Zduniak, Agnieszka; ks. Wysocki, Artur. Powszechne braterstwo a lokalna przyjaźń: wokół encykliki Fratelli tutti. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2022. 272 p.

Visuotinė brolybė – tai idealas, kuriant darnų socialinį gyvenimą. Žvelgiant į žmonijos išgyvenamus įvykius, pagrįstai kyla klausimas, ar galima ją pasiekti. Popiežius Pranciškus enciklikoje „Fratelli tutti“ pateikia dvi jos siekimo kryptis: mylint visą žmoniją, vis labiau mylėti konkretų žmogų ir mylint brolį, draugą, mylėti kiekvieną asmenį, nepriklausomai nuo pasaulio vietos, kurioje jis gimė ir gyvena. Skirtingų socialinių mokslų tyrėjai straipsniuose pateikia savo įžvalgas apie brolybės idėjos įgyvendinimą įvairiose socialinio gyvenimo srityse, įskaitant politiką, ekonomiką ir kultūrą.

Spór o człowieka w mediach. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2022. 221 p.

Žmogus, būdamas santykio būtybė, patenka į konfliktą su kitu įvairiose srityse. Šioje knygoje aptariamos konfliktinės situacijos bendravimo priemonių srityje. Esame priklausomi nuo medijų. Kontaktai, bibliotekų skaitmeniniai turtai, internetiniai bankai, įvairios įstaigos, programėlės – įgalina žmogų ar nuasmenina? Reikia nepasiduoti praktiškumo pagundai tik paviešinti informaciją. Svarbu žinoti, kas, kam, ką ir kodėl informuoja. Žmogus, tiesa apie jį ir jo gerovė turi būti visų svarbiausia.

Piskorz-Ryń, Agnieszka. In articulo mortis: cmentarze i chowanie zmarłych: zagadnienia administracyjnoprawne. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2023. 216 p.

Knygoje aiškinami administraciniai kapinių ir laidojimo dalykai. Autorė apibrėžia kapinių sąvoką, tikslus ir rūšis, supažindina su kapinių steigimo, priežiūros ir uždarymo taisyklėmis, aptaria teisę į palaidojimą, laidojimą valsčiaus lėšomis, laidojimo būdus. Pasitelkdama kitų šalių pavyzdžius, autorė pateikia siūlymų, ką reikia keisti galiojančiuose nuostatuose, kad jie labiau atlieptų ne tik dabarties, bet ir ateities poreikius.

Wojna, społeczeństwo i kultura: cywilizacyjne konteksty wojen na przestrzeni dziejów. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2022. 256 p.

Besivaržančių šalių kariniai veiksmai siejami su kultūros reiškiniais, kuriais siekiama siūlomas idėjas atminti, pateisinti, skleisti ar atmesti. Pasiruošimą karui lydi įvairūs propagandiniai renginiai, pagerbimo ritualai. Nors karas visuomet yra blogis, nešantis mirtį ir materialinius nuostolius, tačiau jis suteikia stiprų akstiną atkurti prarastas vertybes, kartais pranokstant lūkesčius. Straipsnių autoriai aptaria įvairius karinius konfliktus nuo Senovės Graikijos iki XX amžiaus vidurio, pabrėždami jų ryšį su įvairiomis kultūros sritimis.

Gierowski, Piotr. Sztuka outsiderów: znak – proces – zdarzenie. Kraków: Wydawnictwo LIBRON, 2023. 397 p.

Neprofesionaliojo meno kūrėjai visada yra užribyje: juos ne visuomet priima visuomenė, jie nepriskiriami profesionaliems menininkams, kuria paraštėse, kultūros nuošalėje. Knygoje pristatomi čekų ir lenkų menininkai. Autorius atskleidžia intuityviojo meno savitumą, originalumą, savaimingumą, jam būdinga ir ornamento darna, ir beformis chaosas.

Taylor-Terlecka, Nina. Wielkie Księstwo Litewskie i inne terytoria. Seria 2, Z dalekich krain. Białystok: PRYZMAT, 2024. 479 p.

Autorė – britė, lenkų literatūros tyrėja, Oksfordo universiteto ir Lenkų išeivijos universiteto profesorė, knygoje pristato lenkų literatų kūrybą. 1830–1831 metų sukilimas, Sibiro tremtys, Kaukazas – ne tik sunkūs istoriniai įvykiai, bet ir didžių kūrėjų, šviesios kultūros pasaulis. Biografijų vingrybėse ir lenkų–žydų, lenkų–lietuvių santykiuose autorė randa dar neskelbtų naujienų ir jas tikroviškai perteikia skaitytojui.

Dzwonkowska, Dominika. Wprowadzenie do etyki środowiskowej. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2022. 200 p.

Knygoje aptariami aplinkosaugos etikos istoriniai pradmenys, įvairių filosofinių srovių požiūris į gamtą, svarbiausi gamtos apsaugos dalykai. Autorė gvildena klausimus, ar natūrali aplinka yra prigimtinė vertybė, kokie sprendimai išreiškia rūpestį dėl natūralios aplinkos, ar žmogus atsako už ekologinę krizę, iškelia gyvūnų apsaugos problemą, svarsto, kiek aplinkosauga yra moralinė vertybė.

Gałkowski, Tomasz CP. Prawo Boże w kanonistyce. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe UKSW, 2023. 174 p.

Dieviškoji teisė – pagrindinis monoteistinių religijų matas. Tai Dievo Apreiškimas, nurodantis, kokie turi būti žmonių santykiai su Dievu, kitais bendruomenės nariais ir nepriklausančiaisiais bendruomenei. Dieviškoji teisė yra visų normatyvių Bažnyčios sprendimų pagrindas, drauge su žmogiškąja teise kuriantis Bažnyčios teisinę tvarką. Šiame filosofijos ir teisės istorijos veikale autorius aprašo Dieviškosios teisės sąvokos atsiradimą ir raidą, atskleidžia, kaip Dieviškoji teisė persmelkia Kanonų teisę.

Strzępek, Kamil. Status prawny i interpretacja Konwencji o Ochronie Praw Człowieka i Podstawowych Wolności. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2023. 234 p.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra svarbus dokumentas, priimant valstybės įstatymus. Remdamasis Lenkijos teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis tarptautinių sutarčių klausimus, ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija, autorius tiria Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lenkijos teisės aktų ryšį. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir tarptautinės teisės dokumentai atskleidžia, kaip Žmogaus teisių konvenciją supranta Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Ikonoklazm bizantyński w latach 754–787: źródła. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardinała Stefana Wyszyńskiego, 2021. 266 p.

Šventųjų paveikslų gerbimas Bizantijoje buvo uždraustas 754 metais Jerijos sinode, draudimas atšauktas II Nikėjos susirinkime 787 metais. Įvairūs to laikotarpio dokumentai – šventųjų biogramos, Bizantijos kronikos, metraščiai, popiežių laiškai, sinodų aktai – atspindi šio draudimo plitimą ir jo smarkumą. Knygoje spausdinami graikiškų ir lotyniškų dokumentų vertimai į lenkų kalbą ir istorines tų dokumentų atsiradimo aplinkybes atskleidžiantys jų įvadai.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė