoje bei prieštaringai vertinamus XX amžiaus įvykius. Knygoje nagrinėjamos temos, kurios dažnai kelia diskusijas viešojoje erdvėje ir istoriografijoje. Tai analitinis ir provokuojantis leidinys, skatinantis kritiškai pažvelgti į istoriją ir jos interpretacijas, orientuotas į diskusiją apie istorijos interpretacijas, tačiau dėl savo kritiško ir kartais prieštaringo tono vertinamas nevienareikšmiškai.

Łapiński, Teofil. Powstańcy na morzu w wyprawie na Litwę. Kraków: Miles, [2025]. 210 p.

Šių prisiminimų autorius Teofilis Łapińskis (1827–1886) – lenkų karo vadas, rašytojas, visą savo gyvenimą aktyviai kovojęs su Rusijos imperializmu, Lenkijos ir Lietuvos 1863–1864 m. sukilimo metu vadovavęs Londono lenkų migrantų organizuotai ekspedicijai į Lietuvą. Ekspedicijos tikslas – nugabenti į Lietuvą ginklų, amunicijos ir savanorių karių. Nors ekspedicija susidūrė su daugybe sunkumų ir baigėsi nesėkme – tai buvo vienas drąsiausių bandymų paremti sukilimą iš užsienio. Autorius pateikia gyvą ir detalią įvykių kroniką, atskleisdamas tiek karinius iššūkius, tiek dalyvių motyvus. Kūrinyje atsispindi sudėtinga geopolitinė situacija bei drąsūs, bet rizikingi sukilėlių sprendimai.

Godek, Sławomir. Petersburska ofensywa szlachty litewskiej z lat 1810–1812:  czyli o prawie i gospodarce guberni grodzieńskiej i wileńskiej na początku XIX wieku. Warszawa:  Wydawnictwo Naukowe UKSW, 2025. 644 p.

Knygoje nagrinėjama Lietuvos bajorijos politinė ir ekonominė veikla 1810–1812 m., kai ji siekė išplėsti savo teises ir įtaką Rusijos imperijos valdomose Gardino ir Vilniaus gubernijose. Autorius analizuoja bajorų pastangas veikti per imperijos administracines institucijas, siekiant išsaugoti savo tradicines teises. Knygoje aptariama teisinė sistema, administraciniai pokyčiai bei ekonominė padėtis, ypač žemės nuosavybės, mokesčių ir valstiečių prievolių klausimai. Taip pat atskleidžiama, kaip vietos elitas derino lojalumą carinei valdžiai su pastangomis ginti savo interesus.