Jolantos Kanapickaitės tapybos darbų paroda

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKA
2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. sausio 9 d.
Žygimantų g. 1, Vilnius
Parodos atidarymas  2022 m. gruodžio 12 d. 17 val.

2023-iaisiais metais Lietuva švęs sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metus. Vilnietės menininkės Jolantos Kanapickaitės tapybos darbų paroda skirta jos gimtojo miesto 700 metų sukakčiai, dauguma parodos darbų nutapyti jubiliejaus išvakarėse, t.y., 2022 metais.

Vilniaus miestas – nėra nauja tema Jolantos kūryboje, tačiau šiais metais Vilniaus naratyvas joje išsiskleidė giliai ir plačiai, apimdamas dabartį ir praeitį (pvz., Žydų Vilnius ir jo istorija: biblioteka, sinagoga, ašara, 2022), plačius urbanistinio ir gilius suasmeninto miesto klodus (pvz., Katedra 1975 metais, kai aš gimiau, 2022; Kai baigiau 45 vidurinę, 2022). Drobėse – Vilniaus gatvių perspektyvos, kiemai, senamiesčio architektūros motyvai, gerai pažįstami, Vilniaus simboliais tapę statiniai: Gedimino pilies bokštas, Vilniaus arkikatedra bazilika su varpine, Vilniaus universiteto senųjų rūmų ansamblis, Skaisčiausios Dievo Motinos katedra, Sporto rūmai, televizijos bokštas. Tapyti medijose plačiai eksploatuojamus vaizdus, ypač su tautiniais motyvais (pvz., Vilniaus simbolis su vėliava, 2022) – sudėtingas ir „slidus“ pasirinkimas. Jolantos priešnuodis sentimentalioms populiarių temų traktuotėms – apibendrinta idėja, tvirtas potėpis ir ryški emocija. Jolantos Vilnius – tai ne vien architektūros paminklų fasadai, bet labiau kūrėjos vidujybė, išreikšta per mylimo miesto išorę ir, kaip tai keistai beskambėtų, – per judesį. Neapleidžia jausmas, kad Vilniaus gatvės, namai, bokštai, net saulė virš jų, Jolantos kūriniuose juda, kvėpuoja. Judesys ir tapybos gyvastingumas išsilieja autorės kūrybai būdinga ekspresija, išsiveržia grynų ir niuansuotų spalvų kontrastais, pastozinės ir skaidrios tapybos derme (pvz., Vilniaus simbolis, 2022; Lietuvos vėliava per šventes, 2022). Vilnius – tai miestas, kuriame Jolanta, o ir daugelis iš mūsų, dirba, kuria, gyvena. Jis šioje parodoje ženkliškas ir konkretus, pažįstamas ir vis dar stebinantis, išslystantis iš mūsų jam sukurtų epitetų, pasivejamas praeityje, kartu su mumis keliaujantis į ateitį, gražus, trapus prieš 47, 100, 700 metų, dabar.

Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė

Apie autorę:

Jolanta Kanapickaitė (g. 1975) gyvena ir kuria Vilniuje. Tapybos mokėsi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje (Tapyba. Vadovė Marija Teresė Rožanskaitė), kurią baigė 1993 metais įgydama diplomą su pagyrimu.

1992-1993 metais mokėsi Jūratės Stauskaitės vaikų ir jaunimo dailės mokykloje. 2000 metais baigė Vizualiųjų menų magistro studijas, jai suteikta gimnazijos bei meno mokyklos dailės mokytojo kvalifikacija (vadovas prof. Jonas Gudmonas). Jos baigiamojo darbo tema „Dailės pamoka kaip žaidimas“. 1999 metais Jolantai Kanapickaitei suteiktas socialinio pedagogo magistro laipsnis. 2009 metais ji apginė socialinių mokslų – edukologijos daktaro disertaciją, jai buvo suteiktas edukologijos mokslų daktaro laipsnis. Daktaro disertacijoje buvo nagrinėta suaugusiųjų meninio ugdymo individualizacijos tema, meno andragogikos aktualumas Lietuvoje.

Nuo 2013 metų Jolanta Kanapickaitė dirba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, aktyviai dalyvauja tapybos parodose bei įvairiose bibliotekų kultūrinės edukacijos veiklose. Nuo 2022 metų ji išrinkta į Dailės ugdytojų draugijos tarybą, kuri švenčia jau 30 metų jubiliejų.