Leszczyńska, Dominika. Kolejarze z Wileńszczyzny. Warszawa: Stacja Muzeum, 2021. 119 p.

Ši „Geležinkelio istorijų“ knyga yra apie XX a. pradžios Vilniaus krašto geležinkelininkus ir jų šeimas. Remdamasi dar likusių šeimų narių prisiminimais, dokumentais ir išblukusiomis nuotraukomis, autorė sukuria spalvingą reportažą apie geležinkelio statytojus, inžinierius, valdytojus, mašinistus, konduktorius, kurių susipynusius likimus, gyvenimą ir buitį lėmė bėgiai. Skaityti knygą – tai lyg keliauti traukiniu ir kalbėtis: kiekvienas puslapis atveria vis naują, keliautojams nežinomą pasaulį.

Pandemia jako „znak czasu“ dla Kościoła w Polsce. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe UKSW, 2021. 269 p.

Pandemija iškėlė dvasines, psichologines, kultūrines, socialines visuomenės problemas. Straipsnių rinkinyje autoriai ieško būdų, kaip Bažnyčiai atsiliepti į šį laiko ženklą.

Historia, pamięć, świadomość. Wrocław: Instytut Pamięci Narodowej, 2021. 342 p.

Tautos istoriniai įvykiai ir tai, kaip jie atmenami, veikia visuomenės sąmonę. Tai turi įtakos tiek kiekvieno asmens psichologiniam, socialiniam, kultūriniam gyvenimui, tiek visos visuomenės tautinei tapatybei. Šių dalykų svarbą šiuolaikiniam gyvenimui pabrėžė 2017 m. lapkritį Vroclave susirinkę mokslininkai. Jų straipsniai spausdinami šioje knygoje.

Wyszkowski, Paweł. Tywrowski memoriał męczenników katolickich na Ukraine w XX wieku. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2021. 180 p.

Tyvrovo bažnyčioje įrengtas šiuolaikinis memorialas Sovietų aukoms Ukrainoje atminti. Dvasininkų persekiojimas ir mirtis nukankinus, Didysis badas, tremtys, Antrasis pasaulinis karas, sakralios kultūros naikinimas, priverstinė ateizacija ir kiti skaudūs istorijos įvykiai pristatomi kaip 14 kryžiaus kelio stočių. Leidinyje taip pat yra kankinių prisiminimų, nuotraukų, išvardyti lageriai, į kuriuos buvo ištremti ukrainiečiai , sąrašas vietovių, kuriose Sovietų valdžios laikais bažnyčios nebuvo uždarytos.

Heruday-Kiełczewska, Magdalena. Powszechna Wystawa Krajowa w 1929 r. w żródłach historycznych. Poznań: Instytut Pamięci Narodowej, 2021. 487 p.

1929 m. vasarą Poznanėje vyko Visuotinė Lenkijos paroda, skirta atgimusios Lenkijos pasiekimams atskleisti. Parodoje pristatytos visos verslo šakos, menas, kultūra, visuomeninis gyvenimas. Parodą aplankė 4,5 milijono lankytojų. Knygoje surinkti dokumentai, nuotraukos, piešiniai, planai, susiję su parodos rengimu, eiga ir uždarymu, atskleista ano meto nuotaika.

Łętocha, Barbara. Żydowskie druki ulotne w Wilnie 1926–1939: katalog. Warszawa: Biblioteka Narodowa, 2021. 266 p.

1922–1939 metai buvo Vilniaus žydų klestėjimo laikas. Prieš karą Vilniuje žydai sudarė trečdalį gyventojų. Jie dėjosi į įvairias politines, švietimo, kultūros, paramos našlaičiams ir senyviems žmonėms organizacijas. Savo veiklai skelbti draugijos leido reklaminius leidinukus. Šioje knygoje spausdinamos 1926–1939 metais Vilniuje išleistų afišų, brošiūrų, lankstinukų faksimilės su aprašymais lenkų ir anglų kalbomis.

Misterne a trafne rzeczy… Cz. I, Rzeczy o człeku. Kórnik: Polska Akademia Nauk Biblioteka Kórnicka, 2021. 164 p.

Patarimų pertekliaus laikais gyvenimo išminties vertėtų semtis ne tik iš paieškos sistemos „Google“, bet ir iš protėvių. Kurniko bibliotekos senosiose knygose prirašyta daug gerų dalykų apie kasdienybę, mediciną ir kulinariją, papročius, santykius ir jausmus. Sudarytojos parinko XVI–XIX amžiaus įvairių autorių šmaikščių pasakojimų, svarbių ir šiandienos žmogui.

Janicka, Iwona. Sina śmierć z Azji: epidemie cholery w połnocno-zachodnich guberniach Cesarstwa Rosyjskiego w XIX wieku. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2021. 848 p.

XIX amžiuje per Lietuvą ir Baltarusiją perėjo kelios choleros pandemijos bangos. Remdamasi istoriniais šaltiniais, autorė pateikia statistinių duomenų, kiek žmonių sirgo, kiek mirė, pasakoja, ko šiose Rusijos šiaurės vakarų gubernijose valdžia ėmėsi pandemijai valdyti, kaip rūpinosi sergančiaisiais, kokia buvo sveikųjų apsauga, kokių klaidų buvo padaryta. Pasakojimą papildo nuotraukos, planai, piešiniai, karikatūros.

60-lecie Bydgoskiego towarzystwa naukowego (1959–2019). Bydgoszcz: Wydawnictwo Uczelniane Uniwersytetu Technologiczno-Przyrodniczego, 2019. 278 p.

Bydgoščiaus pastarojo meto mokslo pasiekimai gana ryškūs: nauji archeologiniai atradimai, infrastruktūros plėtra, laboratorijų įrengimas. Bydgoščiaus mokslo draugija, švęsdama įkūrimo 60-metį, leidinyje spausdina svarbiausius šio dešimtmečio įvairių mokslo sričių darbus.

Frejlich, Kamil. Pod przysądem horodnictwa wileńskiego: o jurydyce i jej mieszkańcach w XVII wieku. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2022. 314 p.

Remdamasis Vilniaus pilininko 1619–1703 m. teismų knygomis, autorius atsako į klausimus, koks buvo Vilniaus pilininko vaidmuo, kas buvo būdinga jam priklausančiai jurisdikai, kas buvo joje gyvenę žmonės. Pilininko pajamų šaltiniai ir atsakomybė, miestiečių gyvenimo kai kurie dalykai, tokie kaip religingumas, medžiaginė padėtis, profesinė veikla, ginčai, leidžia susidaryti spalvingą jų gyvenimo XVII a. vaizdą.

Orzeł, Joanna. Historia – tradycja – mit w pamięci kulturowej szlachty Rzeczypospolitej XVI–XVIII wieku. Warszawa: Muzeum Pałacu Króla Jana III w Wilanowie, 2016. 459 p.

Autorė surinko medžiagą apie mitų ir mitologijos vaidmenį ir reikšmę XVI–XVIII a. bajorų kultūrai. Kai kurie knygoje nurodyti rankraštiniai ir spausdinti dokumentai minimi pirmą kartą mokslinėje literatūroje. Autorė remiasi Prūsijos karalystės protestantų autoriais, kartais aplenkiamais senosios lenkų kultūros tyrimų. Daug dėmesio skirta Glinianų sukilimo (rokosz gliniański) mitui, svarbiai bajorų ideologijos daliai.

Studia z dziejów edukacji w Rzeczypospolitej Obojga Narodów Korony i Litwy. Warszawa: Muzeum Pałacu Króla Jana III w Wilanowie, 2019. 302 p.

Abiejų Tautų Respublikoje švietimas buvo svarbus ir dvarininkams, ir bajorams, ir miestiečiams. Ugdant reikšmingas buvo Bažnyčios vaidmuo. Poveikį turėjo ir Europoje vykusios permainos. Tai lėmė švietimo institucijų kūrimąsi ir reformas. Kintantis švietimo vertinimas lėmė visuomenės pokyčius.