„Lietuvių kalba – vertenybė ir pareiga“ (Antanas Salys)Lietuvių kalbininkui akademikui Antanui Saliui – 120

2022 metų birželio 1 – liepos 29 dieną Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veiks mažoji paroda „Lietuvių kalba – vertenybė ir pareiga“, skirta kalbininko akademiko Antano Salio 120-ies metų sukakčiai paminėti.

Parodoje eksponuojama dalis  Antano Salio fonde saugomų dokumentų, didžia dalimi atspindinčių  kalbininko mokslinę veiklą, 1944 metais jam pasitraukus į Vokietiją ir JAV.

Tarp jų galime išskirti veikalą Lietuvių kalbos tarmės su tarmių žemėlapiu – tai Vytauto Didžiojo universitete skaityto kurso santrauka, išleista Tiubingene 1946 metais (pirmasis leidimas pasirodė 1935 m. Kaune), baltistikos kurso paskaitų Pensilvanijos universitete tekstus bei kitą mokslinę medžiagą.

Ekspoziciją papildo A. Salio fonde dar viena saugomų dokumentų grupė – tai atsiminimai apie mokslininką (Alės Rūtos, Viljamo Šmolstygo, Ringailės Salytės). Eksponuojamos fotografijos, atspindinčios laikotarpį iki 1931 metų bei vėlesnįjį, mokslininkui jau išvykus iš Lietuvos, taip pat jo viešnagę gimtinėje 1969 metais.

Eksponuojami rašytinio palikimo dokumentai ir nuotraukos leidžia atverti vieną iš  daugybės Antano Salio nuveiktų kalbos kultūros darbų puslapių.

 Parodą parengė Rūta Kazlauskienė

Iškilaus kalbininko palikimas aktualus ir šių dienų kalbininkams: biografų ir vėlesnių tyrėjų pabrėžiami jo nuopelnai, tiriant mūsų bendrinės kalbos fonetiką, onomastiką, lietuvių ir kitų baltų kalbų istoriją.

Antanas Salys – lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje. Sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį Lietuvių kalbos tarmių žemėlapį (1933). Vienas žurnalo Gimtoji kalba steigėjų ir redaktorių. Su kitais 1935 m. įkūrė Lietuvių kalbos draugiją.

A. Salys – vienas žymiausių lietuvių dialektologų. Tai, kad bendrinė kalba nepriklausomoje Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo pasiekusi aukštą lygį, buvo didelis jo lietuvių leksikografijos, terminologijos darbų indėlis. Parašė veikalą iš lietuvių dialektologijos Lietuvių kalbos tarmės (1946, Tiubingenas). Sudarė specialias dialektologinių duomenų rinkimo anketas, tikrino tarmių ribas. Buvo Valstybės Tarybos patarėjas terminologijos klausimais (A. Salio pasiūlyti žodžiai vartojami ir šiandien, pvz.: požiūris, rankinukas, staigmena). Prisidėjo prie akademinio Lietuvių kalbos žodyno rengimo. Dirbdamas Pensilvanijos universitete, su A. Sennu baigė spausdinti jo su bendraautoriais pradėtą leisti Lietuvių rašomosios kalbos žodyną (Wörterbuch der litauischen Schriftsprache, 5 t., 1926–1968). 1969 m. lankėsi Lietuvoje, Lietuvos mokslo įstaigose rinko medžiagą istoriniam lietuvių kalbos žodynui. 1995 m. išleistas veikalas Baltų kalbos, tautos bei kiltys.

„Mano didžiausias troškimas, linkėjimas yra, kad lietuviškoji šeima išlaikytų gyvą senutę mūsų gražią kalbą ir ją perduotų ateinančioms kartoms…“ – yra sakęs Antanas Salys.

***

Antanas Salys gimė 1902 m. liepos 21 d. Reketės kaime, Salantų valsčiuje, Kretingos apskrityje. Pradinę mokyklą lankė Salantuose. Tik vėliau, privačiai pasiruošęs, 1918 m. įstojo į Telšių gimnaziją. Baigęs gimnaziją, A. Salys 1923–1925 m. Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir lyginamąją indoeuropiečių kalbotyrą, klausė J. Jablonskio, K. Būgos, A. Senno, P. Brenderio ir kitų žymiausių to meto mokslininkų paskaitų. Studijuodamas artimai bendravo su K. Būga, buvo jo rengiamo lietuvių kalbos žodyno sekretorius. J. Jablonskio rekomenduotas ir gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, A. Salys 1925–1929 m. studijavo Vokietijoje, Leipcigo universitete. Studijuojami dalykai – baltistika, lyginamoji indoeuropiečių kalbotyra, slavistika. Hamburgo universitete 1929 metais, vadovaujamas Dž. Pankončelio-Kalcijos (G. Panconcelli-Calzia), studijavo eksperimentinę fonetiką. Tais pačiais metais Leipcige A. Saliui už disertaciją Žemaičių tarmės buvo suteiktas daktaro laipsnis, 1930–1939 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 1939–1943 m. – Vilniaus universitete, profesorius (nuo 1939 m.). 1935 m. kartu su kitais įkūrė Lietuvių kalbos draugiją. Pirmasis Lietuvoje pradėjo eksperimentinės fonetikos tyrimus, 1930 m. Vytauto Didžiojo universitete įkūrė fonetikos laboratoriją. Dėstė lietuvių dialektologiją, fonetiką, leksikologiją, vardyną (onomastiką), baltų kalbotyros įvadą, lyginamąją indoeuropiečių kalbų gramatiką. Įsteigus Lituanistikos institutą, 1939–1941 m. vadovavo Lietuvių kalbos skyriui, o 1941–1944 m. – Mokslų akademijos Lietuvių kalbos institutui. 1941 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu.

Pasitraukęs iš Lietuvos, 1944–1946 m. dėstė Greifsvaldo ir Tiubingeno universitetuose Vokietijoje. 1947 m. nuvyko į Ameriką, kur prof. Alfredo Senno padedamas, pradėjo dirbti Pensilvanijos universitete Filadelfijoje. Iš pradžių dirbo docentu ir ekstraordinariniu profesoriumi, o nuo 1956 m. – ordinariniu profesoriumi. Skaitė baltistikos ir slavistikos kursus, o svarbiausia, daug bendradarbiavo mokslinėje ir kitokioje spaudoje – dirbo emigracijoje leidžiamos daugiatomės Lietuvių enciklopedijos kalbotyros skyriaus redaktoriumi. 1959 m. išrinktas Lietuvių katalikų mokslų akademijos nariu.

Antanas Salys mirė 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV.

Parengta pagal:
Antanas Salys. Parengė Valerija Paškauskienė. Interneto prieiga >>
Antano Salio mokslinė veikla. Parengė Petras Jonikas. Interneto prieiga >>