Naujos knygos

Akta synodów prowincjonalnych Jednoty Litewskiej 1638–1655. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Semper, 2023. 336 p.

Ši knyga papildo 1915 metais išleistus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios 1611–1625 metų sinodų aktus ir 2011 metais išleistus 1626–1637 metų aktus. Sinodų aktai atspausdinti iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje esančių rankraščių, papildyti Varšuvoje esančiais sinodų aktų nuorašais. Kasmet vykusių sinodų protokolai atspindi ne tik Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios problemas, bet ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykius.

Buchowski, Krzysztof. Historia polityczna Litwy 1987–2004: od sowieckiej republiki związkowej do integracji ze światem Zachodu. Białystok: Wydawnictwo Uniwersytetu w Białymstoku, 2023. 472 p.

1987–2004 metais Lietuva per trumpą laiką nuėjo ilgą kelią nuo komunizmo Sovietų Sąjungoje iki euroatlantinės integracijos ir demokratijos. Lietuva patyrė santvarkos, visuomenės ir ūkio pertvarką. Pradėdamas Perestrojka ir Atgimimu, baigdamas Lietuvos įstojimu į NATO ir Europos Sąjungą, autorius atskleidžia šio Lietuvos istorijos tarpsnio detales, didžiausią dėmesį skirdamas tuometiniam politiniam gyvenimui, taip pat atsižvelgdamas į vidines ir tarptautines šalies aplinkybes.

Czyżewski, Krzysztof J., Walczak, Marek. Jacob Mertens i malarstwo krakowskie około roku 1600: katalog wystawy. Kraków: Wydawnictwo Zamku Królewskiego na Wawelu, 2022. 383 p.

2023 metų pradžioje Vavelio karališkojoje pilyje parengta XVI ir XVII amžių sandūros dailės kūrinių paroda. Didžiąją parodos eksponatų dalį sudaro Nyderlandų dailininko Jokūbo Mertenso (Jacob Mertens, ?–1609) paveikslai. Parodos katalogą papildo autorių publikacija apie J. Mertensą ir kitus to meto dailininkus, Nyderlandų meno stiliaus skverbimąsi į lig tol vyravusią itališką dailės mokyklą Krokuvoje, kintantį potridentinės Bažnyčios požiūrį į meną.

Polacy na Kowieńszczyźnie: dawniej i obecnie. Lublin: Wydawnictwo Academicon, 2023. 552 p.

Tarpukariu Kauno krašte lenkų buvo gerokai daugiau negu dabar. Straipsnių autoriai tyrinėja, kokios Lietuvos valdžios priemonės lėmė tokį pasikeitimą, kokios lenkų kultūros ir švietimo draugijos gyvavo tuo laikotarpiu. Istorinių faktų įvardijimas ir mokslinis jų tyrimas gali tapti pavyzdžiu, kaip Vilniaus krašto gyventojus įtraukti į Lietuvos valstybės gyvenimą.

Władysław Syrokomla: szkice i studia: w dwusetną rocznicę urodzin i sto sześćdziesiątą rocznicę śmierci pisarza. Białystok: Wydawnictwo Prymat, 2022. 422 p.

Vladislovas Sirokomlė (tikrasis vardas Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz) gimė 1823 metais Smolgavoje, netoli Minsko, mirė 1862 metais Bareikiškėse, šalia Vilniaus. Jis yra vienas talentingiausių lenkų romantizmo kūrėjų, mylimos Lietuvos dainius, aktyvus XIX amžiaus Vilniaus krašto kultūrinio gyvenimo dalyvis. Jo gimimo ir mirties jubiliejinės sukaktys ir Vilniuje 2022 metų rugsėjį vykusi konferencija „XIX amžiaus Vilnius ir Vilniaus kraštas: kalba – literatūra – kultūra“ paskatino tyrėjus naujai pažvelgti į V. Sirokomlės kūrybą. Straipsnių rinkinyje apžvelgiamas V. Sirokomlės, kaip literato, istoriko, kraštotyrininko ir vertėjo, palikimas.

Koper, Sławomir; Stańczyk, Tomasz. Ostatnie lata polskiego Wilna. Warszawa: Fronda, 2022. 559 p.

Istorijos populiarinimo knygoje autoriai apžvelgia tarpukariu okupuoto Vilniaus gyvenimą. Lenkų politinio ir kultūrinio gyvenimo įvairenybės, didžių įvykių mažos detalės ir žymių veikėjų asmeninio gyvenimo smulkmenos yra lengvai įsimenamos, nuotraukų gausa papildo tekstus.

Folklor polski i litewski: (żródła – adaptacje – interpretacje). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2021. 404 p.

Knyga skirta XIX–XX amžiaus lenkų ir lietuvių folklorui. Straipsniuose ryškus mokslininkų noras apčiuopti vis labiau į praeitį grimztantį liaudies paveldą, ištirti menininkų kūrybos, visuomenės kultūros ir verslo sąsajas su dainomis, pasakojimais ir papročiais, atpažinti liaudies kultūros pėdsakus dabartyje.

Wrede, Marek. Itinerarium króla Zygmunta III, 1587–1632. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Semper, 2019. 388 p.

Iš valstybės dokumentų galima sužinoti, kokiuose organizaciniuose, politiniuose, visuomeniniuose, kultūriniuose renginiuose dalyvavo karalius. Finansinių išlaidų knygose rašoma, kiek išleista pinigų maistui, žirgams, dvaro tarnų atlygiams. Remdamasis įvairiais šaltiniais, autorius sudarė išsamų karaliaus Zigmanto III 1587–1632 metų kelionių maršrutą, kuriame aprašoma, kiek laiko kurioje rezidencijoje buvo ir ką veikė valdovas ir visas jo dvaras. Šis tyrimas atspindi ne tik valdovo valdymo būdą, bet ir supažindina su įvairiomis valstybės visuomeninio ir kasdienio gyvenimo realijomis.

Szczurowski, Piotr. Prusowie = Prūsai. Sandomierz: Armoryka, 2021. 316 p.

Prūsijos istoriją autorius skirsto į keturias dalis. Pirmojoje dalyje, remdamasis rašytiniais šaltiniais, archeologiniais, lingvistiniais, genetiniais tyrimais, jis apžvelgia prūsų etnogenezę. Antroji dalis apima V–VIII amžiaus įvykius, vikingų epochą (IX–XI amžius), XII–XIII amžių iki kryžiuočių užkariavimo. Trečioji dalis skirta įvykiams kryžiuočių užkariavimo metu. Ketvirtojoje aptariamas prūsų likimas nuo kryžiuočių užkariavimo iki šių dienų.

Państwo zakonu krzyżackiego w Prusach: władza i społeczeństwo. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN SA, 2019. 580 p.

Knygoje aprašoma Prūsija iki ankstyvųjų Viduramžių ir kryžiuočių įsiviešpatavimas joje. Aptariami kryžiuočių teritorinio augimo tarpsniai, organizacinės struktūros kūrimasis, valdžios politika, užkariautų žemių kaimiškų vietovių apgyvendinimas ir urbanizacija. Buvęs ryškus gyventojų luominis ir etninis susiskirstymas lėmė dideles visuomenės įtampas. Aprašyti kariniai konfliktai su Lenkija ir Lietuva, taip pat ryšiai su Livonija, Švedija ir Danija leidžia geriau suvokti kryžiuočių galios ilgalaikiškumo priežastis.

Jakby w cieniu i ciszy. Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, 2023. 395  p.

Šioje knygoje surinkti žurnale „Kultura“ (ISSN 0023-5148) skelbti straipsniai apie Baltarusiją. Nagrinėdami skirtingus istorijos tarpsnius, įvairūs autoriai atskleidžia, kokią įtaką baltarusių tautinei ir religinei tapatybei turėjo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika, Sovietų Sąjunga. Leidinyje taip pat yra keletas baltarusių poetų eilėraščių, perspausdintų iš minėto žurnalo.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė

Litwa: dwa stulecia fotografii = Lithuania: two centuries of photography. Kraków: Międzynarodowy centrum kultury, 2023. 257 p.

Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga, bendradarbiaujant su Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Krokuvos tarptautiniame kultūros centre surengta Lietuvos fotografijų paroda. Eksponuojamos nuotraukos apima dviejų šimtmečių laikotarpį: nuo XIX amžiaus aristokratų žavesio per XX amžiaus pirmos pusės realijas ir pokario specifiką iki šiuolaikinių menininkų kūrinių. Nuotraukų įvairovė parodo ne tik nesenkantį domėjimąsi fotografija, bet ir atskleidžia lietuvių tapatybę, atmintį ir istoriją. Lietuvių fotografija yra vienas įdomiausių reiškinių Europos ir pasaulio vizualiojoje kultūroje. Nuotraukų albumą papildo keletas straipsnių apie Lietuvos fotografiją.

Lelewel – rytownik Polski. Kraków: Muzeum narodowe w Krakowie, 2022. 438 p.

Joachimas Lelevelis – žymus lenkų istorikas, geografas, kartografas, politikas. Kad jis buvo puikus graviūrų meistras, dažnai pamirštama. Didelė dalis jo graviūrų saugoma Krokuvos nacionaliniame muziejuje. 2022 m. surengtoje parodoje eksponuotos J. Lelevelio graviūros iš įvairių Lenkijos muziejų, Lenkų bibliotekos Paryžiuje, Vilniaus universiteto bibliotekos. Išleistas parodos katalogas su eksponatų aprašymais.

Sheen, Fulton John. Maryja: pierwsza miłość świata. Kraków: Wydawnictwo Esprit, 2018. 381 p.

Arkivyskupas Fultonas Dž. Šynas (1895–1979) – amerikiečių katalikų teologas, filosofas, garsus televizijos ir radijo laidų vedėjas. Knygoje jis atsako į keblius klausimus apie Dievo Motinos Marijos vaidmenį Jėzaus išganymo plane. Knygoje autorius atskleidžia, kokiu būdu Marija veda žmogų, tikintį ar netikintį, pas Dievą.

Moryc, Cyprian Janusz. Matka Franciszka od świętych obrazów, 1897–1970. Kalwaria Zebrzydowska: Wydawnictwo Calvarianum, 2016. 344 p.

Motina Pranciška Vežbicka (Franciszka Wierzbicka, 1897–1970), įžvalgi vienuolė ir talentinga dailininkė, gimė Lvivo srityje, studijavo Vilniuje, Romoje, komunistinės valdžios metais įkūrė vienuolyną Lodzėje. Autorius, pranciškonas ir meno istorikas, rašydamas jos biografiją, supažindina su daugybe jos paveikslų, pateikia jos kūrinių katalogą.

Karas, Marcin. Nowy obraz świata: poglądy filozoficzne Mikołaja Kopernika. Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2018. 220 p.

Mikalojus Kopernikas – vienas labiausiai žinomų mokslininkų. Jo heliocentrizmo idėja ne tik pakeitė astronomijos, fizikos, geografijos pagrindus, bet ir literatūroje, mene tapo sėkmingos kovos su nusistovėjusia tvarka simboliu. Šios monografijos autorius nagrinėja mažiau tirtą temą – Koperniko filosofines pažiūras. Jo gyvenime derėjo nesuderinami dalykai. Tautinė tapatybė – vokietis jis ar lenkas? Kasdienybėje buvo atsiskyrėlis, bet dalyvavo daugelyje mokslinių debatų. Koperniko Visatos modelis buvo paprastas struktūriškai, bet sudėtingas matematiniais skaičiavimais. Mokslininkas buvo scholastiškas aristotelininkas ir renesansinis platonistas vienu metu, Antikos ir Viduramžių astronomų ir filosofų mokinys, o kartu ir naujo pasaulio supratimo atradėjas ir reformatorius.

Wilno = Vilnius = Vilne: jedno miasto – wiele opowieści. Kraków: Muzeum narodowe w Krakowie, 2023. 531 p.

2023 metų vasarą Krokuvos nacionaliniame muziejuje surengta paroda „Vilnius 1918–1948“. Paroda siekta atskleisti, kaip Vilnių suvokė lenkų, lietuvių, žydų, baltarusių menininkai, jame gyvenę 1918–1948 metais. Eksponuojami tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros darbai, reklaminiai plakatai. Paroda atskleidžia vaizduojamosios propagandos vaidmenį kovose už Vilnių 1919–1920 metais, pristato Vilniaus simbolines vietas menininkų akimis, parodo kasdienį tarpukario gyvenimą ir avangardo blyksnius, nostalgišką karo nuniokoto miesto viziją. Knygoje pateikiamas ne tik parodos katalogas, bet ir daug straipsnių, atskleidžiančių, kokiomis aplinkybėmis kūrė menininkai 1918–1948 metais.

Kość-Ryżko, Katarzyna. Uchodźczynie – kobiety, matki, banitki: rola kultury pochodzenia w samopostrzeganiu i akulturacji migrantek przymusowych. Warszawa: Dom Wydawniczy Elipsa, 2021. 477 p.

Profesorė K. Kość-Ryżko – etnologė, psichologė, savo moksliniuose tyrimuose jungianti kultūrinę ir psichologinę perspektyvas, – stebėjo migrantes moteris. Gyvenime moteris ne kartą praranda savo tapatybę – dukra, sesuo, žmona, motina – ir turi save kurti iš naujo. Priverstinis išvykimas iš savo aplinkos, svetima naujos šalies kultūra, besikuriantys santykiai su vietine bendruomene verčia kasdien atrasti save iš naujo. Migrančių pasakojimai – ne tik žinių apie gyvenimą Lenkijoje šaltinis, bet ir įsitikinimų apie save, gyvenimo prasmę atspindys.

Mironowicz, Antoni. Powstanie i dzieje monasteru Przemienienia Pańskiego w Kobryniu. Białystok: Pracownia Historii Kościoła Uniwersytetu w Białymstoku, 2023. 100 p.

Kobryno Viešpaties Atsimainymo vienuolynas buvo reikšmingas miesto ir kunigaikštystės gyvenime įvairiais laikotarpiais. Leidinyje aprašomas vienuolyno įkūrimas ir svarba Stačiatikių Bažnyčiai XV–XVI amžiuje, unitų laikotarpis, įvykiai po 1839 m. Polocko susirinkimo, vienuolinio gyvenimo atgimimas po 2010 metų. Monografijoje naudoti dokumentai iš Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos archyvų ir bibliotekų.

Gruntkowska, Dominika. Czarny romantyzm i sacrum: przypadek literatury krajowej: interpretacje. Białystok: Wydawnictwo Prymat, 2022. 503 p.

Knygoje pirmą kartą tamsioji lenkų romantizmo literatūros srovė nagrinėjama taip išsamiai. Autorei pavyko juodajame romantizme rasti sacrum kategoriją. Juodojo romantizmo literatūroje ji kraštutinėmis aplinkybėmis atsiranda kaip blogio priešprieša, transcendentinis būties pagrindas, mistinis – kosminis ir vidinis – veržimasis link dieviškosios tikrovės.

Littera scripta manet – zbiory rękopiśmienne w zasobach bibliotek, archiwów i muzeów. Kraków: Polska Akademia Umiejętności, 2022. 524 p.

Knygoje spausdinami 2020 metais vykusios tarptautinės konferencijos apie rankraštinius išteklius bibliotekose, archyvuose ir muziejuose darbai. Konferencijos dalyviai svarstė ne tik senųjų rankraščių tvarumą. Visų gyvenimo sričių skaitmeninimo amžiuje verta pagalvoti, kaip išsaugoti šiandieninį paveldą, nes tik užrašytas žodis išlieka, kaip skelbia konferencijos pavadinimas.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė

Pagórski, Wacław. „Wem zu wohl ist, der ziehe in Pohlen“: zum Polenbild in der deutschsprachigen Reiseliteratur des ‘langen’ 17. Jahrhunderts. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. 270 p.

Dauguma vokiečių mokslininkų, tiriančių kaimyninės Lenkijos įvaizdžio istoriją, iki šiol darbuose lietė XVIII–XIX a. pabaigoje atsiradusias išankstines nuostatas, įvairiausius mitus bei stereotipus. Šiame tyrime autorius bando pažvelgti į ankstesnių laikotarpių vokiečių stereotipus. Detaliai nagrinėdamas autentiškus, vokiečių kalba išleistus XVII a. kelionių po Lenkijos–Lietuvos karalystę aprašymus ir atsižvelgdamas į ankstyvųjų Naujųjų laikų tautinio identiteto raidą imperijoje, jis apžvelgia Lenkijos įvaizdžio evoliuciją nuo senesnių etninių iki šiuolaikinių tautinių stereotipų, kurių nemaža dalis yra tokia atspari laiko tėkmei, jog pasiekė ir mūsų dienas. Tyrimas leidžia geriau suvokti, kada ir kaip Vokietijos visuomenėje radosi stereotipai, padeda perprasti kaimyninių šalių tarpusavio santykius. Be to, nagrinėjami kelionių literatūros tekstai – kelionių ataskaitos, žurnalai, prisiminimai – yra neabejotinai įdomus daugelio gyvenimo sričių žinių šaltinis.

Das historische Litauen als Perspektive für die Slavistik: verflochtene Narrative und Identitäten. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. 320 p.

Už žodžių „istorinė Lietuva“ slypi didžiulis mokslinių tyrimų laukas, atveriantis puikias perspektyvas ne tik istorijos ir baltistikos, bet ir slavistikos mokslui. Viduramžiais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lietuviški ir slaviški elementai buvo labai susipynę. Be lietuvių, lenkų ir rusų buvo paplitusi ir jidiš, lotynų, rusėnų bei bažnytinė slavų kalba. Šiandien atminties vieta „istorinė Lietuva“ simbolizuoja bendrą Europos praeitį, kuri užgniaužtos Baltarusijos revoliucijos ir Rusijos puolimo Ukrainoje fone įkvepia solidarizuotis. Pastaraisiais metais tyrimų erdvėje imta iš naujo atrasti įvairialypius lietuvių, baltarusių, lenkų ir ukrainiečių tarpusavio ryšius ir diskutuoti apie jų reikšmę. Šį straipsnių rinkinį paskatino 450-osios Liublino unijos metinės. Įvairių šalių mokslininkai darbuose dalijasi išskirtiniais pastebėjimais, pabrėžia įvairiapusius Lietuvos–Lenkijos–Baltarusijos–Ukrainos ryšius.

Krause, Susanne; Rinck, Julia. Buntpapier – ein Bestimmungsbuch. Stuttgart: Dr. Ernst Hauswedell & Co. KG Verlag, 2016. 295 p.

Dekoratyvinio popieriaus gamyba tobulėjo šimtmečiais, tačiau didžioji jo dalis ir šiandien gaminama, pasitelkiant istorines technologijas. Knyga išleista vokiečių, anglų ir olandų kalbomis, skirta visiems, besidomintiems senuoju ir šiuolaikiniu dekoratyviniu popieriumi, nesvarbu, kas jie – archyvarai, mokslininkai, bibliotekininkai, aukcionų vedėjai, kolekcininkai, kuratoriai, bibliofilai, antikvarai, amatininkai, restauratoriai, menininkai ar dizaineriai. Autorių tikslas – pateikti besidomintiems žmonėms vadovą ir taip suteikti jiems galimybę patikimai atpažinti svarbiausias dekoratyvinio popieriaus rūšis bei teisingai jas pavadinti. Šiame antrajame, pataisytame ir papildytame leidime skaitytojas ras daugiau istorinės ir techninės informacijos, galės susipažinti su retomis dekoratyvinio popieriaus rūšimis bei neįprastais jo naudojimo pavyzdžiais.

Hoffmann, Mirosław Janusz. Die Geschichte der Archäologie in Ostpreußen: von ihren Anfängen im 18. Jahrhundert bis in das Jahr 1920. Husum: Husum Verlag, [2018]. 184 p.

Monografija supažindina su Rytų Prūsijos archeologinių tyrimų istorija nuo jų pradžios iki 1920 metų. Ji nušviečia ne tik Rytų Prūsijai reikšmingus archeologinius tyrimus. Iki 1945 m. Rytų Prūsija buvo viena geriausiai archeologiškai ištirtų Vokietijos žemių. Čia dirbo iškilūs, savo universalumu išgarsėję tyrėjai, daugybė muziejų, organizacijų ir draugijų rinko ir dokumentavo turtingą šio krašto palikimą. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir vėlesnių politinių aplinkybių šios žinios nugrimzdo į užmarštį. Daugelio kolekcijų nebeliko, o didžioji archyvinės medžiagos dalis atrodė prarasta visiems laikams. Šiandien mokslininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos bendradarbiauja, ieškodami ir rinkdami senuosius radinius bei archyvinius dokumentus, kurie buvo laikomi dingusiais, taip leisdami senųjų tyrimų rezultatams papildyti dabartines žinias.

Niendorf, Mathias. Geschichte Litauens: Regionen, Reiche, Republiken 1009–2009. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. VIII, 565 p.

2009 m. Lietuvos Respublika šventė savo tūkstantmetį. Iki šiol Vokietijoje norintys sužinoti istorinę Lietuvos valstybės raidą, turėjo pasikliauti keliais, dažniausiai pasenusiais darbais. Šią spragą užpildo nauja išsami Mathiaso Niendorfo knyga. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, joje apžvelgiamas laikotarpis nuo Viduramžių iki netolimos praeities. Autorius vaizdžiai pasakoja apie pagoniškos šalies virsmą didžia Viduramžių imperija, aprašo vis glaudesnio ryšio su Lenkija pasekmes ir analizuoja socialinius bei kultūrinius pokyčius carinėje imperijoje. Ypatingas dėmesys skiriamas XX a. pirmajai pusei. M. Niendorfas tiria šį dramatišką šalies istorijos laikotarpį: valstybės nepriklausomybės atgavimą po Pirmojo pasaulinio karo, jos praradimą dėl Hitlerio–Stalino pakto ir galiausiai Lietuvos žydų žudynes vokiečių okupacijos metais. Autorius pabrėžia lietuvių ir lenkų, žydų, rusų ir baltarusių sambūvio klausimus, domisi ne tik politiniu elitu ir socialinėmis struktūromis, bet ir konkrečia gyvenamąja aplinka, nameliais ir rūmais, gatvėmis ir aikštėmis. Pavyzdinės biografijos iliustruoja šalies likimą, jos tradicijų linijas ir lūžius. Monografiją papildo iliustracijos, daugybė išnašų, valdovų bei įtakingiausių politikų sąrašas, vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės.

Mode schauen: fürstliche Garderobe vom 16. bis 18. Jahrhundert. Berlin: Hatje Cantz, 2021. 111 p.

Neįprastas parodos katalogo dydis ir įrišimas, ypatingas viršelis, pagamintas iš tekstilę primenančio popieriaus, ir gausios detalizuotos nuotraukos įtraukia skaitytoją į prabangią kelionę po praėjusių laikų mados pasaulius. Puošnūs rūbai visuomet buvo svarbi reprezentacinė priemonė. Jie suteikia žinių apie jų dėvėtojų socialinį statusą bei finansines galimybes. Brangūs tekstilės gaminiai iš brokato, šilko audinio, nėriniai, vėduoklės, batai, pirštinės ir papuošalai iš aukso ir sidabro su stiklo karoliukais ar brangakmeniais buvo skirti tik aukščiausiems kilmingiesiems ir rodė jų turtus, galią ir padėtį. Parodoje apie kunigaikščių madas ir mados tendencijų vaizdavimą portretinėje tapyboje nuo renesanso iki rokoko žinomi ekspertai apžvelgia politikos, valdžios ir mados sąveiką. Savo esė jie tiria brangių audinių tekstūrą, pasakoja apie jų priežiūrą, supažindina su ankstyvųjų madų ikonomis, tokiomis kaip Anglijos karalienė Elžbieta I. Skaitytojas taip pat gali susipažinti su tuometinėmis įteisintomis aprangos taisyklėmis, kuriomis buvo nustatytos ne tiek konkrečios drabužių mados ir formos, kiek brangių kailių, audinių bei papuošalų dėvėjimas, tam tikrų spalvų naudojimas.

Preparata, Guido Giacomo. Die Ideologie der Tyrannei: neognostische Mythologie in der amerikanischen Politik. Berlin: Duncker & Humblot, 2023. 311 p.

Jau kelis dešimtmečius postmodernizmo ideologija vis labiau skverbiasi į Europos ir JAV kultūrą. Iš pirmo žvilgsnio ji gal ir patraukli, tačiau pasirodo, kad tai yra klastingas dominavimo būdas, kuriuo siekiama užgožti tikrosios politinės ir socialinės aplinkos vaizdą ir sukelti žmonių sąmonėje netikrumą. Šią esminę painiavą visų pirma kelia žiniasklaidos sistema, taip pat švietimas ir meno pasaulis. Kultūrą griaunantis postmodernizmas ne išlaisvina žmones, bet paverčia juos savo subjektyvios savivalės vergais. Iš esmės postmodernizmas skatina prievartą savivaliauti ir neįsipareigoti visose gyvenimo srityse. Dėl to jis yra totalitarinė ideologija. Knygos autorius supažindina skaitytoją su humanistinėmis postmodernizmo šaknimis, apžvelgia plačiausias politikos ir visuomenės sritis, kad skaitytojas galėtų suprasti praktinį šios ideologijos poveikį, pabrėžia, kad postmodernizmas nėra vien ideologija, jis taip įsiskverbė į kasdienę žmonių gyvenimo tikrovę, jog kone tapo neabejotina gyvenimo aplinka.

Detjen, Klaus. Außenwelten: zur Formensprache von Buchumschlägen. Göttingen: Wallstein Verlag, 2018. 67 p.

Dabartiniame leidybos ir knygų prekybos pasaulyje viršelis turi ypatingą reikšmę. Kaip grafinis paviršius, su kuriuo susiduriame leidėjų skelbimuose, reklamose, knygų recenzijose ir knygynų vitrinose, jis turi žadinti smalsumą, reklamuoti knygą, pateikti žinių apie jos turinį, autorių, leidėją ir idealiu atveju būti grafiniu požiūriu patrauklus bei apgalvotos formos. Spaustuvininkas ir dizaineris Klausas Detjenas, 2017 m. apdovanotas Johano Gutenbergo premija, apžvelgia knygų dizaino raidą Vokietijoje, pasakoja apie iškilius knygų kūrėjus. Autorius supažindina su knygos viršelio atsiradimo laikotarpiu XIX a. pabaigoje, aptaria ankstyvąjį modernizmą XX a. trečiuoju ir ketvirtuoju dešimtmečiu ir pokario laikmetį Federacinėje Respublikoje, pasakojimą baigia žvilgsniu į dabartį. K. Detjenas pristato knygų ir šriftų menininkus, leidyklas ir leidėjus, išsamiai aprašo įvairius knygų viršelių dizaino būdus, požiūrius, reikšmes ir estetiką, tekstus papildydamas atrinktais pavyzdžiais.

Alst, Niklas van. Geostrategische Kulturen und die Konstruktion des Cyberraumes. Stuttgart: Berliner Wissenschafts-Verlag, [2022]. XIV, 431 p.

„Kibernetinės erdvės“ terminą iš pradžių įvedė JAV, vėliau šis terminas buvo priimtas ir pritaikytas Vokietijoje. Šiame tyrime nagrinėjama JAV ir Vokietijos saugumo politikos raida bei aiškinami skirtingi abiejų valstybių mąstymo ir veiksmų modeliai: Kokia forma ir kodėl kibernetinė erdvė buvo „išrasta“ JAV ir priimta Vokietijoje? Kokią įtaką tam darė geopolitiniai ir geoekonominiai modeliai? Kokį vaidmenį saugumo politikos suvokimui atliko jūrinė erdvė? Šioje studijoje plėtojamas savitas daugiaperspektyvinis tyrimo metodas su „geostrateginėmis kultūromis“ yra didelis indėlis į pamatinius temos tyrimus. Kartu pirmą kartą apžvelgiama kibernetinės erdvės kaip veiksmų erdvės kilmė Vokietijos saugumo politikoje.

Löw, Raimund. Welt in Bewegung: warum das 21. Jahrhundert so gefährlich geworden ist. Wien: Falter Verlag, [2022]. 224 p.

Žinomas Austrijos užsienio politikos analitikas, žurnalistas Raimundas Liovas apžvelgia krizės apimtą pasaulio politikos raidą, atvedusią į pavojingiausią XXI amžiaus padėtį. Dėmesys sutelkiamas į aktualiausias temas: Rusijos konfrontaciją su Vakarais po 1989 metų demokratinių revoliucijų, V. Putino karinę agresiją prieš Ukrainą 2022 metais, neramumus JAV – nuo Barako Obamos, Donaldo Trampo iki Džou Baideno kelio į JAV prezidento postą, Europos atsparumą finansų krizėms bei dešiniųjų nacionalizmą. Knygoje surinkti Raimundo Liovo reportažai iš daugelio pasaulio regionų. Autorius buvo 1989 m. perversmo Sovietų Sąjungoje liudininkas Maskvoje. Baltųjų rūmų spaudos salėje Vašingtone, Europos Komisijos būstinėje Briuselyje ir Tiananmenio aikštėje Pekine jam teko stebėti, kaip pasaulis dreifuoja į besikeičiantį XXI amžių. Knygoje autoriui pavyko tiksliai perteikti bendrą vaizdą. Kuriamos sąsajos ir keliami klausimai, kurie priverčia susimąstyti. Net turtingiausiose ir seniausiose demokratijose liberalioji demokratija nėra tokia nekintama, kaip manyta. Tiesa ta, kad pasaulis nuolat kinta, kartais lėčiau, o kartais greičiau.

Denoël, Yvonnick. Spione im Vatikan: die geheimen Kriege der katholischen Kirche. Berlin: Das Neue Berlin, [2022]. 599 p.

Slaptųjų tarnybų pasaulyje Vatikanas yra išskirtinis: mažiausia pasaulio valstybė ir kartu pasaulinė valdžia, visada dalyvaujanti geopolitinių jėgų „didžiajame žaidime“. Prancūzų istorikas, vienas žymiausių slaptųjų tarnybų istorijos rašytojų Yvonikas Denoelis šioje didelės apimties knygoje pristato skaitytojui ne tik slaptas Vatikano operacijas, bet ir šnipinėjimą, su kuriuo susiduria pats Vatikanas. Jis aprašo konkrečius atvejus ir nagrinėja pagrindines strategijas, įrodo, kad kunigai be savo oficialaus darbo vykdė ir slaptas misijas, atskleidžia, kad šiais laikais Vatikanas nedvejodamas samdo specialiųjų tarnybų darbuotojus iš išorės. Daugelį skaitytojų knyga stebina, nes tai, kas vyksta užkulisiuose, pranoksta vaizduotę. Vatikano išsisukinėjimų aprašymas paverčia šį veikalą nuostabą keliančia atradimų knyga. Tačiau vaizduojamas pasaulis yra tikras. Knygą turėtų perskaityti kiekvienas, kuris nori bent šiek tiek sužinoti, kaip šis pasaulis atrodo.

Shindo, Rikako. Ostpreußen, Litauen und die Sowjetunion in der Zeit der Weimarer Republik: Wirtschaft und Politik im deutschen Osten. Berlin: Duncker & Humblot, 2013. 888 p.

Išsami japonės Rikako Šindo monografija suskirstyta į tris dalis. Pirmoje dalyje aptariamos vidinės Rytų Prūsijos politinės bei ekonominės problemos. Autorė nuodugniai aprašo, kaip Rytų Prūsijos politikai bei verslininkai bandė įveikti nepalankią savo provincijos padėtį, susidariusią po Versalio sutarties, apžvelgia politinius Rytų Prūsijos planus, Reicho paramą, Karaliaučiaus iniciatyvas. Nepaisant pastangų, padėtis Rytų Prūsijoje išliko kebli, nes prekybos su Rytais nepavyko atgaivinti tiek, kiek tikėtasi, transporto ryšiai buvo problemiški, o žemės ūkio krizė XIX a. antroje pusėje ir pasaulinė ekonominė krizė stipriai smogė provincijai. Šios problemos turėjo būti sprendžiamos derybomis su imperija ir kaimynais. Svarbu buvo atgaivinti prekybą ir sudaryti palankias sąlygas geležinkelio bei vidaus vandenų eismui. Antrojoje ir trečiojoje dalyse nagrinėjama Rytų Prūsijos užsienio politika, visų pirma santykiai su Lietuva ir Sovietų Sąjunga. Darbe autorė remiasi gausia archyvine medžiaga. Skaitytojui pateikiami memorandumai, projektai, derybų dėl sutarčių protokolai, tarptautinės sutartys ir kt. svarbūs dar neskelbti dokumentai.

Augen für die Kunst: 50 Ansichten und Deutungen. Fürth: starfruit publications, 2022. 231 p.

Šiuolaikinis menas dažnai susiduria su sunkumais. Daugelis XX ir XXI a. meno kūrinių kartais atrodo nesuprantami ir iš pradžių žiūrovą glumina. Hansas Dikelis su kolegomis atkreipė į tai dėmesį. Norėdami pakeisti susidariusią būklę, knygos autoriai ėmėsi nelengvos užduoties padaryti modernaus meno kūrinius suprantamesnius, padėti įveikti atstumą tarp sunkiai suprantamo, kartais atstumiančio modernaus meno ir žiūrovo. Knygoje aprašomi ir iššifruojami 50 išskirtinių meno kūrinių. Daugiausia tai šiuolaikinio ir modernaus meno darbai, bet tarp jų yra ir kai kurių istorinių „mėgstamųjų“. Autoriai dalijasi asmeninėmis svarbiausiomis įžvalgų akimirkomis, susidūrus su menu, pateikia pagrindines žinias apie kiekvieno meno kūrinio radimąsi, kompoziciją ir ikonografinę reikšmę.

Anotacijas parengė Rita Novikovienė

Miniature books: the format and function of tiny religious texts. Sheffield; Bristol: Equinox, 2019. 237 p.

Rankraštinės ar spausdintos miniatiūrinės knygos nuo seno žavi kolekcininkus ir tiesiog knygų mėgėjus savo unikaliais fiziniais bruožais. Šioje studijoje nagrinėjamos religinio pobūdžio miniatiūrinės knygos, aprėpiant krikščionybės, islamo, judaizmo, budizmo bei induizmo religines tradicijas. Pasakojama, kaip paties mažiausio formato knygos buvo gaminamos, platinamos ir naudojamos skirtingose kultūrose, aptariamas knygos formato ir funkcijos ryšys.

Åslund, Anders. Russia’s crony capitalism: the path from market economy to kleptocracy. New Haven; London: Yale University Press, 2019. 324 p.

Studijoje nagrinėjama, kaip veikia Vladimiro Putino Rusijoje sukurta ekonominė sistema, siekiant sustiprinti autoritarinę šalies kontrolę. Paskyręs savo artimus bendražygius valstybės įmonių vadovais ir perdavęs jiems FST bei teismų valdymą, Putinas praturtino savo verslo partnerius iš Sankt Peterburgo, aprūpindamas juos pelningiausiais vyriausybės užsakymais. Tokiu būdu jis sukūrė itin turtingą ir jam asmeniškai ištikimą plutokratų sluoksnį. Didžioji šio turto dalis paslėpta JAV ir Jungtinės Karalystės lengvatinio apmokestinimo zonose, kur klesti anoniminius savininkus turinčios įmonės ir nešvarių pinigų plovimas. Nors tokia sistema labai naudinga keliems išrinktiesiems, ji nulėmė tragišką Rusijos ekonomikos sąstingį, kurį Putinas stengiasi paslėpti prisidengdamas tariama Rusijos karine galia.

 Communities of print: books and their leaders in Early Modern Europe. Leiden; Boston: Brill, 2022. 254 p.

Šiame esė rinkinyje siūlomas naujas požiūris į knygų istoriją, skiriant ypatingą dėmesį spaudos kūrėjų ir vartotojų bendruomenėms. Žymūs knygos istorijos tyrėjai gvildena ryšius tarp Europos rašytojų, spaustuvininkų, knygų prekeivių ir skaitytojų XVI–XVIII a. Aptariami to meto knygų gamybos ir platinimo tinklai, atskleidžiami knygų naudojimo ir dalijimosi būdai.

Unions and divisions: new forms of rule in Medieval and Renaissance Europe. London; New York: Routledge, 2023. 365 p.

Knygoje pateikiama išsami informacija apie asmenines unijas, sudėtines monarchijas ir daugvaldystę Viduramžių ir Renesanso epochos Europoje, nagrinėjant jas lyginamuoju aspektu bendrame Europos kontekste. Dvidešimt keturiose esė aptariamos asmeninės unijos įvairiose Europos šalyse nuo Anglijos iki Rytų Europos. Kiekviena unija gvildenama atskleidžiant atitinkamų šalių politines ir socialines jėgas, parodant, kaip asmeninės unijos atspindėtos to meto literatūroje, politiniuose bei istoriniuose diskursuose.

Unpacking the personal library: the public and private life of books. Waterloo: Wilfrid Laurier University Press, 2022. 273 p.

Knygoje apmąstoma asmeninių knygų kolekcijų istorinė bei kultūrinė reikšmė ir jų daugialypis santykis su platesnei visuomenei prieinamomis bibliotekomis. Pristatomas didžiųjų viešųjų ir akademinių bibliotekų formavimasis iš privačių kolekcijų, parodoma, kaip asmeninė biblioteka veikia savininko gyvenimą ir veiklą. Aptariamos pačios įvairiausios temos: Aleksandrijos bibliotekos istorinis vaidmuo, knygų kolekcionavimas Viduramžiais, žymių rašytojų ir politikų bibliotekos, bibliotekų fondų ateitis ir kt.

Extraordinary women in science and medicine: four centuries of achievement. New York: The Grolier Club, 2013. 182 p.

Šis katalogas lydi Grolier bibliofilų klube Niujorke 2013 m. rugsėjo 18 – lapkričio 11 d. vykusią to paties pavadinimo parodą. Joje pristatytos 32 garsios moterys, kurių pasiekimai fizikos, chemijos, astronomijos, matematikos, kompiuterinių technologijų ir medicinos srityse daug prisidėjo prie mokslo pažangos. Pavaizduota ir aprašyta daugiau nei 150 su jomis susijusių objektų iš Grolier klubo kolekcijų, tarp kurių – knygos, periodiniai leidiniai, rankraščiai, disertacijos, laboratoriniai įrenginiai. Knyga aprėpia laikotarpį nuo XVI iki XXI a.

The book of symbols. Köln: Taschen, 2022. 807 p.

Žinyną sudaro apie 350 esė, kurių kiekviena skirta vienam simboliui. Jį puošia 800 spalvotų iliustracijų. Aprašomi simboliai iš viso pasaulio ir įvairių istorijos laikotarpių. Aptariama, kokios simbolinės reikšmės suteikiamos kosminiams bei gamtos reiškiniams, įvairiems gyvūnams, augalams, mitologinėms būtybėms, magiškiems objektams, spalvoms, garsams, instrumentams, architektūros kūriniams ir kt. Remiantis C. G. Jungo archetipų teorija, knygoje svarstoma, kaip simboliai veikia žmogaus pasąmonę.

Galeotti, Mark. We need to talk about Putin: how the West gets him wrong. London: Ebury Press, 2019. 143 p.

Žymus politologas ir Rusijos saugumo reikalų ekspertas Vakarų skaitytojui skirtoje populiarioje knygoje išdėsto savo požiūrį į Putino asmenybę bei veiklą. Anot autoriaus, Putinas turi savitą vadovavimo stilių, kuris pasižymi improvizacija, jis nevykdo jokio grandiozinio plano (pavyzdžiui, Rusijos imperijos atstatymo), o tiesiog reaguoja į aplinkybes. Knyga parašyta dar prieš globalinę pandemiją. Skaitytojui lieka įvertinti, ar toks požiūris į Putiną teisingas Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje.

Jackson, Eleanor; Gallop, Annabel Teh; Doyle, Kathleen. Gold: spectacular manuscripts from around the world. London: The British Library, 2022. 32 p.

Auksas – tai ne tik visų laikų prestižo ir galios simbolis. Jo blizgesys taip pat asocijuojasi su dieviškumo ir išminties švytėjimu, todėl svarbiausi sakraliniai bei pasaulietiniai rankraštiniai dokumentai dažnai būdavo dekoruoti auksu: auksinis rašalas, auksu puoštos iliuminacijos, auksiniai puslapiai ir viršeliai. Šioje knygoje apžvelgiama Britų bibliotekoje Londone (The British Library) 2022 m. vykusi paroda „Auksas“, kurioje eksponuoti prabangūs šioje bibliotekoje saugomi auksu puošti rankraščiai iš per 20 pasaulio šalių. Parodos kuratorių parengtame leidinyje pristatomi svarbiausi eksponatai, kuriuose atsispindi įvairios kultūros, kalbos, religijos ir viso pasaulio knygų meno tradicijos.

Breaking the news: 500 years of news in Britain. London: The British Library, 2022. 240 p.

Ši knyga lydi Britų bibliotekoje Londone (The British Library) 2022 m. vykusią parodą „Karščiausios naujienos“ (Breaking the News), kurioje apžvelgiama žiniasklaidos raida Didžiojoje Britanijoje nuo Williamo Caxtono spaustuvės įkūrimo 1476 m. iki JAV prezidento Donaldo Trumpo „Twitter“ paskyros užblokavimo 2021 m. Svarstomi kultūriniai, politiniai, teisiniai ir etiniai žiniasklaidos aspektai, samprotaujama apie jos ateitį pereinant iš spausdintinės į elektroninę formą. Atskirai aptariamas žiniasklaidos vaidmuo formuojant viešąją nuomonę COVID pandemijos metu.

Purvis, Alston W.; Jong, Cees W. de. The enduring legacy of Weimar graphic design and new typography 1919–1933. Munich; London; New York: Prestel, 2019. 399 p.

Žymus meno istorikas ir grafikas Alstonas Purvisas įspūdingai iliustruotoje knygoje glaustai pasakoja apie Europoje 1919–1933 m. vykusią grafinio dizaino revoliuciją. Jis supažindina, kaip Veimare buvo įkurta Bauhauzo mokykla, Europos avangardistai, dadaistai ir kiti meniniai judėjimai prisidėjo prie inovacijų grafiniame dizaine bei tipografijoje. Pristatomi 50 menininkų (tarp jų – Valterio Gropijaus, Paulo Klė, Elo Lisickio) darbai, atskleidžiama, kaip jie laužė to meto konvencijas ir nustatė naujus standartus spalvų naudojime, kompozicijoje ir tipografikoje.

Pearson, David. Provenance research in book history: a handbook. Oxford: Bodleian Library, 2019. 436 p.

Šis klasika tapęs proveniencijų tyrimų vadovas pirmą kartą išleistas 1994 m. Nuo to laiko susidomėjimas knyga kaip materialiniu objektu, taip pat knygų nuosavybės klausimais, skaitymo ir naudojimo būdais ženkliai išaugo. Naujas papildytas leidimas turi daugiau nei 200 spalvotų iliustracijų, atnaujintas bibliografines rodykles, šaltinių bei naudotos literatūros sąrašus, taip pat nuorodas į daugybę elektroninių išteklių. Išsamiai aprašomos įvairių nuosavybės ženklų rūšys ir istorinė raida; parodoma, kokią informaciją šie ženklai suteikia apie knygų kolekcijas.

Sandler, Lucy Freeman. Penned & painted: the art and meaning of books in medieval and Renaissance manuscripts. London: The British Library, 2022. 176 p.

Šioje įspūdingai išleistoje, gausiai iliustruotoje knygoje žymi viduramžių meno tyrėja nagrinėja klausimą, kokia reikšmė Viduramžiais buvo suteikiama knygai.  Knygos svarba Viduramžių pasaulėžiūroje materialiai atsispindi daugybėje to laikmečio rankraščiuose esančių knygų vaizdų. Remiantis 60 unikalių iliuminuotų rankraščių iš Britų bibliotekos fondų pavyzdžių, nagrinėjama knygos kaip sakralaus simbolio vaidmuo, jos naudojimas dėstyme, studijose ir religinėse apeigose. Aptariant daugybę knygų vaizdų iliuminuotuose rankraščiuose, atskleidžiama jų detalių kalba ir simbolika.

The Oxford handbook of economic imperialism. New York: Oxford University Press, 2022. 678 p.

Pastaruoju metu imperializmas vėl tapo svarbia mokslinių tyrimų tema, ypač politinės ekonomikos ir tarptautinių santykių srityse. Ši trisdešimt keturių skyrių knyga suskirstyta į tris dalis: imperializmo teorijos ir sąvokos, tarptautinė politinė ekonomija ir imperializmas įvairiose pasaulio šalyse. Tarp aptariamų temų – ekonominio imperializmo išlikimas šiuolaikiniame pokolonijiniame pasaulyje, ilgalaikė didžiųjų valstybių kontrolė buvusių imperijų teritorijose, ekonominio imperializmo vaidmuo palaikant skurdą ir konfliktus visame pasaulyje ir kt.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė

Tomkiewicz, Monika. Więzienie na Lukiszkach w Wilnie 1939–1953. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2018. 437 p.

Lukiškių kalėjimas prie visų valdžių buvo kalėjimas. Autorė ištyrė daug Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos archyvų dokumentų ir spausdintų šaltinių. Knygoje aprašoma, kokie nusikaltėliai ir kokiomis sąlygomis buvo kalinami vokiečių okupacijos laikais, kokia represijų sistema buvo pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metais. Paminėtos ir kitos kalinimo bei kankinimo vietos Vilniaus mieste.

Abramowicz, Zofia. Imiona biblijne w historycznej antroponimii Podlasia (XVI–XVII w.). Białystok: Temida 2, 2019. 465 p.

XVI–XVII amžiuje Palenkės vaivadijoje gyveno įvairių tautų žmonės – lenkai, lietuviai, rusėnai, totoriai, žydai ir kitos etninės grupės. Monografijoje autorė tiria biblinių vardų vartojimą šiame daugiataučiame krašte. Bibliniai vardai sudaro žydiškojo vardyno pagrindą. Jų yra musulmoniškoje totorių kultūroje, jie būdingi ir visų konfesijų krikščionims. Knygoje aptariamos vardų parinkimo kultūrinės motyvacijos problemos, vardų asimiliacija ir funkcionavimas daugiakultūrinėje, daugiakalbėje erdvėje, vardų pritaikymas prie savo kalbos ir kultūros.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius: kūryba, kontekstai, mažieji kūriniai = Stanisław Bohusz-Siestrzeńcewicz: twórczość, konteksty, przyczynki. Suvalkai: Suvalkų apskrities muziejus, [2021]. 256 p.

2021 m. Suvalkų muziejuje surengta dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) darbų paroda paskatino muziejininkus, meno istorikus ir literatūrologus pasigilinti į šio menininko biografiją ir kūrybą. Gimęs Nemenčinėlės dvare reformatų šeimoje, jis mokėsi meno Sankt Peterburge, Miunchene, Paryžiuje, vėliau grįžo gyventi į Vilnių. Bohušas-Sestšencevičius buvo tapytojas, estetikos esė autorius, vienas iš kabareto Vilniuje įkūrėjų. Knygoje pateikiami straipsniai apie šio įvairiapusio menininko gyvenimą ir kūrybą.

Naukowe i literackie światy Zygmunta Glogera. Białystok: Książnica Podlaska, 2022. 451 p.

Zigmantas Gliogeris (Zygmunt Gloger, 1845–1910) – vienas svarbiausių XIX amžiaus lenkų kultūros veikėjų. Jis buvo žurnalistas, istorikas, archeologas, etnografas, poetas, literatūrologas, kalbininkas. 2019 m. lapkričio 20–21 d. Palenkės vaivadijos Balstogės Luko Gurnickio viešoji biblioteka surengė mokslinę konferenciją Z. Gliogeriui atminti. Knygoje spausdinami konferencijos pranešimai.

Pastore, Emanuelle. Palące pytania na temat Boga. Poznań: Święty Wojciech, 2014. 215 p.

Ši knyga skirta jauniems krikščionims, kuriems įprasti tikėjimo teiginiai būna neaiškūs. Leidinyje skelbiami atsakymai, gilinantys supratimą apie tikėjimą, citatos apmąstymams, širdį gaivinančios maldos.

Częstochowskie kościoły wobec systemów totalitarnych 1939–1989. Katowice; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 302 p.

Knygoje spausdinami straipsniai apie Bažnyčios padėtį Čenstakavos krašte 1939–1989 metais. Tai dviejų totalitarinių sistemų viešpatavimo laikas. Tiek fašistinė, tiek komunistinė valdžia buvo nepalankios Bažnyčiai. Persekiotų ir nukankintų šio krašto dvasininkų (katalikų ir evangeliko) biografijos atskleidžia parapijų dvasinį gyvenimą, krikščionių kasdienybės detales ir valdžios požiūrį į juos.

Strug, Andrzej. Miliardy. Lublin: Episteme, 2022. 416 p.

Andrius Strugas (Andrzej Strug), tikrasis asmenvardis Tadas Galeckis (Tadeusz Gałecki, 1871–1937), buvo socialistinio judėjimo veikėjas, 1905–1907 m. revoliucijos dalyvis, kalinys, tremtinys, vėliau – emigrantas. Jis buvo ne tik politikas, bet ir rašytojas, kino scenarijų autorius, Lenkijos literatų profesinės sąjungos valdybos pirmininkas. Romane „Milijardai“ rašoma apie įprastą vertybių ir materijos susidūrimą, apie vartotojiškumą ir meno nužmoginimą. Šis nebaigtas autoriaus kūrinys yra jo minčių apie pinigus, kapitalizmą, ekonomiką, politiką ir bendruomeniškumą apibendrinimas.

Transformacja ustrojowa w Polsce: nowe perspektywy. Gdańsk; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 439 p.

Lenkijos santvarkų kaitą reikėtų vertinti ne tik kaip įvykusį dalyką, bet kaip tebesitęsiantį visuomeninį, politinį, ekonominį reiškinį, kuriam pažinti reikia įvairiapusio tyrimo. Kiekvienas šios knygos straipsnis yra bandymas naujai pažvelgti į įvykius ir procesus, vykstančius valdžioje, visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime, ir tirti juos prozopografiniu, politologiniu, istoriografiniu, filosofiniu, sociologiniu aspektais. Leidinyje atskleidžiamas iš esmės priešingų reiškinių sambūvis vienu metu – tęstinumas ir esminė pertvarka, subjektyvumas ir objektyvumas, išskirtinumas ir visuotinumas.

O Niepodległą: kierunek północno-wschodni (1920). Białystok; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 205 p.

Šis mokslinių straipsnių rinkinys skirtas 1920 metų įvykiams, kurių metu Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir tęsė kovą su sovietine Rusija dėl rytinės sienos. Straipsniuose aptariamos atgimusios Lenkijos karinės, visuomeninės ir politinės pastangos, priešinantis bolševikų ketinimui eksportuoti komunistinę revoliuciją į Europą.

Klecel, Marek. Pisarze niepodległości: szkice o ludziach i dzielach. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2023. 531 p.

Knyga apie kelių kartų Lenkijos rašytojų dalyvavimą nepriklausomybės kovose ir valstybės atstatyme, jų likimus ir kūrybą, persmelktą to meto tikrovės. Autorius pasakoja apie tarpukario rašytojų literatūrinius kelius, cituoja jautrius prisiminimus. Prisimena tuos, kurie išgyvenę vokiečių ir sovietinę okupacijas, atsidūrė emigracijoje arba skleidė šviesos žodį pro komunistinę uždangą Lenkijoje. Iš užmaršties ištraukia ir tuos, kurie komunistinės valdžios buvo uždrausti. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, padedančiomis nusikelti į aprašytuosius laikus.

Karczewski, Maciej. Muzeum w mieście Lotzen  historia i zbiory (1916–1944). Białystok: Ośrodek Badań Europy Środkowo-Wschodniej, 2017. 518 p.

Po Pirmojo pasaulinio karo Lėciuje (nuo 1946 m. – Gižickas) buvo įkurtas muziejus karo trofėjams saugoti. Vėliau jo fondą papildė archeologiniai radiniai. Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, darbuotojai buvo priversti trauktis. Muziejaus kolekcija sunaikinta arba išskirstyta į skirtingas vietas. Muziejaus pastatas nugriautas 1944 metais. Knygoje spausdinami iš įvairių muziejų ir archyvų surinkti duomenys apie darbuotojus, eksponatų nuotraukos.

Dukwicz, Dorota. Na drodze do pierwszego rozbioru: Rosja i Prusy wobec Rzeczypospolitej w latach 1768–1771. Warszawa: Instytyt historii PAN, 2022. 518 p.

Ši knyga yra bandymas suprasti ir aprašyti 1768–1771 m. įvykius Abiejų Tautų Respublikoje ir šalia jos. Pateikiami ne tik jau žinomi dalykai, bet ir naujas požiūris į vieną svarbiausių įvykių – pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. Autorė ieško atsakymų, koks buvo Abiejų Tautų Respublikos vaidmuo Rusijos ir Prūsijos santykiuose, kokią įtaką ji galėjo daryti Rusijos ir Turkijos konflikto sprendimui, kada ir kokiomis aplinkybėmis radosi mintis Abiejų Tautų Respublikos kaina „apdovanoti“ kaimynines monarchijas.

The Oxford textbook of decadence. New York: Oxford University Press, 2022. 723 p.

Žodis „dekadansas“ dažniausiai turi neigiamą reikšmę ir siejamas su kultūros bei visuomenės vertybių nuosmukiu, tačiau šis neigiamas reiškinys rado ir teigiamą kultūrinę išraišką, daugiausia žymių XIX a. dekadentų kūryboje. Šioje knygoje dekadansas tiriamas plačiame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekste, apimant laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų. Ypatingas dėmesys skiriamas dekadentizmui literatūroje, tačiau taip pat nagrinėjamos tapybos, knygų meno, mados, interjero puošybos, architektūros, virtuvės ir kt. sričių dekadanso apraiškos. Atskleidžiama dekadanso įtaka teologijai, ekologijai, filosofijai, psichologijai ir politikai. Aptariamas dekadanso  paradoksas: kultūra, kuri semiasi kūrybinės energijos iš nuosmukio idėjos.

The Oxford textbook of Jewish diaspora. New York: Oxford University Press, 2021. 706 p.

Terminas „diaspora“ vartojamas ne savo istorinėje tėvynėje gyvenančiai tautos daliai apibūdinti. Per visą savo istoriją persekiojami ir tremiami žydai palikdavo pažįstamas vietas, kad rastų geresnių galimybių naujose. Šioje knygoje teigiama, kad diasporos idėja glaudžiai susijusi su žydų  tautos istorija, kurioje atsispindi egzilio trauma ir priklausymo stoka. Nagrinėjamas tiek destruktyvus, tiek ir konstruktyvus diasporos gyvenimo aspektai. Tarp aptariamų temų – biblinis ir Viduramžių diasporos vaizdavimas, įvairios bendruomenės visame pasaulyje, prieštaringi diasporos santykiai su Izraeliu, šiuolaikinis žydų mąstytojų požiūris į diasporą, diasporos palikimas žydų kasdieniame gyvenime ir kultūroje ir kt.

Zubok, Vladislav M. Collapse: the fall of the Soviet Union. New Haven; London: Yale, 2022. 535 p.

Garsus istorikas pateikia naują paskutiniųjų SSRS metų istorijos interpretaciją, paneigdamas nuomonę, kad sovietinės santvarkos žlugimas buvo neišvengiamas. Autorius teigia, kad nesėkmingos Gorbačiovo reformos, užuot modernizavusios ir demokratizavusios Sovietų Sąjungą, susilpnino jos vyriausybę ir įgalino separatizmą. Knygoje aptariami to meto politinio, socialinio bei ekonominio gyvenimo reiškiniai: Rusijos demokratinis populizmas, Baltijos šalių kova už nepriklausomybę, Sovietų Sąjungos finansų krizė, autoritarinės valstybės valdžios trapumas ir kt.  Atsižvelgiant į 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą, knyga ypač savalaikė, nes joje išsamiai nagrinėjami istoriniai procesai, kurie lėmė šį karą.

Platonova, Daria. The Donbas conflict in Ukraine: elites, protest, and partition. London; New York: Routledge, 2022. 272 p.

Aštuonerius metus trukęs konfliktas Donbase tapo vienu iš svarbiausiu veiksnių, kurie nulėmė 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą. Šioje knygoje nagrinėjamos konflikto priežastys. Atskirai bandoma atsakyti į klausimą, kodėl 2014 m. prasidėjus neramumams Rytų Ukrainoje, Donecko mieste prasidėjo karo veiksmai, o Charkivo – ne, nepaisant abiejų miestų geografinio artumo su Rusija, taip pat panašios etninės ir kalbinės sudėties. Teigiama, kad pagrindine priežastimi tapo vietos elitų pobūdis ir elgesys, skirtingi ryšiai su Ukrainos centrine valdžia ir gebėjimas susidoroti su pokyčiais. Parodoma, kokie svarbūs Ukrainoje buvo neformalūs centro ir regiono santykiai, daroma išvada, kad konfliktą sukėlė vietinės politinės aplinkybės, o ne Rusija.

Weiss-Wendt, Anton. Putinʼs Russia and the falsification of history: reasserting control over the past. London; New York; Oxford; New Delhi; Sydney: Bloomsbury Academic, 2022. 326 p.

Šioje knygoje drąsiai nagrinėjama, kaip šiandienos Rusijoje istorijos mokslas naudojamas politiniams tikslams. Parodoma, kaip po 2011–2012 m. protestų Rusijos vyriausybė naudojo administracines kontrolės priemones, siekdama sužlugdyti nepriklausomus istorijos tyrimus bei sukurti karingu patriotizmu paremtą istorinį pasakojimą, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją. Šiandienos Rusijoje leidžiama vienintelė šalies istorijos interpretacija, kuri skleidžia stiprios valstybės ir autoritarinio valdymo sampratą. Valstybės mastu vykdomas istorijos falsifikavimas kelia abejonių dėl istorijos mokslo ateities Rusijoje.

McFaul, Michael. From Cold War to hot peace: the inside story of Russia and America. London: Penguin Books, 2019. 519 p.

Šios knygos autorius – amerikiečių mokslininkas ir diplomatas, vienas iš Rusijos ir Amerikos santykių vadinamosios „perkrovimo“ (angl. reset) politikos kūrėjų. 2012 –2014 m. prof.  McFaulas buvo JAV ambasadorius Rusijoje, nuo to pat laiko Kremlius jį kaltino priešiškų Putinui nuotaikų kurstymu. Jo knygoje atskleidžiama šių šalių santykių istorija nuo M. Gorbačiovo valdymo laikų iki 2018 metų, istorinį bei politinį tyrimą jungiant su liudininko pasakojimu apie valdžios koridorius. Aptariama, kaip Rusija iš tikrųjų veikia ir kodėl pasaulis įžengė į naują pavojingą konfrontacijos epochą.

Short, Philip. Putin: his life and times. London: The Bodley Head, 2022. 854 p.

Ši naujausia, labai detali Vladimiro Putino biografija remiasi daugybe spausdintų šaltinių bei Putiną pažinojusių žmonių liudijimais. Ji aprėpia laikotarpį nuo Putino gimimo Leningrade iki pirmų 2022 m. invazijos į Ukrainą mėnesių. Knygoje keliamas klausimas, kodėl jos pagrindinis personažas ir jo vadovaujama valstybė nuėjo būtent autoritarizmo keliu ir kas jų laukia ateityje. Autorius stengiasi  nešališkai aprašyti Putino gyvenimą bei veiklą, vengdamas sensacingumo, emocijomis grįstų vertinimų, nepatvirtintų gandų perpasakojimo ir pan.

Wellesley, Mary. Hidden hands: the lives of manuscripts and their makers. London: Riverrun, 2021. 367 p.

Įdomioje, puikiai parašytoje knygoje pasakojama apie Anglijos Viduramžių rankraštinių knygų gamybą ir likimus Europos knygos kultūros kontekste. Aptariama, ką išlikę rankraščiai gali atskleisti  apie juos sukūrusias ir išsaugojusias per amžius „nematomas rankas“: medžiagų gamintojus, rašovus, menininkus, knygrišius, skaitytojus, mecenatus bei kolekcininkus. Parodoma, kaip išlikę rankraščiai atveria mums langą į spalvingą ir įvairų kasdienį Viduramžių gyvenimą ir kultūrą. Aptariamas to meto moterų kaip knygos veikėjų vaidmuo.

Hamel, Christopher de. Making medieval manuscripts. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2021. 153 p.

Žymus Oksfordo bibliotekininkas ir retų rankraščių ekspertas populiariai pristato rankraštinių knygų pasaulį, aprėpdamas laikotarpį nuo Ankstyvųjų viduramžių iki Renesanso.  Daugiausia kalbama apie rankraščių gamybai naudotas medžiagas ir knygų kūrėjų darbo metodus. Kiekviena rankraštinės knygos gamybos pakopa kruopščiai aprašyta – nuo pergamento, plunksnų, dažų bei rašalo paruošimo iki tekstų rašymo, rankraščio iliuminavimo ir įrišimo. Pateikiamas trumpas rankraščių terminų žodynėlis. Knyga gausiai iliustruota Oksfordo Bodlėjaus bibliotekos (Bodleian Library) fonduose saugomų rankraščių nuotraukomis.

Boardley, John. Typographic firsts: adventures in early printing. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2019. 192 p.

Nemažai dabartinių spausdintos knygos dalykų sukūrė jau pirmieji spaustuvininkai antroje XV a. pusėje. Tuomet įvairios Europos leidyklos ir spaustuvės ieškojo naujoviškų sprendimų, kaip leidžiant spausdintas knygas, atkartoti ir net patobulinti rankraštinių knygų apipavidalinimą. Šioje knygoje pristatytos Renesanso knygų spausdinimo naujovės, kurios sudarė spausdintos knygos įvaizdį ir sukūrė Europos tipografinį standartą. Aptariama daugybė temų: poligrafijos iššūkiai, natų ir žemėlapių spausdinimas, knygų iliustravimas medžio raižiniais, antraštinių lapų atsiradimas, vaikams skirtų knygų ypatybės,  pirmųjų tipografinių šriftų sukūrimas, knygų puošyba auksu  ir kt.

Sutzkever, Abraham. From the Vilna ghetto to Nuremberg: memoir and testimony. Montreal; Kingston; London; Chicago: McGill-Queenʼs University Press, 2021. 475 p.

Žydų poeto ir rašytojo Abraomo Sutzkeverio prisiminimuose apie Vilniaus getą atskleidžiamas žydų gyvenimo nacių okupacijoje siaubas ir jų atsparumas likimo išbandymams. Šis vertimas į anglų kalbą grindžiamas dviejų prisiminimų tekstų versijomis: Sutzkeverio dienoraščio užrašais ir  liudijimo Niurnbergo procese tekstu. Memuarai apima dvejus gyvenimo Vilniaus gete metus, pabėgimą iš geto ir dalyvavimą partizanų būryje, Maskvoje praleistus dvejus metus ir Niurnbergo procesą. Poetas rašė prisiminimus apie getą, remdamasis savo paties išgyvenimais, kitų liudininkų pasakojimais, taip pat gete paslėpta medžiaga, kuri buvo atgauta, išlaisvinus Vilnių iš vokiečių okupacijos.

Klibansky, Ben-Tsiyon. The golden age of the Lithuanian yeshivas. Bloomington: Indiana University Press, 2022. 391 p.

Tai pirmas didelės apimties kūrinys anglų kalba apie XX a. Lietuvos ješivų istoriją. Knygoje nušviečiamas paskutinis Lietuvos žydų rabinų mokyklų gyvavimo laikotarpis – nuo I pasaulinio karo išvakarių iki II pasaulinio karo pradžios. Parodoma, kad Lietuvos ješivose buvo nustatytas griežtas religinio ugdymo standartas, jos buvo laikomos geriausiomis pasaulyje rabinus rengiančiomis institucijomis. Aprašoma, kad ješivos išgyveno sunkų laikotarpį I pasaulinio karo metu, bet jam pasibaigus, greitai grįžo prie įprastos veiklos ir ėmė plėstis į kitas Rytų Europos žemes. Nepaisant nuolatinių finansinių sunkumų, ješivos nestokojo mokinių, į jas stodavo jaunuoliai iš viso pasaulio. Prasidėjus II pasauliniam karui, ješivos pradėjo nykti ir buvo galutinai sunaikintos Holokausto metu.

Litwa i Polska w odległej i bliskiej przeszłości. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2018. 243 p.

Po Antrojo pasaulinio karo įvykęs Vidurio ir Rytų Europos padalijimas žmones privertė išsikelti iš rytinių Lenkijos vaivadijų (dabar Lietuva, Baltarusija, Ukraina). Nors dėl geopolitinių priežasčių kelis dešimtmečius domėjimąsi savo prarasta tėvyne buvo sunku ar visai neįmanoma išreikšti, bet tėviškės ilgesys liko gyvas žmonių širdyse. Žlugus komunizmui, buvo galima ne tik aplankyti vaikystės kraštus, bet ir „atblokuoti“ atmintį. Į šį laikotarpį moksliniu žvilgsniu pažvelgė 2016 metais Gdansko universiteto Istorijos fakulteto bei Vilniaus ir Vilniaus krašto mylėtojų draugijos Pamario skyriaus surengta konferencija.

Odifreddi, Piergiorgio. Dlaczego nie mogę być chrześcijaninem, a tym bardziej katolikiem. Katowice: Wydawnictwo Stapis, 2020. 254 p.

Knygos autorius nesutinka, kad Biblijoje pristatomas Dievas yra vienintelis tikras Dievas. Apžvelgdamas Senąjį ir Naująjį testamentus, taip pat vėlesnius Bažnyčios raštus, jis griežtai ir įtikinamai kritikuoja loginius nesutapimus. Pavadinęs šį autorių kitokiu nei visi, popiežius emeritas Benediktas XVI, teologas ir tikintysis, atsiliepė į P. Odifredžio, matematiko ir ateisto, mestą iššūkį ir leidosi į ilgą teologinę diskusiją Italijos spaudoje.

Karpowicz-Zbińkowska, Antonina. Rozbite zwierciadło: o muzyce w czasach ponowoczesnych. Kraków: Tyniec Wydawnictwo Benedyktynów, 2021. 255 p.

Knyga apie muziką ir religiją. Senoji muzika, pasižymėjusi harmonija ir gelme, kvietė ieškoti grožio, o per jį – Dievo. Kintant visuomenei, keičiasi ir muzika. Šiuolaikinė muzika dažniau atspindi visuomenės chaosą, o ne darną. Autorė svarsto, kokia muzika turėtų skambėti bažnyčioje.

Kucharski, Adam. Prawa epidemii: skąd się epidemie biorą i czemu wygasają? Warszawa: Wydawnictwo Relacja, 2020. 314 p.

Visos epidemijos – ligų, narkotikų plitimo, melagienų ar banko krizių – yra panašios: turi proveržį, augimą, viršūnę ir kritimą. Žmonėms svarbu, kodėl kilo epidemija, ar nepasikartos, kokia bus pabaiga, kas bus po jos. Mokslininkai tiria ir atskleidžia, kaip išvengti supaprastintų interpretacijų ir nesėkmingų sprendimų. Ar būtume suinteresuoti idėjų, inovacijų sklaida, ar viruso plitimo sustabdymu, turime žinoti, kas lemia užkrečiamumą. Visgi prognozės ne visada pasitvirtina, ir reikia iš naujo peržvelgti tyrimų išvadas.

Junevičius, Dainius. Abdon Korzon – pierwszy fotograf widoków Wilna. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2021. 450 p.

Tai – Vilniuje gyvenusio fotografo, sukilėlio, tremtinio Abdono Korzono (1824–1874 arba vėliau) išsami biografija, parašyta  remiantis archyvais Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Gausiai iliustruota nuotraukomis. Knygoje pateikta ypač vertinga portretinių nuotraukų su biografijomis kolekcija, taip pat Vilniaus vaizdų nuotraukos su aprašymais bei išlikusių Abdono Korzono nuotraukų katalogas.

Shapiro, Jordan. Nowe cyfrowe dzieciństwo: jak wychowywać dzieci, by radziły sobie w usieciowionym świecie. Warszawa: Wydawnictwo Mamania, 2020. 297 p.

Diskusijas apie vaikus ir technologijas dažnai lydi neviltis. Remdamasis ekonominiais, psichologiniais, filosofiniais, edukaciniais tyrimais, autorius siūlo konkrečius, praktiškus būdus, kaip efektyviai auklėti ir mokyti vaikus naujame globaliame pasaulyje ir kokias priemones naudoti. Šiuolaikiniai vaikai gali sukurti šviesų ateities pasaulį, kurio šiandieniniai suaugusieji negali numatyti.

Oleszkowicz, Ryszard. Kontrwywiad kresowy: działalność polskiego kontrwywiadu wojskowego na obszarze Dowództwa Okręgu Korpusu nr IX w Brześciu nad Bugiem w okresie międzywojennym. Kraków; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2020. 470 p.

Ši knyga apie tarpukario Lenkijos sienos apsaugos kontržvalgybos darbą. Autoriaus tyrimų tikslas – ne tik konstatuoti, ką veikė karinė kontržvalgyba tuometinėmis aplinkybėmis, bet ir parodyti, kokį poveikį turėjo įdėtos pastangos kovoje su šnipinėjimu ir diversijomis.

Veisaitė, Irena. O godne życie. Sejny: Fundacja Pogranicze: Ośrodek „Pogranicze – sztuk, kultur, narodów“, 2019. 312 p.

Istorikas Aurimas Švedas į knygą surašė 13 pokalbių su germaniste, teatrologe, ilgamete Atviros Lietuvos fondo pirmininke Irena Veisaite. Jos biografija leidžia jautriai pažvelgti į keturias XX amžiaus Lietuvos epochas: tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, pateiktas svarbiausių Irenos Veisaitės gyvenimo datų sąrašas.

Mamzer, Henryk. Jak człowiek konstruował świat i siebie samego: archeologia w procesie humanizacji świata. Poznań: Wydawnictwo Instytutu Archeologii i Etnologii Polskiej Akademii Nauk, 2021. 398 p.

Archeologija nėra išskirtinai antikvarinė disciplina, liečianti tik praeitį, atskleidžianti tiriamojo objekto vidines savybes, tai interpretuojamoji disciplina. Archeologinių tyrimų išvados priklauso nuo tyrėjo nuostatų, mokslinės ir kultūrinės terpės, kurioje tyrimas atliekamas. Praeitis atrodo skirtingai skirtingo laikmečio, skirtingo išsilavinimo, skirtingos kultūros žmonėms.

Stan badań nad pomocą Żydom na ziemiach polskich pod okupacją niemiecką: przegląd piśmiennictwa. Warszawa; Kielce: Instytut Pamięci Narodowej – Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu, 2022. 998 p.

Knyga apie vokiečių okupacijos specifiką Lenkijoje, apie lenkų ir žydų santykius tarpukariu, apie genocido sąlygotą pagalbą žydams. Atskiri skyriai skirti atspindėti situacijai įvairiose vaivadijose, taip pat ir Vilniaus. Pateiktas ilgas sąrašas rašytinių šaltinių, kuriais remtasi atliekant šį mokslinį tyrimą.

Kubacki, Grzegorz. Klaudyna Potocka: między romantycznymi artystami a wielką politiką. Kórnik: Polska Akademia Nauk. Biblioteka Kórnicka: Stowarzyszenie Teatralne Legion, 2022. 66 p.

Tai gausiai iliustruota nuotraukomis Klaudinos Potockos (1801–1836), Kurniko bibliotekos pradininko Tito Dzialinskio (Tytus Działynski) sesers, biografija. Graži, meniškos prigimties ji tapo įkvėpimo šaltiniu ne vienam menininkui. Kilminga, jautri ji buvo paguodos angelu kenčiantiems, gyvas artimo meilės pavyzdys, padėjo savo kraštiečiams tiek materialiai, tiek dvasiškai. Romantizmo dvasia parašytoje knygoje autoriui pavyko tarsi prisiliesti prie jos sielos.

Putin’s Russia. Lanham; Boulder; New York; London: Rowman & Littlefield, 2023. 448 p.

Naujausiame papildytame klasika tapusios knygos leidime nuodugniai nagrinėjama, kaip Rusijos režimas keitėsi nuo sovietmečio pabaigos iki 2022 m. invazijos į Ukrainą. Straipsnių autoriai – žymiausi savo sričių specialistai iš Amerikos, Europos ir Rusijos. Parodoma, kaip sovietinės epochos palikimas nuo 2000 m. ugdė Putino vadovavimo bruožus. Nagrinėjami svarbiausi Rusijos politinės sistemos, ekonomikos, socialinės raidos ir užsienio politikos aspektai, atskleidžiant dinamiką, kuri lėmė totalitarinės diktatūros, agresyvios karinės politikos ir autarkinių tendencijų atsiradimą.

Women intellectuals and leaders in the Middle Ages. Cambridge: D. S. Brewer, 2020. 420 p.

Viduramžių moterims paprastai nebuvo leidžiama studijuoti viešose švietimo įstaigose, iš dalies būtent dėl to joms buvo užkirstas kelias į daugumą vadovaujančių pareigų. Dėl šios priežasties dabartiniai tyrėjai buvo linkę laikyti išsilavinusias Viduramžių moteris išskirtiniais atvejais, o moteris apskritai – socialinės sistemos aukomis. Remiantis archyviniais šaltiniais, šioje studijoje parodoma, kad Viduramžių moterys turėjo daug daugiau galimybių mokytis, nei buvo įsivaizduojama anksčiau, o teisinių, socialinių bei bažnytinių žinių turėjusios moterys dažnai užimdavo vadovaujančią padėtį socialinėje bei profesinėje terpėje.

Knox, Emily J. M. Book banning in 21st-century America. Lanham; Boulder; New York; London: Rowman & Littlefield, 2022. 175 p.

Studijoje nagrinėjamas JAV gana paplitęs reiškinys, kai privatūs asmenys prašo pašalinti knygą iš viešųjų ar mokyklų bibliotekų, apriboti prieigą prie knygos ar išvis ją uždrausti. Remiantis 13 tokių knygos „įskundimo“ atvejų, bandoma nustatyti šio reiškinio priežastis. Knygų „skundikai“ dažniausiai siekia apriboti prieigą prie knygose sutelktos informacijos, tikėdamiesi užtikrinti, kad mokyklos ir bibliotekos būtų saugia erdve jų vaikams, o perskaitytos knygos nepakenktų vaikų proto ir dvasios vystymuisi. Studijoje parodoma, kad žinių ribojimas yra pavojingas laisvai ir atvirai visuomenei. Iš aptariamų temų – intelektinė laisvė, cenzūra, skaitymo praktika, informacinė etika bei politika.

Murzionak, Piotra P. Belarus: prospects of a middle power. Lanham; Boulder; New York; London: Lexington Books, 2022. 311 p.

Šios knygos autorius – Baltarusijos menų ir mokslų instituto (Belarusian Institute of Arts and Sciences) Kanadoje prezidentas. Jo knygoje pateikta Baltarusijos istorija gerokai skiriasi nuo Rusijos mokslininkų sukurtos ir propaguojamos versijos. Autorius aptaria šalies valstybingumo istoriją ir jos vietą tarp pasaulio civilizacijų, šiuolaikinės Baltarusijos visuomenės bruožus, 2020 m. baltarusių tautos kovą už laisvę, nacionalinio ir valdančiojo elito veiklą, ateities perspektyvas.

Paradowski, Michał. We came, we saw, God conquered: the Polish-Lithuanian Commonwealthʼs military effort in the relief of Vienna, 1683. Warwick: Helion & Company Limited, 2021. 239 p.

Žinomas lenkų karo istorikas kruopščiai aprašo 1683 m. Vienos mūšį, kuriame Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė ir jos sąjungininkai kovėsi su Osmanų imperijos pajėgomis. Ši pergalė išgarsino Joną Sobieskį visoje Europoje ir sustabdė Osmanų imperijos keliamą grėsmę Europai. Pateikiama išsami informacija apie lenkų–lietuvių kariuomenės organizaciją, padalinių struktūrą, ginkluotę ir ekipuotę. Pristatyti kariuomenės vadai – nuo karaliaus iki aukšto rango karininkų, sąjungininkų valdovų korespondencija, prieš turkus pasirašytos sutarties tekstas ir kiti įdomūs šaltiniai.

Bertelsen, Olga. In the labyrinth of the KGB: Ukraineʼs intelligentsia in the 1960s-1970s. Lanham; Boulder; New York; London: Lexington Books, 2022. 341 p.

Knygoje nagrinėjama XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių daugiatautė Charkivo inteligentų bendruomenė ir prieš ją nukreipta KGB veikla. Charkivo intelektualai vertinami kaip bendras politines bei estetines vertybes turėjusi grupė, nepriklausomai nuo etninės, kultūrinės ir socialinės įvairovės jos viduje. Pagrindiniai to meto KGB taikiniai Ukrainoje buvo ukrainiečių nacionalizmas ir „sionizmas“. Parodoma, kaip KGB siekė išardyti Charkivo intelektualų bendruomenę ir nuolat kiršino ukrainiečius, žydus ir rusus – šios bendruomenės atstovus.

The Routledge companion to digital humanities and art history. London; New York: Routledge, 2020. 498 p.

Knygoje apžvelgiamas pažangiausių skaitmeninių technologijų panaudojimas meno istorijos ir kultūros paveldo studijose bei muziejų veikloje. Aptariami naujausi meno kūrinių ir jų istorijos tyrimams sukurti elektroniniai įrankiai, galimybės bei iššūkiai, atsiradę naudojant skaitmeninius išteklius ir metodikas, apibūdinamos šios srities ateities plėtros strategijos.

Devenishki book: memorial book (Dieveniškės, Lithuania). New York: JewishGen, 2020. 638 p.

„Yizkor“ (atminties) knygos – ypatingas žinių apie prieškarinį žydų gyvenimą šaltinis. Jas jidiš ar hebrajų kalba parengė Holokaustą išgyvenę žydai emigrantai, tokiu būdu įamžindami savo sunaikintų bendruomenių atmintį. Pagal „JewishGen“ atminties knygų projektą jos išverčiamos į anglų kalbą. Ši knyga skirta Dieveniškėms. Itin gausios miestelio žydų bendruomenės didžioji dalis buvo išžudyta hitlerininkų Antrojo pasaulinio karo metu. Joje atskleidžiama miestelio istorija, jo kultūrinis, religinis, ekonominis ir socialinis gyvenimas, pateikiamos trumpos iškilių miestelėnų biografijos, pasakojama apie Holokausto išgyvenusių bendruomenės narių likimus. Knyga iliustruota daugiau nei 100 nuotraukų, kuriose vaizduojama įvairi kasdienė veikla, miestelio vaizdai, kultūriniai renginiai, tekste minimi asmenys. Knygos pabaigoje pateikiama asmenvardžių rodyklė.

Origins of European printmaking: fifteenth-century woodcuts and their public. Washington: National Gallery of Art, 2005. 371 p.

Šioje puikiai iliustruotoje knygoje ankstyvosios spausdintinės grafikos raida Vėlyvųjų Viduramžių Europoje nagrinėjama, atsižvelgiant į plačią socialinę ir ekonominę aplinką. Iš aptariamų temų – Europos medžio raižinio atsiradimo istorija, gamybos priemonės, kopijavimo ir platinimo praktikos, įvairios religinės ir pasaulietinės funkcijos . Ši knyga išleista Vašingtono Nacionalinėje meno galerijoje (National Gallery of Art) 2005 m. surengtos tokio pat pavadinimo parodos proga, pateikiamas eksponuotų kūrinių katalogas.

The Oxford handbook of the history of terrorism. Oxford: Oxford University Press, 2022. 756 p.

Šiame esė rinkinyje pristatoma pasaulinė terorizmo istorija, aprėpiant laikotarpį nuo Antikos iki XXI amžiaus. Siūloma terorizmo ir modernybės santykio sisteminė analizė nuo XVIII a. Prancūzijos revoliucijos iki šių dienų. Teigiama, kad terorizmas – tai istoriškai savita, Vakarų kultūros sukurta smurto atmaina, išplitusi po visą pasaulį ir prisitaikiusi prie vietos sąlygų. Gerai dokumentuota daugybės atvejų nagrinėjimas siekia parodyti, kad terorizmas yra aiškiai modernus reiškinys.

Reed, Marcia; Phillips, Glenn. Artists and their books. Books and their artists. Los Angeles: The Getty Research Institute, 2018. 212 p.

Šis įspūdingas tomas lydi „Getty“ centre Los Andžele 2018 m. vykusią tokio pat pavadinimo parodą. Jame nagrinėjamas menininkų santykis su knyga, kuri atskleidžiama kaip esminė šiuolaikinio meno terpė. Aptariami knygos pavidalo meno kūriniai, kurie kvestionuoja daugelį išankstinių nusistatymų apie tai, kokia turi būti knyga. Pristatoma daugiau nei šimtas reikšmingų kūrinių iš „Getty“ tyrimų instituto (The Getty Research Institute) kolekcijų.

Pettegree, Andrew; Weduwen, Arthur der. The Library: a fragile history. New York: Basic Books, 2021. 518 p.

Bibliotekos garsėdavo visame pasaulyje arba buvo slepiamos kolekcininkų, statomos šimtmečiais arba naikinamos per vieną dieną, puoštos freskomis arba vaikų piešiniais – jų istorija be galo įvairi, turtinga, ir kupina įvykių. Žymūs knygos istorikai šioje knygoje supažindina skaitytojus su didžiausias pasaulio knygų kolekcijas sukūrusiais antikvarais ir filantropais, kalba apie literatūrinio skonio raidą ir pasakoja apie nusikaltimus, įvykdytus dėl retų rankraščių. Nepaisant to, kad knygų rinkiniai yra trapūs ir gali greitai sunykti, pati bibliotekos idėja yra nepaprastai atspari ir kiekvienos kartos atkuriama iš naujo.

Tuszewick, Mareki. A frog under the tongue: Jewish folk medicine in Eastern Europe. London: The Littman Library of Jewish Civilization, 2021. 348 p.

Žydai aktyviai dalyvavo formuojant Rytų Europos bendruomenių medicinos praktikas. Jų gydymo metodai jungė tradicinės aškenazių kultūros idėjas su Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų medicinos paveldu. Šioje studijoje pateikiami anksčiau netyrinėti įdomūs šaltiniai – rankraščiai bei spausdinti leidiniai jidiš, hebrajų, lenkų, anglų, vokiečių, ukrainiečių ir rusų kalbomis. Pristatomi gydymo patarimai, liaudies vaistų receptai, kabalistiniai metodai bei magiški užkeikimai, aptariami su tokiais gydymo būdais susiję etikos klausimai. Svarstoma, kaip būtinybė gydyti ligas suartino Rytų Europos žydus ir kitų tautybių žmones.

The art and science of illuminated manuscripts: a handbook. London: Harvey Miller Publishers, 2020. 528 p.

Nuo 2012 m. Ficviljamo muziejuje (Fitzwilliam Museum) Kembridže vykdomas iliuminuotų rankraščių tyrimo projektas MINIARE. Šiame gausiai iliustruotame esė rinkinyje pristatomos ir paaiškinamos pagrindinės projekto temos: rankraščių iliuminatorių naudojamų rašalų ir dažų asortimentas, pergamento gamyba, dažų receptūros, rankraščių tyrimo metodai ir kt. Siekiant bibliotekų ir muziejų specialistams plačiau pristatyti mokslinius rankraščių tyrimo metodus, išsamiai aptariami 58 VIII–XVII a. datuotų rankraščių tyrimai.

The Oxford handbook of Dante. New York: Oxford University Press, 2021. 741 p.

Šiame tarpdalykiniame esė rinkinyje Viduramžių italų poeto Dantės Aligjerio kūryba analizuojama iš filologijos, kultūros bei meno istorijos, religijos, lyčių studijų ir daugelio kitų dalykų perspektyvos. Bandoma iš naujo įvertinti Dantės kūrybos formavimąsi, temas ir šaltinius. Nagrinėjami ne tik žinomiausi Dantės darbai – „Dieviškoji komedija“ ir „Naujasis gyvenimas“, – bet ir jo retorikos, etikos bei politinės filosofijos kūriniai, siekiant atskleisti jų tarpusavio sąveiką. Aptariama, kuo Dantės kūriniai įdomūs mūsų laikais, ir samprotaujama, kokia kryptimi Dantės studijos gali vystytis pasauliniame kontekste.

The Oxford handbook of cuneiform culture. New York: Oxford University Press, 2020. 805 p.

Dantiraštis – senovės Mesopotamijos rašto sistema, naudota III–I tūkst. pr. Kr. rašyti keliomis senovės Mesopotamijos kalbomis. Daugiau kaip tris tūkstančius metų tai buvo komunikacijos priemonė, naudojama didžiulėje teritorijoje nuo Irano iki Viduržemio jūros ir Egipto. Šioje knygoje įvairių mokslo sričių atstovai tyrinėja vieną iš seniausių pasaulyje raštingų kultūrų per dantiraščio sistemos prizmę. Mesopotamijos molinės lentelės ir akmenys su iškaltais įrašais traktuojami ne tik kaip teksto pavyzdžiai, bet ir materialūs objektai, kurie suteikia aibę papildomos informacijos apie jų kūrėjus, skaitytojus ir savininkus.

Book trade catalogues in early modern Europe. Leiden; Boston: Brill, 2021. 546 p.

Šio rinkinio straipsnių autoriai analizuoja knygų prekybą ir kolekcionavimą ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje remdamiesi to meto prekybinių knygų katalogų studijomis. Aptariamas tokių katalogų vaidmuo prekiaujant knygomis knygynuose bei aukcionuose, taip pat formuojant knygų pirkėjų skonį ir privačių bibliotekų repertuarą.

Hartley, John; Ibrus, Indrek; Ojamaa, Maarja. On the digital semiosphere: culture, media and science for the anthropocene. New York; London: Bloomsbury Academic, 2021. 351 p.

Kai globalios medijos ir skaitmeninės komunikacijos tapo plačiai prieinamos „paprastiems žmonėms“, žmonija galėjo pasijusti vieningos globalios kultūros, o ne atskirų kultūrų kratinio dalimi. Iš kultūrinę globalizaciją studijavusių mąstytojų vienas originaliausių ir įžvalgiausių buvo Jurijus Lotmanas (Юрий Лотман, 1922–1993). Kultūros reiškimosi erdvę Lotmanas vadino semiosfera. Šioje knygoje parodoma, kaip jo bendrasis semiosferos modelis paaiškina šiandienos globaliųjų medijų sistemų dinamiką ir funkcijas, jų sąveiką ir poveikį planetos gyvenimui.

Rundle, David. The Renaissance reform of the book and Britain: the English Quattrocento. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 340 p.

Kvestionuodamas įprastas Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų sampratas, autorius siūlo naują Anglijos santykio su Renesansu koncepciją. Jis ypatingą dėmesį skiria rašto ir knygos reformai kaip vienam iš pagrindinių humanizmo judėjimo elementų XV a. Anglijoje. Aptariant gausybės įvairių tautybių knygų kūrėjų ir savininkų veiklą, studijoje atskleidžiama, kaip kosmopolitiškumas lėmė sėkmingą humanizmo paplitimą iš Italijos į kitus Europos kraštus.

Print and power in early modern Europe (1500–1800). Leiden; Boston: Brill, 2021. 443 p.

Spaudos atsiradimas leido skleisti informaciją įvairiuose visuomenės sluoksniuose iki tol neregėtu mastu. Šioje knygoje aptariama, kaip visų lygių pasaulietinė bei bažnytinė valdžia naudojo didžiulį šios naujos medijos potencialą savo tikslams pasiekti ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje. Aptariamos temos: spauda ir Reformacija, valstybės ir bažnyčios vykdomas spaudos finansavimas, popiežiaus dekretai, propaganda ir pamfletai, oficialioji spauda, informacijos valdymas ir kt.

Book of beasts: the bestiary in the medieval world. Los Angeles: The J. Paul Getty Museum, 2019. 339 p.

Bestiariumo žanras buvo itin populiarus Viduramžiais. Bestiariumas – tai iliuminuotas rankraštinis žinynas, kuriame aprašomi realūs ir fantastiniai gyvūnai, atskleidžiama jų alegorinė bei religinė reikšmė. Šiame nuostabiai išleistame tome parodoma, kaip bestiariumas atskleidžia Viduramžiams būdingą gyvūnų ir jų vaidmens pasaulyje suvokimą. Taip pat aptariamas reikšmingas bestiariumo poveikis Viduramžių ir vėlesnių laikų menui ir kultūrai. Knygoje pateikiama per 270 spalvotų iliustracijų.

Treasury of authentic art nouveau alphabets, decorative initials, monograms, frames, & ornaments. New York: Dover Publications, 2020. 141 p.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Europoje ir Amerikoje išplito naujas meninis judėjimas – modernas (art nouveau). Šioje knygoje pristatoma didžiulė moderno tipografinių ženklų kolekcija: 137 pilnų abėcėlių, 33 dekoratyvinių inicialų rinkiniai, 1951 monograma, 146 signetai, daugybė įvairių ornamentų ir kt. Leidėjo įvadiniame straipsnyje apžvelgiama moderno tipografijos plėtra ir pateikiama tipografinių ženklų kolekcijos istorija.

Duester, Emma. The politics of migration and mobility in the art world: transnational Baltic artistic practices across Europe. Bristol; Chicago: Intellect Ltd., 2021. 198 p.

Šioje originalioje naujoje knygoje nagrinėjama, kaip Baltijos šalių vizualiųjų menų kūrėjai dalyvauja Europos tarpvalstybinės migracijos procesuose ir kaip tai susiję su jų kūrybiniu darbu. Pabrėžiama, kad tokiems menininkams tarpvalstybinė migracija dažnai tampa būtinybe siekiant karjeros. Tokia situacija susidaro dėl per mažos meno rinkos ir nepakankamo menininkų veiklos vyriausybinio finansavimo atskirose šalyse. Knygoje atskleidžiama, kaip tarpvalstybinis mobilumas veikia menininkų kūrybą, kurioje atsispindi skirtingų kultūrų įtaka, kintantis namų ir priklausymo jausmas. Parodoma, kaip judėjimo laisvė Europos Sąjungoje lemia tarpvalstybinę menininkų migraciją ir taip tiesiogiai veikia jų kūrybos ypatumus.

Medijainen, Eero. Weaving the Iron Curtain, the Allies, and the Baltic States, 1939–1944: public opinion, propaganda, and caricatures. Lanham: Lexington Books, 2020. 258 p.

Knygoje analizuojama viešoji Baltijos šalių nuomonė dviejų tarybinių okupacijų ir vokiečių okupacijos metu 1939–1944 m. Aptariamos vokiečių propagandą skleidusios institucijos ir jų taikytos praktikos, šios propagandos tikslai bei pobūdis, taip pat prieštaringas vietinės spaudos vaidmuo formuojant viešąją nuomonę. Ypatingas dėmesys skiriamas to laiko spaudoje skelbtoms karikatūroms.

Leszczyńska, Dominika. Kolejarze z Wileńszczyzny. Warszawa: Stacja Muzeum, 2021. 119 p.

Ši „Geležinkelio istorijų“ knyga yra apie XX a. pradžios Vilniaus krašto geležinkelininkus ir jų šeimas. Remdamasi dar likusių šeimų narių prisiminimais, dokumentais ir išblukusiomis nuotraukomis, autorė sukuria spalvingą reportažą apie geležinkelio statytojus, inžinierius, valdytojus, mašinistus, konduktorius, kurių susipynusius likimus, gyvenimą ir buitį lėmė bėgiai. Skaityti knygą – tai lyg keliauti traukiniu ir kalbėtis: kiekvienas puslapis atveria vis naują, keliautojams nežinomą pasaulį.

Pandemia jako „znak czasu“ dla Kościoła w Polsce. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe UKSW, 2021. 269 p.

Pandemija iškėlė dvasines, psichologines, kultūrines, socialines visuomenės problemas. Straipsnių rinkinyje autoriai ieško būdų, kaip Bažnyčiai atsiliepti į šį laiko ženklą.

Historia, pamięć, świadomość. Wrocław: Instytut Pamięci Narodowej, 2021. 342 p.

Tautos istoriniai įvykiai ir tai, kaip jie atmenami, veikia visuomenės sąmonę. Tai turi įtakos tiek kiekvieno asmens psichologiniam, socialiniam, kultūriniam gyvenimui, tiek visos visuomenės tautinei tapatybei. Šių dalykų svarbą šiuolaikiniam gyvenimui pabrėžė 2017 m. lapkritį Vroclave susirinkę mokslininkai. Jų straipsniai spausdinami šioje knygoje.

Wyszkowski, Paweł. Tywrowski memoriał męczenników katolickich na Ukraine w XX wieku. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2021. 180 p.

Tyvrovo bažnyčioje įrengtas šiuolaikinis memorialas Sovietų aukoms Ukrainoje atminti. Dvasininkų persekiojimas ir mirtis nukankinus, Didysis badas, tremtys, Antrasis pasaulinis karas, sakralios kultūros naikinimas, priverstinė ateizacija ir kiti skaudūs istorijos įvykiai pristatomi kaip 14 kryžiaus kelio stočių. Leidinyje taip pat yra kankinių prisiminimų, nuotraukų, išvardyti lageriai, į kuriuos buvo ištremti ukrainiečiai , sąrašas vietovių, kuriose Sovietų valdžios laikais bažnyčios nebuvo uždarytos.

Heruday-Kiełczewska, Magdalena. Powszechna Wystawa Krajowa w 1929 r. w żródłach historycznych. Poznań: Instytut Pamięci Narodowej, 2021. 487 p.

1929 m. vasarą Poznanėje vyko Visuotinė Lenkijos paroda, skirta atgimusios Lenkijos pasiekimams atskleisti. Parodoje pristatytos visos verslo šakos, menas, kultūra, visuomeninis gyvenimas. Parodą aplankė 4,5 milijono lankytojų. Knygoje surinkti dokumentai, nuotraukos, piešiniai, planai, susiję su parodos rengimu, eiga ir uždarymu, atskleista ano meto nuotaika.

Łętocha, Barbara. Żydowskie druki ulotne w Wilnie 1926–1939: katalog. Warszawa: Biblioteka Narodowa, 2021. 266 p.

1922–1939 metai buvo Vilniaus žydų klestėjimo laikas. Prieš karą Vilniuje žydai sudarė trečdalį gyventojų. Jie dėjosi į įvairias politines, švietimo, kultūros, paramos našlaičiams ir senyviems žmonėms organizacijas. Savo veiklai skelbti draugijos leido reklaminius leidinukus. Šioje knygoje spausdinamos 1926–1939 metais Vilniuje išleistų afišų, brošiūrų, lankstinukų faksimilės su aprašymais lenkų ir anglų kalbomis.

Misterne a trafne rzeczy… Cz. I, Rzeczy o człeku. Kórnik: Polska Akademia Nauk Biblioteka Kórnicka, 2021. 164 p.

Patarimų pertekliaus laikais gyvenimo išminties vertėtų semtis ne tik iš paieškos sistemos „Google“, bet ir iš protėvių. Kurniko bibliotekos senosiose knygose prirašyta daug gerų dalykų apie kasdienybę, mediciną ir kulinariją, papročius, santykius ir jausmus. Sudarytojos parinko XVI–XIX amžiaus įvairių autorių šmaikščių pasakojimų, svarbių ir šiandienos žmogui.

Janicka, Iwona. Sina śmierć z Azji: epidemie cholery w połnocno-zachodnich guberniach Cesarstwa Rosyjskiego w XIX wieku. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2021. 848 p.

XIX amžiuje per Lietuvą ir Baltarusiją perėjo kelios choleros pandemijos bangos. Remdamasi istoriniais šaltiniais, autorė pateikia statistinių duomenų, kiek žmonių sirgo, kiek mirė, pasakoja, ko šiose Rusijos šiaurės vakarų gubernijose valdžia ėmėsi pandemijai valdyti, kaip rūpinosi sergančiaisiais, kokia buvo sveikųjų apsauga, kokių klaidų buvo padaryta. Pasakojimą papildo nuotraukos, planai, piešiniai, karikatūros.

60-lecie Bydgoskiego towarzystwa naukowego (1959–2019). Bydgoszcz: Wydawnictwo Uczelniane Uniwersytetu Technologiczno-Przyrodniczego, 2019. 278 p.

Bydgoščiaus pastarojo meto mokslo pasiekimai gana ryškūs: nauji archeologiniai atradimai, infrastruktūros plėtra, laboratorijų įrengimas. Bydgoščiaus mokslo draugija, švęsdama įkūrimo 60-metį, leidinyje spausdina svarbiausius šio dešimtmečio įvairių mokslo sričių darbus.

Frejlich, Kamil. Pod przysądem horodnictwa wileńskiego: o jurydyce i jej mieszkańcach w XVII wieku. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2022. 314 p.

Remdamasis Vilniaus pilininko 1619–1703 m. teismų knygomis, autorius atsako į klausimus, koks buvo Vilniaus pilininko vaidmuo, kas buvo būdinga jam priklausančiai jurisdikai, kas buvo joje gyvenę žmonės. Pilininko pajamų šaltiniai ir atsakomybė, miestiečių gyvenimo kai kurie dalykai, tokie kaip religingumas, medžiaginė padėtis, profesinė veikla, ginčai, leidžia susidaryti spalvingą jų gyvenimo XVII a. vaizdą.

Orzeł, Joanna. Historia – tradycja – mit w pamięci kulturowej szlachty Rzeczypospolitej XVI–XVIII wieku. Warszawa: Muzeum Pałacu Króla Jana III w Wilanowie, 2016. 459 p.

Autorė surinko medžiagą apie mitų ir mitologijos vaidmenį ir reikšmę XVI–XVIII a. bajorų kultūrai. Kai kurie knygoje nurodyti rankraštiniai ir spausdinti dokumentai minimi pirmą kartą mokslinėje literatūroje. Autorė remiasi Prūsijos karalystės protestantų autoriais, kartais aplenkiamais senosios lenkų kultūros tyrimų. Daug dėmesio skirta Glinianų sukilimo (rokosz gliniański) mitui, svarbiai bajorų ideologijos daliai.

Studia z dziejów edukacji w Rzeczypospolitej Obojga Narodów Korony i Litwy. Warszawa: Muzeum Pałacu Króla Jana III w Wilanowie, 2019. 302 p.

Abiejų Tautų Respublikoje švietimas buvo svarbus ir dvarininkams, ir bajorams, ir miestiečiams. Ugdant reikšmingas buvo Bažnyčios vaidmuo. Poveikį turėjo ir Europoje vykusios permainos. Tai lėmė švietimo institucijų kūrimąsi ir reformas. Kintantis švietimo vertinimas lėmė visuomenės pokyčius.