2026 metais LR Seimo paskelbtame svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių sąraše įrašytos ir 150-osios lietuvių kalbininko, kultūros veikėjo Jurgio Šlapelio gimimo metinės. Be šio garbingo jubiliejaus, minime dar kelias su Šlapeliais susijusias sukaktis: Jurgio ir Marijos Šlapelių knygyno 120-ąsias metines, taip pat – pirmosios lietuviškos operos „Birutė“, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko M. Šlapelienė, 120-ąsias metines ir Laimutės Šlapelytės-Gražutienės 120-ies metų jubiliejų.

Ta proga LMA Vrublevskių biblioteka parengė virtualią dokumentų parodą „Lietuviško žodžio puoselėtojai Marija ir Jurgis Šlapeliai“, kurios vaizdai atspindi Jurgio Šlapelio (1876-04-18–1941-03-07) bei jo gyvenimo bendražygės žmonos, lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjos, knygininkės Marijos Piaseckaitės-Šlapelienės (1880-06-05–1977-04-04) darbų bei veiklos indėlį į lietuvybės aruodą. Paroda skirta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos dienoms paminėti.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas gausus Šlapelių veiklos palikimas: parengtos bei redaguotos J. Šlapelio knygos, spausdinti žodynai; gausus Jurgio bei Marijos susirašinėjimas su lietuvių veikėjais. Pasak tyrėjų, LMA Vrublevskių bibliotekos fondai išsiskiria medžiagos knygyno veiklai atskleisti gausa – čia saugoma per 1000 archyvinių vienetų, susijusių su Šlapelių knygynu – sąskaitos, korespondencija su lietuvių veikėjais Lietuvoje bei užsienyje, informacija apie rengiamus leidinius, rankraščiai, korektūros bei jau parengti leidiniai, spausdinti atvirlaiškiai. Šlapelių knygynas mezgė ryšius ne tik su lietuvių prenumeratoriais bei leidėjais. Adresatų laukas apima ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių miestus: Odesos, Peterburgo, Gardino, Baku, Semipalatinsko (dab. Semejus), Glazgo, Filadelfijos, Žirardvilio. Knygyno paslaugomis naudojosi daugybė garsių žmonių – Ansas Bruožis, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Peliksas Bugailiškis, Martynas Yčas, Mykolas Biržiška, Aldona Didžiulytė, Jonas Jablonskis, Julija Žymantienė (Žemaitė), Vincas Krėvė Mickevičius, Kazys Grinius, lenkų kalbininkas Boduenas de Kurtenė ir kt.

Jurgis Šlapelis – žmogus, kuriam labiausiai rūpėjo gimtosios kalbos dalykai. Jis redagavo ir rengė žodynus, sudarė pirmąjį spausdintą lietuvišką tarptautinių žodžių žodyną „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis“ (1907), rengė lietuviškus vadovėlius, vertė, užsiėmė leidyba, taisė daugelio įvairaus turinio knygų kalbą, rinko tautosaką. Vienas iš įdomių archyvinių dokumentų – J. Šlapelio taisytas rankraštinis M. Stankevičiaus „Fizikos vadovėlis“.

Marija Šlapelienė, pirmoji knygininkė moteris, buvo veikli Vilniaus kultūriniame gyvenime. 1905 metais ji vaidino Keturakio komedijoje „Amerika pirtyje“, 1906 metais išgarsėjo kaip pirmosios kompozitoriaus Miko Petrausko lietuviškos operos „Birutė“ pagrindinio vaidmens atlikėja. Uoliai ir nenuilstamai dirbo Šlapelių knygyne, daug dėmesio skirdama lietuviškų leidinių platinimui.

Dokumentų ekspozicija „Lietuviško žodžio puoselėtojai Marija ir Jurgis Šlapeliai“ norima dar kartą priminti iškilios Marijos ir Jurgio Šlapelių šeimos vaidmenį, braižant lietuviškąjį kalbos ir kultūros žemėlapį.

Parodą parengė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, Rūta Kazlauskienė