Lamb, Christopher. The outsider: Pope Francis and the battle to reform the church. Maryknoll, NY: Orbis Books, 2020. 188 p.

Šioje knygoje žinomas Vatikano ekspertas išsamiai nagrinėja popiežiaus Pranciškaus pastangas pertvarkyti Katalikų Bažnyčią ir atnaujinti jos struktūras bei tradicijas, susiduriant su stipriu instituciniu pasipriešinimu. Remdamasis interviu su bažnyčios ekspertais bei žmonėmis iš Vatikano aplinkos, oficialiais dokumentais bei ataskaitomis ir kt. šaltiniais, autorius vaizduoja popiežių ir kaip vadovą reformatorių, ir kaip prieštaringą asmenybę. Knygoje apžvelgiami pagrindiniai pasaulinės bažnyčios politikos bei valdymo iššūkiai, pabrėžiant įtampą tarp pertvarkos ir tradicijos. Ši knyga pravers visiems, besidomintiems religijos studijomis, šiuolaikinės bažnyčios veikla ar institucinių pokyčių kaita.

The Routledge handbook of far-right extremism in Europe. London; New York: Routledge, 2024. 322 p.

Šiame žinyne pateikiama išsami kraštutinės dešiniosios politikos judėjimų Europoje apžvalga, derinant teorinius pagrindus su empirinių atvejų analizėmis. Tarp nagrinėjamų temų – kraštutinės dešiniosios politikos istorinės šaknys, ideologiniai motyvai ir organizacinės struktūros, taip pat jų poveikis politikai ir visuomenei. Aptariami šiuolaikiniai iššūkiai, įskaitant skaitmeninę radikalizaciją, transeuropinius tinklus ir institucinį atsaką ekstremizmui. Nagrinėjami valstybės ir institucijų atoveikio modeliai, prevencinės ir švietimo priemonės radikalizacijai mažinti ir kt.

Cyrillic manuscripts: script and language, scribes and collections. New York: Peter Lang, 2025. 214 p.

Šiame veikale tyrinėjami kirilinių rankraščių tradicijų medžiaginiai, kalbiniai ir kultūriniai dalykai. Nagrinėjamos rašto sistemos, rašybos ypatumai ir kalbos variantiškumas, taip pat perrašinėtojų vaidmuo, kuriant ir platinant tekstus. Aptariamas rankraščių rinkinių susidarymas, jų išsaugojimas ir reikšmė skirtinguose regionuose įvairiais istoriniais laikotarpiais. Derinant kodikologijos, paleografijos ir istorinės kalbotyros metodus, atskleidžiamas rankraščių tyrimų tarpdisciplininis pobūdis. Leidinys bus naudingas slavistikos, Viduramžių rankraščių kultūros ir rašto istorijos tyrėjams bei studentams.

Exploring Russia’s exceptionalism in international politics. London; New York: Routledge, Taylor & Francis Group, 2024. 164 p.

Knygoje analizuojama Rusijos išskirtinumo savivoka ir jos reikšmė šalies užsienio politikai bei tapatybei. Nagrinėjami istoriniai pasakojimai, politinis diskursas ir ideologinės nuostatos, lemiančios Rusijos požiūrį į save kaip į išskirtinį civilizacijos reiškinį bei veikėją. Aptariama, kaip išskirtinumo idėjos lemia Rusijos pasaulinius siekius ir strateginius pasirinkimus, formuoja valstybės tarptautinę elgseną bei veikia jos santykius su Vakarais, tarptautinėmis institucijomis ir kaimyninėmis valstybėmis.

Kruger, Michael J. Miniature codices in early Christianity. Oxford: Oxford University Press, 2025. 218 p.

Knygoje nagrinėjama mažo formato kodeksų gamyba, naudojimas ir reikšmė ankstyvojoje krikščionybėje. Aptariama, kaip miniatiūriniai rankraščiai buvo naudojami religinėms apeigoms, mokymui ir asmeninei maldai, atskleidžiamas jų ryšys su platesniais knygų kultūros pokyčiais. Remdamasis archeologiniais, paleografiniais ir tekstiniais šaltiniais, autorius nagrinėja, kaip tokie kodeksai atliko savo paskirtį ankstyvosios krikščionybės socialinėje ir istorinėje aplinkoje. Atskirai aptariama, kaip miniatiūrinių kodeksų paplitimas susijęs su raštingumu, žmonių judumu ir krikščioniškų tekstų sklaida.

Morrall, John B. Political thought in medieval times. London; New York: Routledge, Taylor & Francis Group, 2025. 154 p.

Šioje klasikinėje politinės istorijos studijoje nagrinėjama politinių idėjų raida Europoje nuo Ankstyvųjų iki Vėlyvųjų viduramžių. Analizuojama, kaip filosofų, teologų ir politinės teorijos kūrėjų darbuose buvo vertinami įvairūs valdžios, valdymo ir teisės dalykai bei bažnyčios ir valstybės santykiai. Atskleidžiamas socialinės, religinės ir ekonominės aplinkos poveikis Viduramžių politinei minčiai. Svarstomi Europos politinių idėjų pagrindai, jų raida ir ilgalaikė reikšmė.

A theory of cultural heritage: beyond the intangible. London; New York: Routledge, Taylor & Francis Group, 2023.

Šiame esė rinkinyje pateikiamas konceptualus kultūros paveldo modelis, peržengiant tradicinę materialaus ir nematerialaus paveldo skirtį. Naujai aptariama kultūros paveldo samprata, jo apsauga bei administravimas. Parodoma, kokį vaidmenį atlieka visuomenės tvarka, teisinė sistema ir politiniai procesai, suvokiant bei aiškinant paveldą ir įtvirtinant jį institucinėse struktūrose. Ginčijama nusistovėjusi paveldo samprata, jis siejamas su platesnėmis tapatybės, galios ir valdymo sąvokomis.

The Cambridge companion to Christian heresy. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 457 p.

Šiame naujame tarpdisciplininiame žinyne apžvelgiami istoriniai, teologiniai ir kultūriniai krikščionybės erezijų dalykai. Nagrinėjami svarbiausi veikėjai, tekstai ir diskusijos, lėmusios teisingo mokymo ir nukrypimų sampratą nuo ankstyvosios Bažnyčios laikotarpio iki šių dienų. Knygoje aptariami tiek religiniai autoritetai – Bažnyčios tėvai, teologai ir sinodai, prižiūrėję mokymo teisingumą, – tiek ir pagrindiniai eretiniai judėjimai, tokie kaip gnostikai, arijonai, pelagijonai, bogomilai ar valdensai. Į erezijas žiūrima ne tik kaip į religinį reiškinį, bet ir kaip į platesnę socialinių, politinių bei intelektinių procesų apraišką.

Jury, David. Type designers of the twentieth century. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2025. 415 p.

Žymaus tipografikos istoriko knygoje kalbama apie įtakingų XX amžiaus raidžių dizainerių kūrybą, gyvenimus ir dizaino filosofijas. Remdamasis gausiais tyrimais ir vaizdiniais pavyzdžiais, autorius atskleidžia tipografikos stilių raidą bei jų poveikį šiuolaikiniam grafiniam dizainui. Išradingai biografinius faktus derindamas su kritine analize, autorius parodo, kaip kultūriniai, technologiniai ir estetiniai tipografikos pokyčiai veikė kiekvieno dizainerio stilių. Ši gausiai iliustruota ir kruopščiai dokumentuota knyga gali tapti tiek moksliniu šaltiniu, tiek meniniu įkvėpimu dizaineriams ir tipografams.

Sperrin, Dan. State of ridicul: a history of satire in English literature. Princeton; Oxford: Princeton University Press, 2025. 800 p.

Ši išsami britų literatūrinės satyros istorija apima laikotarpį nuo XI amžiaus iki šių dienų. Nors literatūrinės satyros šaknys Britanijoje siekia net romėnų laikus, šis žanras šalyje pradėjo reikšmingai plėtotis, tik ją 1066 metais užkariavus normanams. Knygoje nagrinėjami visi svarbiausi britų literatūrinės satyros raidos tarpsniai nuo pat jos atsiradimo Viduramžiais iki šiuolaikinių formų iškilimo XX amžiaus pradžioje ir tolesnio kitimo gausios žiniasklaidos laikais. Nagrinėjama kelių dešimčių autorių kūryba – nuo satyros gigantų Čoserio (Chaucer), Svifto (Swift) ir Dikenso (Dickens) iki beveik nežinomų rašytojų, – atskleidžiant, kaip satyros raida atspindi kintančią politinę, socialinę ir kultūrinę aplinką. Pasak autoriaus, norint visiškai įvertinti satyros galią – humorą, kurstomąją jėgą ir subtilumą – būtina ją nagrinėti, atsižvelgiant į bendrąją jos raidą.

Stewart, Jon. A history of nihilism in the nineteenth century: confrontations with nothingness. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 322 p.

Nihilizmas – tikėjimas, kad gyvenimas neturi prasmės – paprastai siejamas su keliais XX amžiaus kultūriniais judėjimais (egzistencializmas, postmodernizmas ir dadaizmas). Šiuolaikinis nihilizmas neretai aiškinamas kaip dviejų pasaulinių karų ir Holokausto sukrečiančių patirčių padarinys. Naujojoje knygoje žinomas filosofijos istorikas Džonas Stiuartas (Jon Stewart) parodo, kad nihilizmo ištakos siekia jau XIX amžiaus pirmąją pusę, o jo radimąsi lėmė sparčiai plėtojęsis Apšvietos mokslas, įtvirtinęs pasaulėžiūrą be religijos ir visiškai sumenkinęs žmogaus reikšmę visatos mastu. Autorius nagrinėja, kaip XIX amžiuje nihilizmas persunkė ne tik filosofiją, bet ir religiją, poeziją bei literatūrą, atskleisdamas, kokia svarbi ši tema buvo mąstytojams ir kaip ji tebekelia intelektualinius svarstymus iki šių dienų.

Hempton, David N. Christianity at the crossroads: the global church from the print revolution to the digital era. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 254 p.

Naujame garsaus religijos istoriko veikale nagrinėjami esminiai pasaulinės krikščionybės raidos procesai, apimant laikotarpį tarp dviejų žmonių bendravimo revoliucijų – spaudos ir interneto radimosi. Autoriui pavyksta peržengti institucinių hierarchijų ribas, įveikti nacionalines ir tikybos skirtis bei nuodugniai išnagrinėti sąlygas, lemiančias prisitaikymą arba pasipriešinimą pokyčiams. Knygoje taip pat tyrinėjamos skirtingų idėjų ir tradicijų sankirtos, iš kurių kildavo naujos, gyvybingos krikščionybės formos. Tarp aptariamų temų – imperijų kilimas, lyčių santykių pertvarka ir demografiniai pasaulinės krikščionybės poslinkiai nuo Vakarų pasaulio link globaliųjų Pietų.