2022 m. kovo 7 d. – balandžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veiks paroda „Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“: Apie Vincento Ignaco Marevičiaus gyvenimą ir knygas. 

Paroda skirta pristatyti Apšvietos laikų literato Vincento Ignaco Marevičiaus (Wincenty Ignacy Marewicz, 1755–1822) kūrybą. V. I. Marevičius buvo neturtingas bajoras, Trakų pavieto rotmistras, bandęs išgyventi iš knygų rašymo ir leidybos. Šio rašytojo vardas beveik nežinomas Lietuvoje, nors jis ilgai gyveno Vilniuje. Čia jis mokėsi mokykloje ir pradėjo literatūrinę veiklą, vėliau šiame mieste praleido lemtingus valstybei metus, kai posėdžiavo Ketverių metų seimas, 1791 m. gegužės 3 d. buvo priimta Konstitucija, po metų paskelbtas Rusijos dvaro remiamos Targovicos konfederacijos aktas ir prasidėjo karas su Rusija, kai vyko Tado Kosciuškos sukilimas ir kai buvo galutinai sunaikinta Abiejų Tautų Respublika. Karštas patriotas, valstybės reformų rėmėjas V. I. Marevičius gyvai dalyvavo visuose politiniuose įvykiuose ir reiškė nuomonę įvairiais visuomenei svarbiais klausimais. Jis parašė ir išleido eiliuotų patarimų Seimui, proginių kalbų, iliuminacijos Konstitucijos metinėms aprašymą ir net politinio pobūdžio operą. Tačiau tarp V. I. Marevičiaus kūrinių būta ir labai asmeniškų, atvirai pasakojančių apie jo gyvenimą, neturtą, nesėkmingas meilės istorijas ir visuomenės priešiškumą. Gausiai savo lėšomis leidžiamos nedidelės knygelės sukūrė šiam rašytojui tarp amžininkų grafomano reputaciją, o XIX a. žmonėms tokia literatūrinio intymumo ribas peržengianti V. I. Marevičiaus kūryba apskritai neatrodė priimtina. Tik pastaraisiais dešimtmečiais V. I. Marevičiaus veikla sudomino Lenkijos literatūros tyrėjus. Rašytojo biografė Elżbieta Aleksandrowska pavadino V. I. Marevičių nors antraeiliu, tačiau vienu savičiausių Apšvietos epochos rašytojų. Iki šiol nebuvo atkreiptas dėmesys į šio rašytojo kūrybą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kontekste.

Parodoje pristatomos V. I. Marevičiaus knygos, saugomos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Iš viso Bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugoma 17 šio rašytojo knygų, iš kurių trys yra pakartotinio leidimo. Rašytojo kūrybinis palikimas dar nėra susistemintas. Šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos atminties institucijose pavyko rasti 36 V. I. Marevičiaus knygas.

Parodos autorė dr. Lina Balaišytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Paroda rengiama, vykdant projektą, finansuojamą pagal LMT Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą (projekto reg. nr. S-LIP-21-04).
Parodos koordinatorė Ingrida Pajedaitė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius)