2022 m. kovo 4 d. Žeimelyje (Pakruojo r.) įvyko mokslinė konferencija „Teodoras Grotusas. Genijus, pralenkęs laiką“. Renginį organizavo Pakruojo r. savivaldybė, Vilniaus universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras ir Lietuvos mokslų akademija.

Konferencija buvo skirta prisiminti Teodorą Grotusą (1785–1822) – mokslininką, Žeimelio kraštietį, paaukojusį savo sveikatą ir asmeninio gyvenimo pilnatvę aukštesniam tikslui, reikšmingam civilizacijos raidai.

Renginio dalyvius pasveikino Lietuvos MA prezidentas akad. prof. Jūras  Banys, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, Žeimelio seniūnijos seniūnė Vitalija Dobrovolskienė ir  Žeimelio bendruomenės Tarybos pirmininkė Daiva Skrupskelytė.

Prof. Rimantas Ramanauskas (FTMC) pranešime „Teodoro Grotuso indėlis į pasaulinį mokslą“ supažindino auditoriją su T. Grotuso studijų Europoje metais vykdytais elektrochemijos tyrimais, grįžus į tėvų namus Gedučiuose įsirengtą laboratoriją ir tolesnę eksperimentinę veiklą, pabrėžė sukurtų teorijų svarbą tolesnei eksperimentinio mokslo raidai.

Dr. Birutė Railienė (LMA Vrublevskių biblioteka) pranešime „Atvedęs į Lietuvos mokslo istorijos Olimpą“ supažindino su prof. Juozo Algimanto Krikštopaičio (1931–2018) tyrimais, skirtais populiarinti T. Grotuso gyvenimą ir mokslinę veiklą. Kaip vienoje iš biografinių knygų apie T. Grotusą rašė autorius: „Jei Alfredas Nobelis savo testamente būtų nurodęs apdovanoti darbus, atliktus šimtmečiu anksčiau, T. Grotusas Nobelio premija būtų įvertintas du kartus – už elektrolizės teoriją ir už fotochemijos dėsnius“. Pranešime taip pat buvo paminėta bibliotekoje parengta T. Grotuso darbų ir literatūros apie jį bibliografijos rodyklė (1996 m.). Jos sudarytojos – Jadvyga Kulikauskienė ir Ada Vitkauskienė. Pratarmę parašė J. A. Krikštopaitis. Sudarytojos darbą tęsė, parengė pataisytą ir papildytą bibliografijos rodyklę kuri, deja, liko neišleista.

Doc. Ernestas Vasiliauskas (KU) pranešime „Baronai von Grotthussai Kurše ir Lietuvoje“ papasakojo apie šios garbios giminės praeitį, valdytus dvarus  ir visuomeninę veiklą.

Antanas Marcinonis papasakojo apie geologinę T. Grotuso veiklą:  jis domėjosi ne tik Vezuvijaus ugnikalnio uolienomis, bet ir Biržų karstinėmis įgriuvomis, atliko Smardonės upelio tyrimus.

Dr. Stanislovas Henrikas Firantas, tolimas T. Grotuso giminaitis, papasakojo apie savo atliktus Grotusų giminės genealoginius tyrinėjimus.

Akad. prof. Aivaras Kareiva (LMA) pranešime „Keli štrichai apie Teodoro Grotuso fondo veiklą“ (įkurtas 1994 m.) papasakojo apie T. Grotuso vardo įamžinimo veiklas Lietuvoje, plačiau – apie fondo pastangas įgyvendinti paminklo T. Grotusui projektą pagal dail. K. Balčiūno  1996 m. sukurtą skulptūrą. Sužinojome, kad Žeimelio Vienybės aikštėje jau išlietas pamatas paminklui, jis stovės šalia Vienybės ąžuolo, pasodinto dar 1923 metais. Paminklo atidengimo iškilmės numatytos šiemet, kovo 26 dieną.

Konferencijos metu akad. A. Kareivai buvo įteiktas Lietuvos mokslų akademijos Teodoro Grotuso fondo įsteigtas T. Grotuso medalis (2018 m. sukūrė grafikas, medalių kūrėjas Petras Repšys).

Vilniaus kultūros centro moterų choro „Liepos“ (meno vadovė Audronė Steponavičiūtė Zupkauskienė) konferencijai dovanotame koncerte skambėjo kompozitoriaus Dytricho Evaldo fon Grotuso (Dietrich Ewald von Grotthuss), T. Grotuso tėvo, kūrinys „Viešpatie, išklausyk mano žodžius“, kitos dainos. Tarp jų – jautriai atlikta ukrainiečių liaudies daina „Ščedrik“.

Konferencijos dalyvius aplankyti Vienybės aikštę ir Pakruojo krašto muziejų „Žiemgala“ maloniai pakvietė konferencijos vedėja ir šio Muziejaus direktorė Daiva Skrupskelytė.

Rimanto Dichavičiaus nuotrauka
Parengė dr. Birutė Railienė