Dvarų fondų kolekcija
F31. 1469 vienetai, 1487–1901 m. dokumentai – originalai ir nuorašai. Lietuvių, rusėnų, rusų, lenkų, lotynų, vokiečių, prancūzų, italų, čekų, serbų kalbomis. Aprašas – kortelių katalogas.
Fondo sudarytojai: Biržų linijos didikų Radvilų šeima, ypač Boguslavas Radvila (1620–1669);vėlesni Biržų valdytojai; Lahoisko linijos Tiškevičiai: Eustachijus Tiškevičius (1814–1873), archeologas; Mykolas Tiškevičius (1828–1897), bibliotekininkas; Jonas Tiškevičius (1860–1901), istorikas.
Gauta 1940 m. iš Valstybinės Vrublevskių bibliotekos (veikė 1931–1940 m., dab. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).
F32. 346 vienetai, 1595–1862 m. dokumentai – originalai ir nuorašai. Lotynų, rusėnų, lenkų, rusų kalbomis. Aprašas – kortelių katalogas.
Fondo sudarytojai: Budrikų šeima (Jonas, Petras ir Kristupas Budrikai – 1596 m.); Aleksandras Budrikas ir jo žmona Benedikta Daugėlaitė-Budrikienė (1692 m.); Danielius Ivanovičius Budrikas – Budrikų dvaro savininkas (1709 m.); Kazimieras Budrikas – Smolensko iždininkas, Rietavo pavieto poručikas (1761 m); Romualdas Kondratas – Rietavo valdų globėjas, Raseinių teismo teisėjas, Budrikų dvaro savininkas (1824–1825 m.); Matas Kondratas – Žemaičių kapitulos kanauninkas, Kražių klebonas (1812–1823 m.).
Gauta 1950 m. iš buv. Kauno valstybinio universiteto bibliotekos.
F33. 184 vienetai, 1502–1926 m. dokumentai – originalai ir nuorašai. Rusėnų, lenkų, rusų, kalbomis. Aprašas – kortelių katalogas.
Fondo sudarytojas – Kletas Kazimieras Burba, 1859–1861 m. Kauno gubernijos dvarininkas.
Gauta 1947 m. iš LSSR MA Lietuvių literatūros instituto (dab. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).
F207. 3154 vienetai, 1534–1915 m. dokumentai, rankraščiai, spaudiniai, planai. Lietuvių, lotynų, rusėnų, lenkų, rusų, prancūzų, vokiečių, anglų, latvių kalbomis.Aprašas – kortelių katalogas.
Fondas gautas 1947 m. iš LSSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (dab. Lietuvų literatūros ir tautosakos institutas). Sutvarkytas 1973–1974 metais.
F200. 887 vienetai, 1591–1916 m. rankraščiai, dokumentai, spaudiniai, brėžiniai. Lietuvių, latvių, lenkų, rusėnų, rusų, lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.Aprašas – kortelių katalogas.
Fondo sudarytojai – Upytės pav. bajorai Eidrigevičiai.
Gauta 1950 m. iš buv. Kauno valstybinio universiteto bibliotekos.
F34. 208 vienetai, 1560–1929 m. dokumentai, rankraščiai. Lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Aprašas – kortelių katalogas.
Fondo sudarytojai: Jokūbas Karpis, Plungės seniūnas (1758 m.); Eustachijus Karpis ir jo sūnus Pranas Karpis, Joniškėlio dvaro savininkai (1818–1857 m.); Juozas Medekša, Orvistų (Arvydų?) dvaro savininkas (1870–1875 m.); Jonas Kudrevičius (XIX a. pabaiga).
Gauta 1950 m. iš buv. Kauno valstybinio universiteto bibliotekos ir 1959 m. iš LSSR MA Istorijos instituto darbuotojo Stasio Jaskėno.
F35. 80 vienetų, 1548–1888 m. rankraščiai, dokumentai. Rusėnų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Aprašas – kortelių katalogas.
Fondo sudarytojai: Eligijus Kaunackis (Kownacki) ir Teodoras Kaunackis (Kownacki) – Žemaičių didikai, gyvenę XVII a. antroje pusėje; Anupras Kaunackis (Kownacki) (1733–1795 m.), Žemaičių žemės teisėjas, Upynos dvaro savininkas; Pranciškus Kaunackis (Kownacki) (1804–1882 m.), Žemaičių vyskupijos kanauninkas.
Šį fondą įsigijo Lietuvių mokslo draugijos biblioteka apie1916–1920 m. (žr.: „Knygos“, 1922 m. Nr. 2–3, kovas–birželis, p. 234).
Gauta 1940 m. iš Valstybinės Vrublevskių bibliotekos (veikė 1931–1940 metais, dab. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).
F36. 27 vienetai, 1895–1937 m. dokumentai, originalai ir nuorašai, rankraščiai. Rusų ir lenkų kalbomis. Aprašas – kortelių katalogas.
Gauta 1940 m. iš Valstybinės Vrublevskių bibliotekos (veikė 1931–1940 metais, dab. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).
F37. 12 344 vienetai, 1459–1949 m. dokumentai: originalai ir nuorašai, rankraščiai, laiškai. Lietuvių, rusėnų, rusų, lotynų, lenkų, vokiečių, prancūzų kalbomis. Aprašas – kortelių katalogas.
Kolekcijos sudarytojas – Šiaulių „Aušros“ muziejaus steigėjas Peliksas Bugailiškis (1883–1965), kuris, 1920–1939 m. rinko dokumentus iš įvairių Žemaitijos dvarų, bažnyčių, kaimų, viensėdžių.
Gauta 1950 m. iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus.