„Būdamas lenkas, jis tapo Lietuvos patriotu“

Paroda skirta Lietuvos istoriko ir literato Motiejaus Strijkovskio (Maciej Stryjkowski, Strykowski, Stricovius,*1547 m. kovo 21 – †tarp 1586 ir 1593) 475 metų sukakčiai ir svarbiausio jo veikalo Niekad anksčiau šviesos neregėjusios Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos – Kijevo, Maskvos, Seversko, Voluinės, Podolės, Podgorjės, Palenkės ir kt. – Rusios kronikos, lenkų kalba išleistos Karaliaučiuje, Georgo Osterbergerio spaustuvėje, 1582 metais, 440-mečiui.

M. Strijkovskio Kronika – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija ir kartu vertingas Lietuvos raštijos kūrinys, lietuvių mitologijos, etnografijos, tautosakos šaltinis. Nors jos pavadinime figūruoja ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Žemaitijos, Rusios vardai, Lietuvos tematika čia vyrauja. Parodoje eksponuojami trys Bibliotekoje saugomi Kronikos originalai, atskleidžiantys tris parodos temas. Pirmajame stende siekiama apibūdinti Kronikos turinį (ji ne tik vertingas istoriografinis šaltinis, bet ir Renesanso literatūros kūrinys). Antrajame pasakojama apie Kronikos egzempliorių sklaidą visuomenėje (knyga buvo itin skaitoma, jos egzemplioriai primarginti rankraštinių pastabų, susidėvėję), atkreipti dėmesį į knygos ir dailės istorikų dar nenagrinėto M. Strijkovskio portreto pieštinį variantą (piešta plunksna rašalu, tikriausiai XVIII amžiuje, pagal raižytinį M. Strijkovskio portretą, įdėtą į 1582 m. Kroniką; tai antrasis po Pranciškaus Skorinos autoriaus portretas knygoje). Trečias parodos stendas skirtas žinomam M. Strijkovskio konfliktui su kitu LDK istoriografu – Aleksandru Guagniniu (apie 1538–1614) – jo lotynų kalba paskelbto veikalo Europinės Sarmatijos aprašymas (Krokuva, 1574; 1578; Špejeris, 1581) autorystę M. Strijkovskis laikė neteisėtai pasisavinta.

M. Strijkovskio Kronika buvo svarbi vėliau rašiusiems XVII‒XIX a. Lietuvos istorikams, ja rėmėsi Albertas Kojalavičius-Vijūkas (1609‒1677), Teodoras Narbutas (1784‒1864), Simonas Daukantas (1793‒1864), Michalas Balinskis (1794‒1864), Juzefas Ignacas Kraševskis (1812‒1887), Jonas Basanavičius (1851‒1927) ir kiti. Kronikos pirmąją dalį į lietuvių kalbą yra išvertusi Eglė Patiejūnienė (1964–2017), Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas rengiasi ją išleisti. Žvilgsnis į svarbiausią M. Strijkovskio kūrinį iš 440 metų retrospektyvos patvirtina prof. M. Jučo žodžius.

Parodą parengė dr. Alma Braziūnienė ir dr. Daiva Narbutienė, apipavidalino Eglė Stasiukaitytė, Audronė Stasiukaitytė.