Berlyno valstybinės bibliotekos (Staatsbibliothek Berlin Unter den Linden) renovuotame istoriniame pastate 2022 m. liepos 13 d. atidarytas knygos muziejus, pavadintas „Stabi Kulturwerk“. Didelėje beveik tūkstančio kvadratinių metrų patalpoje įsikūrė nuolatinė ekspozicija ir teminės parodos. Jau dabar šis muziejus vadinamas Berlyno kultūros širdimi. Iš viso muziejuje eksponuojama 300 eksponatų, daugelis jų – išskirtinės reikšmės (Johanno Gutenbergo Biblija, Johanno Sebastiano Bacho natos ir kt.). Muziejaus nuolatinė ekspozicija turi keturis skyrius. Jų tikslas – per įdomiausius, lankytojams patrauklius eksponatus atspindėti ir bibliotekos, ir knygos (plačiąja prasme) istoriją daugmaž chronologiniu principu – pasirinktas epizodinis kontekstinis eksponavimo principas. Tarkim, pirmas skyrius vadinasi „Nuo baroko įdomybių kabineto iki Karališkosios bibliotekos (1661–1810)“. Juodos spalvos stendai ir visas salės dizainas itin tradicinis, kviečiantis lankytoją susikaupti svarbių knygos objektų apžiūrai. Muziejų galima apžiūrėti ir virtualiai. Virtualios svetainės lankytojas gali pasirinkti arba keliauti materialios ekspozicijos stendų seka, arba pagal temų ir eksponatų sąrašą (jame 25 temų objektai). Čia mūsų laukia malonus netikėtumas: potemėje „Rytų Europos dokumentai“ rodomi ir Lietuvos kultūrai svarbūs dalykai: „Aušra“ – pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas periodinis leidinys lietuvių kalba, Frydricho Kuršaičio „Gramatika“ (1876) ir kiti.

Dresdene, Saksonijos valstybinėje ir universitetinėje bibliotekoje – naujos parodinės erdvės. Biblioteka nebeturi įprastinio universalaus turinio knygos muziejaus, bet kas keli mėnesiai rengia temines senųjų dokumentų parodas. 2022 m. liepos–spalio mėnesiais buvo eksponuojama paroda „Spausdintasis Schützas“ apie žymųjį baroko epochos vokiečių kompozitorių Heinrichą Schützą (1585–1672). Parodos tikslas – atskleisti ne paties Schützo kūrybą, o per XVII a. natų leidybos istoriją parodyti vieno to meto kūrėjo kūrybinį kelią. Idėja įdomi. „Kviečiame iš arti pažvelgti į tai, kaip natos kūrė XVII amžiaus muzikos istoriją“ – kvietė parodos rengėjai. „Natos – tai daug daugiau nei tik muzika. Jos atspindi komunikaciją tarp kompozitoriaus, atlikėjo, visuomenės, todėl leidžia pažvelgti į to meto muzikinį, politinį ir socialinį pasaulį“. Šiuo metu (2022 m. lapkričio–2023 m. kovo mėn.) bibliotekoje veikia paroda, skirta Viduramžių rankraščiams vokiečių ir olandų kalbomis, saugomiems bibliotekoje. Parodos pretekstas – ką tik išleistas šių rankraščių katalogas (200 aprašų), tad 30 pačių įdomiausių ir reikšmingiausių XIII–XVI a. pr. rankraščių, išdėstytų temine seka, galima išvysti parodos stenduose.

Vienas seniausių Europos knygos muziejų – Vokiečių knygos ir rašto muziejus Leipcige, priklausantis Vokietijos nacionalinei bibliotekai, parengė naują internetinę muziejaus svetainę. Ir ankstesnėje buvo galima rasti įdomios medžiagos besidomintiems rašto, knygos bei apskritai medijų komunikacijos istorija, vis dėlto naujoji parengta itin patraukliai. Joje išsamiai atskleistos visos vienuolika knygos ir rašto muziejuje (jo nuolatinėje ekspozicijoje „Ženklas – knyga – tinklas: nuo dantiraščio iki binarinio kodo“) rodomų temų: nuo „Garso–ženklo–rašto“ (komunikacijos istorijos pradžia), rankraštinės knygos kultūros, šriftų, spausdinimo, skaitymo, industrializacijos, cenzūros, knygos meno ir pan. iki medijų ateities. Svetaine patogu naudotis. Tarkim, domitės cenzūros tema. Čia rasite trumpą temos pristatomąjį tekstą ir 25 iliustracijas. Kiekviena jų atskleidžia tam tikrą potemę – nuo knygų deginimo istorijos, draudžiamų knygų indeksų iki samizdato laikraštėlių buvusioje Vokietijos demokratinėje respublikoje bei šiandienos cenzūros apraiškų įvairiose pasaulio šalyse. Ypač paranki visos ekspozicijos laiko juosta. Joje sužymėti rašto ir knygos artefaktai pradedant keliais tūkstantmečiais prieš Kristų iki mūsų dienų (2010 m.). Lankytojas gali pasitikrinti savo žinias viktorinoje. Joje trys temos (raštas ir ženklas; knygos kultūra; skaitmeninis pasaulis) po 10 klausimų. Atsakymą galima pasirinkti iš trijų variantų. Įtraukiantis žaidimas. Net jeigu pasirinksite neteisingą atsakymą, paspaudę mygtuką, sulauksite paaiškinimo, kodėl apsirikote. Taip pat patogu naudotis abėcėline visų objektų, esamų internetinėje ekspozicijoje, rodykle. Bibliotekos svetainėje, be čia aptartos virtualios Vokiečių knygos ir rašto muziejaus ekspozicijos, galima rasti kitų itin įdomių virtualių parodų. Atkreiptinas dėmesys į kelias iš jų: „Laikraščių istorijoje“ vaizdžiai atskleidžiama periodinės spaudos raida, „Parašyk vėl: laiškų kultūros istorija“ – viskas nuo laiško molinėje lentelėje iki elektroninio laiško; „Iš kur? Kodėl? Vokiečių knygos ir rašto muziejaus dokumentų proveniencijos“ – 30 istorijų apie įvairių muziejaus objektų ir kolekcijų kilmę: „Menas + krizė“ – apie tai, kaip XX a. trečiame dešimtmetyje, ekonominės krizės metu, Vokiečių knygos ir rašto muziejus galėjo būti uždarytas. Kad taip neatsitiktų, buvo sumanyta parduoti Gutenbergo „Bibliją“. Kas padėjo, kad taip neįvyktų, pasakojama virtualioje parodoje.

Paryžiuje, Prancūzijos nacionalinei bibliotekai priklausančiuose Mazarinio rūmuose, 2022 m. rugsėjį, po 12 renovacijos metų atidarytas bibliotekos muziejus. Lankytojai gali pasirinkti septynis maršrutus. Autentiškose rūmų erdvėse rodoma apie 900 įvairiausių muziejinių objektų: senųjų rankraščių, knygų, žemėlapių, gaublių, piešinių ir kitokių įprastinių bibliotekose saugomų dalykų, bet taip pat ir įvairių archeologinių radinių, skulptūrų, drabužių ir kt. Visa tai susiformavo istoriškai iš įvairių dovanų ir paveldėjimų. Kolonų salėje eksponuojami Antikos ir Rytų meno pavyzdžiai, atitekę Nacionalinei bibliotekai dar Prancūzų revoliucijos metais. Viena iš muziejaus salių, baroko stiliaus Mazarinio galerija, įrengta dar 1644–1646 m., vadinama tikruoju lobynu. Kruopščiai restauravus puošnias šios salės freskas, galerija įgavo autentišką vaizdą. Čia rodomi senieji gaubliai, tapybos šedevrai, prancūzų literatūros klasikų (pavyzdžiui, Viktoro Hugo) rankraščiai ir pan. Muziejuje rengiamos ir teminės parodos – iki 2023 m. sausio vidurio veikia parodos, skirtos prancūzų literatūros klasiko Moljero 400-osioms gimimo metinėms: „Moljeras. Tiesos ir melo žaidimas“, „Moljeras muzikoje“.

Estijoje prieš kelis metus atsidarė Spaudos ir popieriaus muziejus. Tai privatus veikiančių spausdinimo mašinų muziejus, įkurtas Tartu. Jo tikslas – surinkti praėjusio šimtmečio spausdinimo mašinas ir jomis mokyti jaunimą spausdinti – ne tik demonstruoti, kaip jos veikė, užsiimti edukacine veikla, bet ir spausdinti tikras knygas. Tuo jis išsiskiria iš kitų muziejų. Užsimota rankiniu būdu išspausdinti Antoine’o de Saint-Exupery „Mažąjį princą“. Kodėl būtent ši knyga? Lemmit Kaplinski, muziejaus direktorius, sako, kad „Mažasis princas“ pasirinktas neatsitiktinai. Tai nedidelės apimties knyga, tad kaip tik muziejaus darbuotojų jėgoms išspausdinti 250 egzempliorių. „Mažojo princo“ spausdinimas senosiomis spaudos mašinomis užtruko pusantrų metų. Knyga susilaukė pasisekimo, buvo sumanytas jos leidimas ir anglų kalba (apie tai žr. https://estonianworld.com/culture/an-estonian-museum-relives-history-by-printing-the-little-prince/), dabar šį bibliofilinį leidinį galima įsigyti ir internetu. Pastaruoju metu muziejaus veikla labai išsiplėtė, jis pervadintas į Spaudos ir popieriaus meno centrą TYPA (Printing and Paper Art Centre TYPA). Čia, be įvairių edukacinių užsiėmimų, seminarų, rengiamos teminės parodos, tarptautiniai linoraižinių konkursai, vyksta koncertai, plačiai bendradarbiaujama su švietimo įstaigomis. Atskiras veiklos baras – rankų darbo užrašų knygelių, albumų, aplankų gaminimas, priimami užsakymai spausdinti leidinius senosiomis spaudos mašinomis – visi muziejiniai eksponatai čia gyvi.

Ar žinome, kiek šiuo metu pasaulyje yra išlikusių autentiškų senųjų spausdinimo staklių, pagamintų iki 1820 metų? Manoma, kad apie 90, visos jos yra institucinėse saugyklose (muziejuose, bibliotekose ir pan.). Ročesterio technologijos instituto studentai sukūrė medinių rankinių spaudos staklių kopiją (repliką). Jos ypač naudingos studijuojant spaudos istoriją. Apie praktinės patirties svarbą senųjų knygų gamybos būdo supratimui rašoma Courtney Jacobs ir jos bendraautorių straipsnyje „Bibliographical maker movement“, išspausdintame 2022 m. „Knygotyros“ mokslo žurnalo 78 tome. Straipsnis nagrinėja, kaip galima naujas 3D technologijas pritaikyti šiandienos spaudos staklių rekonstrukcijai ir aptaria tokios patirties naudą studijuojant spaudos istoriją.

Alma Braziūnienė