The Oxford handbook of Slavic and East European folklore. Oxford; New York: Oxford University Press, [2025]. 1159 p.

Šiame žinyne pateikiama išsami slavų ir Rytų Europos sakytinių tradicijų apžvalga, apimanti teritorijas nuo rytinių Rusijos regionų iki vakarinių Čekijos sienų. Aptariama didžiulė nacionalinių, etninių, rasinių, kultūrinių, kalbinių ir religinių grupių įvairovė. Keturiasdešimt trijuose skyriuose įvairių šalių specialistai nagrinėja daugybę savitų, tačiau tarpusavyje palyginamų tautosakos tradicijų, ritualų ir žanrų. Leidinys suskirstytas į penkias dalis, kuriose aptariama gyvenimo ciklo tautosaka (vestuvių, gimimo ir mirties apeigos), kalendorinio ciklo papročiai ir tradicijos, magija ir liaudies tikėjimai, eiliuoti ir proziniai pasakojimai, tautinių ir religinių mažumų sakytinės tradicijos, taip pat liaudies muzika, šokiai ir dainos. Daugiausia dėmesio skiriama XIX–XXI amžių tautosakai – nuo tradicinių iki šiuolaikinių formų, atspindinčių tokias aktualijas kaip pandemijų padariniai, etniniai konfliktai, karas ir kintantys lyčių vaidmenys.

Kuipers, Nicholas. States against nations: meritocracy, patronage, and the challenges of bureaucratic selection. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 242 p.

Remiantis didelio masto apklausomis ir archyviniais dokumentais, šiame tyrime analizuojami biurokratų atrankos iššūkiai. Kvestionuojamas nusistovėjęs požiūris į atranką pagal nuopelnus (meritokratiją) kaip idealiausią biurokratų atrankos metodą. Autoriaus teigimu, nors civilinės tarnybos reformos dažnai laikomos pagirtinu žingsniu valstybės kūrimo procese, jos iš tikrųjų gali trukdyti tautos formavimuisi. Šalyse, kuriose vyrauja didelė grupių nelygybė, privilegijuotos grupės pasiekia geresnių rezultatų stojamuosiuose egzaminuose į aukštąsias mokyklas, todėl jos būna gausiausiai atstovaujamos valdžios institucijose. Ši dinamika didina tarpusavio grupių įtampą ir silpnina pastangas kurti vieningą tautą.

Figes, Orlando. The Whisperers: private life in Stalin’s Russia. London: Penguin books, 2008. 739 p.

Šioje knygoje aptariamas kasdienis gyvenimas Stalino valdymo laikotarpiu. Parodoma, kaip teroras taip giliai persmelkė sovietinę visuomenę, kad išgyvenimas tapo neatsiejamas nuo nuolatinės savicenzūros, moralinių kompromisų ir tylėjimo. Paprasti veiksmai ar atsitiktinės pastabos galėjo sunaikinti ištisas šeimas – net įtakingi valstybės veikėjai, patekę į Stalino nemalonę, dažnai tapdavo sistemos aukomis. Viena esminių knygos idėjų – moralinis labirintas, kuriame žmonės buvo priversti klaidžioti: tarpusavio pasitikėjimas ir asmeninis orumas valstybinio teroro sąlygomis buvo iš esmės suardyti. Knygos pavadinimas atspindi to meto realybę: žmonės buvo įpratę kalbėti pašnibždomis, siekdami apsaugoti artimuosius, išvengti įtarimų, o kartais – ir įskųsti kitus.

Clark, Willene B. A Medieval book of beasts: the second-family bestiary: commentary, art, text and translation. Woodbridge: The Boydell Press, 2025. 280 p.

Šioje studijoje išsamiai analizuojamas vienas reikšmingiausių viduramžių bestiarijų: pateikiamas originalus lotyniškas tekstas, naujas vertimas į anglų kalbą, moksliniai komentarai ir aukštos kokybės iliustracijos. Knygoje nagrinėjama, kaip viduramžių bestiarijai jungė gamtos pažinimą, teologiją ir moralinį mokymą, atskleisdami realių ir mitinių gyvūnų simbolines reikšmes viduramžių mąstyme. Ypatingas dėmesys skiriamas šio bestiarijaus meninėms ypatybėms ir tekstinėms variacijoms, taip pat aptariamos rankraštinės knygos tradicijos, bestiarijų paskirtis ir jų skaitytojų ratas. Knyga suteikia vertingų įžvalgų apie viduramžių kultūrą, švietimą, pasaulėžiūrą ir vaizduotę, todėl turėtų sudominti tiek specialistus, tiek platesnį skaitytojų ratą.

Brown, Michelle. Illumino: a history of medieval Britain in twelve illuminated manuscripts. London: Redaktion books, 2025. 320 p.

Šios įspūdingai iliustruotos ir įtaigiai parašytos knygos tikslas – parodyti, kad rankraščiai įkūnija istoriją. Viduramžių Britanijos gyvenimas čia nagrinėjamas per dvylikos išskirtinių iliustruotų rankraščių kūrėjų ir užsakovų biografijas, atskleidžiančias jų mąstyseną ir vaizduotę. Knyga apima laikotarpį nuo VII iki XV a., kiekvienam rankraščiui skiriamas atskiras skyrius. Išsamius rankraščių aprašymus ir spalvotas iliustracijas papildo informacija apie rankraštinių knygų prekybą, gamybos technologijas, rankraščių kolekcijas bei skirtingų kultūrų įtaką knygų kūrimui. Paleografija, kodikologija ir gyvas pasakojimas knygoje susilieja į įtaigią visumą, atskleidžiančią rankraščių istorinę ir kultūrinę reikšmę.

Nikolayenko, Olena. Invisible revolutionaries: women’s participation in Ukraine’s Euromaidan. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 198 p.

Žinomos politologės ir socialinių judėjimų tyrėjos knygoje atskleidžiamas itin svarbus moterų vaidmuo šiuolaikinėse revoliucijose. Remiantis 2013–2014 m. Euromaidano Ukrainoje atveju, apibrėžiami skirtingi moterų dalyvavimo revoliuciniuose judėjimuose modeliai. Parodoma, kad Ukrainos moterys buvo priešakinėse demokratinių judėjimų gretose – jos ryžtingai priešinosi Rusijos agresijai ir kovojo už nacionalinę nepriklausomybę bei demokratinę raidą. Pasitelkdama didelio masto apklausų duomenis, autorė atskleidžia įvairialypes moterų dalyvavimo motyvacijas ir formas bei analizuoja moterų aktyvizmo padarinius. Knyga yra reikšmingas indėlis nagrinėjant vieną iš esminių Ukrainos istorijos momentų, kuris po 2022 m. plataus masto Rusijos invazijos įgijo ypatingą aktualumą.

The Oxford handbook of George Orwell. Oxford: Oxford University Press, [2025]. 806 p.

Šiame žinyne analizuojamas garsaus politinio satyriko ir totalitarizmo kritiko Džordžo Orvelo (George Orwell) gyvenimas bei kūryba, ypatingą dėmesį skiriant sąsajoms tarp jo romanų, esė, dienoraščių, straipsnių ir laiškų. Pastaruoju metu šio autoriaus darbai tapo itin aktualūs, nes juose tarsi iš anksto numatytos šiandienos grėsmingos politinės ir socialinės tendencijos. Knygą sudaro 48 skyriai, kuriuose nagrinėjamos tiek gerai žinomos temos – autoriaus indėlis į žurnalistiką, literatūros kritiką ir politiką, tiek mažiau tyrinėtos sritys, įskaitant tekstus apie kvailumą, gerumą ir teisingumą, taip pat jo kūrybos poveikį feminizmo, afro-futurizmo ir LGBTQ+ spekuliatyviajai literatūrai. Leidinyje išsamiai aptariama rašytojo profesinė veikla, literatūriniai pirmtakai, politinės pažiūros, interesų laukas ir bendraamžiai, taip pat plati ir ilgalaikė jo kūrybos įtaka literatūrinei, socialinei, politinei ir kultūrinei sferoms.

Routledge handbook of Russian politics and society. London; New York: Routledge, Taylor & Francis Group, 2023. 588 p.

Šiame svariame ir įtakingame žinyne tiriamos Rusijos posovietinio politinio ir socialinio gyvenimo realijos, išryškinamos pagrindinės tyrimų tendencijos ir atskleidžiami nuolatiniai iššūkiai, būdingi šios nuolat kintančios valstybės studijoms. Tarp aptariamų temų – demokratijos transformacija, rinkos ir demokratijos sąsajos, pilietinės visuomenės raida po Tarybų Sąjungos žlugimo, rinkos ekonomikos kūrimas, stabilumo ir autoritarinės politikos santykis, nusikalstamumas bei korupcija, protestai ir opozicija, taip pat galima Rusijos vieta būsimoje pasaulio tvarkoje. Kadangi net antrasis leidimas buvo rengiamas dar neprasidėjus karui Ukrainoje, leidinyje daugiausia nagrinėjami procesai iki 2022 m. įvykių, o kai kurios analizės neapima pastaraisiais metais išryškėjusio šios valstybės posūkio autoritarizmo ir represyvios politinės praktikos link.

The Cambridge history of the papacy. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. Vol. 1–3.

Popiežystė dažnai vadinama seniausia pasaulyje išlikusia institucija, o jos gebėjimas prisitaikyti ir išsaugoti įtaką jau seniai žavi istorikus. Šioje kapitalinėje tritomėje studijoje analizuojama, kaip ir kodėl popiežiaus institucija išsilaikė per amžius, tuo metu, kai daugelis kitų galingų institucijų, imperijų ir valstybių išnyko arba prarado savo reikšmę. Nagrinėjamas popiežiaus valdžios santykis su pasauline valdžia ir jos kertinis vaidmuo valdant Katalikų bažnyčią. Aptariama gausybė svarbiausių istorinių įvykių ir politinių procesų, atskleidžiant, kaip popiežiaus valdžia buvo nuolat ginčijama ir kito kiekvienu istoriniu laikotarpiu. Popiežystė traktuojama ne vien kaip valdymo struktūra, bet ir kaip reikšmingas socialinės bei kultūrinės įtakos veiksnys, nagrinėjant jos sąsajas su menu, dvasinėmis praktikomis, lytimi ir seksualumu, bioetika, aplinkosauga, mada, mokslu bei medicina. Taip pat pateikiama įžvalgų apie tai, kaip skirtingi popiežiai suprato ir interpretavo savo vaidmenį.

Pearson, David. Speaking volumes: books with histories. Oxford: Bodleian Library Publishing, [2022]. 230 p.

Kultūrinė ir mokslinė knygų vertė neapsiriboja jų turiniu – ji slypi pačiose knygose kaip materialiuose objektuose, liudijančiuose savo laiką ir aplinką. Šiame gausiai iliustruotame tome pristatomos savitą istoriją turinčios knygos, apimančios laikotarpį nuo Ankstyvųjų viduramžių iki šių dienų. Tarp jų – vandenį ar ugnį patyrusios, kulkų prašautos ar grafičiais paženklintos knygos, taip pat leidiniai, pavojingais laikais sąmoningai maskuoti kaip visai kiti tekstai. Nuosavybės ženklai nušviečia socialinės istorijos ir raštingumo raidą, o ranka daryti piešiniai bei gausios paraštinės pastabos leidžia išgirsti skirtingų epochų skaitytojų balsus. Skaitytojas raginamas iš naujo permąstyti knygą kaip gyvą kultūros liudytoją ir vertinti ją naujais, netradiciniais būdais.

The Oxford handbook of media and social justice. Oxford: Oxford University Press, [2024]. 312 p.

Šiame savalaikiame ir autoritetingame veikale pateikiama nuodugni medijų ir socialinio teisingumo studijų apžvalga. Analizuojama, kaip medijų nuosavybė, reprezentacija ir naudojimas formuoja galios struktūras bei socialinę nelygybę. Nagrinėjama skaitmeninių medijų kuriama atskirtis, poliarizacija ir marginalizacija visuomenėje, kartu išryškinant pasipriešinimo šiems neigiamiems procesams bei bendruomeniškumo stiprinimo formas. Medijų tyrimai jungiami su inovatyvių sričių studijomis, tarp kurių – feminizmo teorija, kritinė kolonializmo analizė, LGBTQ+ perspektyvų tyrimai, diasporos studijos, aplinkosauginio teisingumo paradigma ir kt. Leidinys užbaigiamas refleksijomis apie pasipriešinimą, atsakomybę ir reparacinį teisingumą.

Contested language diversity in wartime Ukraine: national minorities, language biographies, and linguistic landscape. Hannover: Ibidem Verlag, [2025]. 408 p.

Šis straipsnių rinkinys skirtas kalbos situacijai karo meto Ukrainoje. Tyrimuose taikomi kalbinės biografijos, kalbinio kraštovaizdžio, taip pat medijų ir diskurso analizės metodai, leidžiantys atskleisti platų ir kompleksišką kalbos vartosenos vaizdą. Veikalo naujumą lemia gausių empirinių duomenų panaudojimas ir išsami įvairių Ukrainos kalbinių mažumų (vengrų, rumunų, gagauzų ir kt.) analizė, aptariant jų kalbinę elgseną bei požiūrį į valstybinę ir regioninę kalbos politiką. Daugelio interviu ir sociolingvistinių apklausų duomenys atskleidžia Ukrainoje vykstančius kalbų kaitos procesus, kuriuos dar labiau spartina karo sąlygos. Rinkinyje nagrinėjamas karo poveikis kalbos situacijai ir lyginamos nacionalinės bei regioninės kalbos vartojimo perspektyvos.