The Oxford textbook of decadence. New York: Oxford University Press, 2022. 723 p.

Žodis „dekadansas“ dažniausiai turi neigiamą reikšmę ir siejamas su kultūros bei visuomenės vertybių nuosmukiu, tačiau šis neigiamas reiškinys rado ir teigiamą kultūrinę išraišką, daugiausia žymių XIX a. dekadentų kūryboje. Šioje knygoje dekadansas tiriamas plačiame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekste, apimant laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų. Ypatingas dėmesys skiriamas dekadentizmui literatūroje, tačiau taip pat nagrinėjamos tapybos, knygų meno, mados, interjero puošybos, architektūros, virtuvės ir kt. sričių dekadanso apraiškos. Atskleidžiama dekadanso įtaka teologijai, ekologijai, filosofijai, psichologijai ir politikai. Aptariamas dekadanso  paradoksas: kultūra, kuri semiasi kūrybinės energijos iš nuosmukio idėjos.

The Oxford textbook of Jewish diaspora. New York: Oxford University Press, 2021. 706 p.

Terminas „diaspora“ vartojamas ne savo istorinėje tėvynėje gyvenančiai tautos daliai apibūdinti. Per visą savo istoriją persekiojami ir tremiami žydai palikdavo pažįstamas vietas, kad rastų geresnių galimybių naujose. Šioje knygoje teigiama, kad diasporos idėja glaudžiai susijusi su žydų  tautos istorija, kurioje atsispindi egzilio trauma ir priklausymo stoka. Nagrinėjamas tiek destruktyvus, tiek ir konstruktyvus diasporos gyvenimo aspektai. Tarp aptariamų temų – biblinis ir Viduramžių diasporos vaizdavimas, įvairios bendruomenės visame pasaulyje, prieštaringi diasporos santykiai su Izraeliu, šiuolaikinis žydų mąstytojų požiūris į diasporą, diasporos palikimas žydų kasdieniame gyvenime ir kultūroje ir kt.

Zubok, Vladislav M. Collapse: the fall of the Soviet Union. New Haven; London: Yale, 2022. 535 p.

Garsus istorikas pateikia naują paskutiniųjų SSRS metų istorijos interpretaciją, paneigdamas nuomonę, kad sovietinės santvarkos žlugimas buvo neišvengiamas. Autorius teigia, kad nesėkmingos Gorbačiovo reformos, užuot modernizavusios ir demokratizavusios Sovietų Sąjungą, susilpnino jos vyriausybę ir įgalino separatizmą. Knygoje aptariami to meto politinio, socialinio bei ekonominio gyvenimo reiškiniai: Rusijos demokratinis populizmas, Baltijos šalių kova už nepriklausomybę, Sovietų Sąjungos finansų krizė, autoritarinės valstybės valdžios trapumas ir kt.  Atsižvelgiant į 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą, knyga ypač savalaikė, nes joje išsamiai nagrinėjami istoriniai procesai, kurie lėmė šį karą.

Platonova, Daria. The Donbas conflict in Ukraine: elites, protest, and partition. London; New York: Routledge, 2022. 272 p.

Aštuonerius metus trukęs konfliktas Donbase tapo vienu iš svarbiausiu veiksnių, kurie nulėmė 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą. Šioje knygoje nagrinėjamos konflikto priežastys. Atskirai bandoma atsakyti į klausimą, kodėl 2014 m. prasidėjus neramumams Rytų Ukrainoje, Donecko mieste prasidėjo karo veiksmai, o Charkivo – ne, nepaisant abiejų miestų geografinio artumo su Rusija, taip pat panašios etninės ir kalbinės sudėties. Teigiama, kad pagrindine priežastimi tapo vietos elitų pobūdis ir elgesys, skirtingi ryšiai su Ukrainos centrine valdžia ir gebėjimas susidoroti su pokyčiais. Parodoma, kokie svarbūs Ukrainoje buvo neformalūs centro ir regiono santykiai, daroma išvada, kad konfliktą sukėlė vietinės politinės aplinkybės, o ne Rusija.

Weiss-Wendt, Anton. Putinʼs Russia and the falsification of history: reasserting control over the past. London; New York; Oxford; New Delhi; Sydney: Bloomsbury Academic, 2022. 326 p.

Šioje knygoje drąsiai nagrinėjama, kaip šiandienos Rusijoje istorijos mokslas naudojamas politiniams tikslams. Parodoma, kaip po 2011–2012 m. protestų Rusijos vyriausybė naudojo administracines kontrolės priemones, siekdama sužlugdyti nepriklausomus istorijos tyrimus bei sukurti karingu patriotizmu paremtą istorinį pasakojimą, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją. Šiandienos Rusijoje leidžiama vienintelė šalies istorijos interpretacija, kuri skleidžia stiprios valstybės ir autoritarinio valdymo sampratą. Valstybės mastu vykdomas istorijos falsifikavimas kelia abejonių dėl istorijos mokslo ateities Rusijoje.

McFaul, Michael. From Cold War to hot peace: the inside story of Russia and America. London: Penguin Books, 2019. 519 p.

Šios knygos autorius – amerikiečių mokslininkas ir diplomatas, vienas iš Rusijos ir Amerikos santykių vadinamosios „perkrovimo“ (angl. reset) politikos kūrėjų. 2012 –2014 m. prof.  McFaulas buvo JAV ambasadorius Rusijoje, nuo to pat laiko Kremlius jį kaltino priešiškų Putinui nuotaikų kurstymu. Jo knygoje atskleidžiama šių šalių santykių istorija nuo M. Gorbačiovo valdymo laikų iki 2018 metų, istorinį bei politinį tyrimą jungiant su liudininko pasakojimu apie valdžios koridorius. Aptariama, kaip Rusija iš tikrųjų veikia ir kodėl pasaulis įžengė į naują pavojingą konfrontacijos epochą.

Short, Philip. Putin: his life and times. London: The Bodley Head, 2022. 854 p.

Ši naujausia, labai detali Vladimiro Putino biografija remiasi daugybe spausdintų šaltinių bei Putiną pažinojusių žmonių liudijimais. Ji aprėpia laikotarpį nuo Putino gimimo Leningrade iki pirmų 2022 m. invazijos į Ukrainą mėnesių. Knygoje keliamas klausimas, kodėl jos pagrindinis personažas ir jo vadovaujama valstybė nuėjo būtent autoritarizmo keliu ir kas jų laukia ateityje. Autorius stengiasi  nešališkai aprašyti Putino gyvenimą bei veiklą, vengdamas sensacingumo, emocijomis grįstų vertinimų, nepatvirtintų gandų perpasakojimo ir pan.

Wellesley, Mary. Hidden hands: the lives of manuscripts and their makers. London: Riverrun, 2021. 367 p.

Įdomioje, puikiai parašytoje knygoje pasakojama apie Anglijos Viduramžių rankraštinių knygų gamybą ir likimus Europos knygos kultūros kontekste. Aptariama, ką išlikę rankraščiai gali atskleisti  apie juos sukūrusias ir išsaugojusias per amžius „nematomas rankas“: medžiagų gamintojus, rašovus, menininkus, knygrišius, skaitytojus, mecenatus bei kolekcininkus. Parodoma, kaip išlikę rankraščiai atveria mums langą į spalvingą ir įvairų kasdienį Viduramžių gyvenimą ir kultūrą. Aptariamas to meto moterų kaip knygos veikėjų vaidmuo.

Hamel, Christopher de. Making medieval manuscripts. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2021. 153 p.

Žymus Oksfordo bibliotekininkas ir retų rankraščių ekspertas populiariai pristato rankraštinių knygų pasaulį, aprėpdamas laikotarpį nuo Ankstyvųjų viduramžių iki Renesanso.  Daugiausia kalbama apie rankraščių gamybai naudotas medžiagas ir knygų kūrėjų darbo metodus. Kiekviena rankraštinės knygos gamybos pakopa kruopščiai aprašyta – nuo pergamento, plunksnų, dažų bei rašalo paruošimo iki tekstų rašymo, rankraščio iliuminavimo ir įrišimo. Pateikiamas trumpas rankraščių terminų žodynėlis. Knyga gausiai iliustruota Oksfordo Bodlėjaus bibliotekos (Bodleian Library) fonduose saugomų rankraščių nuotraukomis.

Boardley, John. Typographic firsts: adventures in early printing. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2019. 192 p.

Nemažai dabartinių spausdintos knygos dalykų sukūrė jau pirmieji spaustuvininkai antroje XV a. pusėje. Tuomet įvairios Europos leidyklos ir spaustuvės ieškojo naujoviškų sprendimų, kaip leidžiant spausdintas knygas, atkartoti ir net patobulinti rankraštinių knygų apipavidalinimą. Šioje knygoje pristatytos Renesanso knygų spausdinimo naujovės, kurios sudarė spausdintos knygos įvaizdį ir sukūrė Europos tipografinį standartą. Aptariama daugybė temų: poligrafijos iššūkiai, natų ir žemėlapių spausdinimas, knygų iliustravimas medžio raižiniais, antraštinių lapų atsiradimas, vaikams skirtų knygų ypatybės,  pirmųjų tipografinių šriftų sukūrimas, knygų puošyba auksu  ir kt.

Sutzkever, Abraham. From the Vilna ghetto to Nuremberg: memoir and testimony. Montreal; Kingston; London; Chicago: McGill-Queenʼs University Press, 2021. 475 p.

Žydų poeto ir rašytojo Abraomo Sutzkeverio prisiminimuose apie Vilniaus getą atskleidžiamas žydų gyvenimo nacių okupacijoje siaubas ir jų atsparumas likimo išbandymams. Šis vertimas į anglų kalbą grindžiamas dviejų prisiminimų tekstų versijomis: Sutzkeverio dienoraščio užrašais ir  liudijimo Niurnbergo procese tekstu. Memuarai apima dvejus gyvenimo Vilniaus gete metus, pabėgimą iš geto ir dalyvavimą partizanų būryje, Maskvoje praleistus dvejus metus ir Niurnbergo procesą. Poetas rašė prisiminimus apie getą, remdamasis savo paties išgyvenimais, kitų liudininkų pasakojimais, taip pat gete paslėpta medžiaga, kuri buvo atgauta, išlaisvinus Vilnių iš vokiečių okupacijos.

Klibansky, Ben-Tsiyon. The golden age of the Lithuanian yeshivas. Bloomington: Indiana University Press, 2022. 391 p.

Tai pirmas didelės apimties kūrinys anglų kalba apie XX a. Lietuvos ješivų istoriją. Knygoje nušviečiamas paskutinis Lietuvos žydų rabinų mokyklų gyvavimo laikotarpis – nuo I pasaulinio karo išvakarių iki II pasaulinio karo pradžios. Parodoma, kad Lietuvos ješivose buvo nustatytas griežtas religinio ugdymo standartas, jos buvo laikomos geriausiomis pasaulyje rabinus rengiančiomis institucijomis. Aprašoma, kad ješivos išgyveno sunkų laikotarpį I pasaulinio karo metu, bet jam pasibaigus, greitai grįžo prie įprastos veiklos ir ėmė plėstis į kitas Rytų Europos žemes. Nepaisant nuolatinių finansinių sunkumų, ješivos nestokojo mokinių, į jas stodavo jaunuoliai iš viso pasaulio. Prasidėjus II pasauliniam karui, ješivos pradėjo nykti ir buvo galutinai sunaikintos Holokausto metu.