Litwa i Polska w odległej i bliskiej przeszłości. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2018. 243 p.

Po Antrojo pasaulinio karo įvykęs Vidurio ir Rytų Europos padalijimas žmones privertė išsikelti iš rytinių Lenkijos vaivadijų (dabar Lietuva, Baltarusija, Ukraina). Nors dėl geopolitinių priežasčių kelis dešimtmečius domėjimąsi savo prarasta tėvyne buvo sunku ar visai neįmanoma išreikšti, bet tėviškės ilgesys liko gyvas žmonių širdyse. Žlugus komunizmui, buvo galima ne tik aplankyti vaikystės kraštus, bet ir „atblokuoti“ atmintį. Į šį laikotarpį moksliniu žvilgsniu pažvelgė 2016 metais Gdansko universiteto Istorijos fakulteto bei Vilniaus ir Vilniaus krašto mylėtojų draugijos Pamario skyriaus surengta konferencija.

Odifreddi, Piergiorgio. Dlaczego nie mogę być chrześcijaninem, a tym bardziej katolikiem. Katowice: Wydawnictwo Stapis, 2020. 254 p.

Knygos autorius nesutinka, kad Biblijoje pristatomas Dievas yra vienintelis tikras Dievas. Apžvelgdamas Senąjį ir Naująjį testamentus, taip pat vėlesnius Bažnyčios raštus, jis griežtai ir įtikinamai kritikuoja loginius nesutapimus. Pavadinęs šį autorių kitokiu nei visi, popiežius emeritas Benediktas XVI, teologas ir tikintysis, atsiliepė į P. Odifredžio, matematiko ir ateisto, mestą iššūkį ir leidosi į ilgą teologinę diskusiją Italijos spaudoje.

Karpowicz-Zbińkowska, Antonina. Rozbite zwierciadło: o muzyce w czasach ponowoczesnych. Kraków: Tyniec Wydawnictwo Benedyktynów, 2021. 255 p.

Knyga apie muziką ir religiją. Senoji muzika, pasižymėjusi harmonija ir gelme, kvietė ieškoti grožio, o per jį – Dievo. Kintant visuomenei, keičiasi ir muzika. Šiuolaikinė muzika dažniau atspindi visuomenės chaosą, o ne darną. Autorė svarsto, kokia muzika turėtų skambėti bažnyčioje.

Kucharski, Adam. Prawa epidemii: skąd się epidemie biorą i czemu wygasają? Warszawa: Wydawnictwo Relacja, 2020. 314 p.

Visos epidemijos – ligų, narkotikų plitimo, melagienų ar banko krizių – yra panašios: turi proveržį, augimą, viršūnę ir kritimą. Žmonėms svarbu, kodėl kilo epidemija, ar nepasikartos, kokia bus pabaiga, kas bus po jos. Mokslininkai tiria ir atskleidžia, kaip išvengti supaprastintų interpretacijų ir nesėkmingų sprendimų. Ar būtume suinteresuoti idėjų, inovacijų sklaida, ar viruso plitimo sustabdymu, turime žinoti, kas lemia užkrečiamumą. Visgi prognozės ne visada pasitvirtina, ir reikia iš naujo peržvelgti tyrimų išvadas.

Junevičius, Dainius. Abdon Korzon – pierwszy fotograf widoków Wilna. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2021. 450 p.

Tai – Vilniuje gyvenusio fotografo, sukilėlio, tremtinio Abdono Korzono (1824–1874 arba vėliau) išsami biografija, parašyta  remiantis archyvais Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Gausiai iliustruota nuotraukomis. Knygoje pateikta ypač vertinga portretinių nuotraukų su biografijomis kolekcija, taip pat Vilniaus vaizdų nuotraukos su aprašymais bei išlikusių Abdono Korzono nuotraukų katalogas.

Shapiro, Jordan. Nowe cyfrowe dzieciństwo: jak wychowywać dzieci, by radziły sobie w usieciowionym świecie. Warszawa: Wydawnictwo Mamania, 2020. 297 p.

Diskusijas apie vaikus ir technologijas dažnai lydi neviltis. Remdamasis ekonominiais, psichologiniais, filosofiniais, edukaciniais tyrimais, autorius siūlo konkrečius, praktiškus būdus, kaip efektyviai auklėti ir mokyti vaikus naujame globaliame pasaulyje ir kokias priemones naudoti. Šiuolaikiniai vaikai gali sukurti šviesų ateities pasaulį, kurio šiandieniniai suaugusieji negali numatyti.

Oleszkowicz, Ryszard. Kontrwywiad kresowy: działalność polskiego kontrwywiadu wojskowego na obszarze Dowództwa Okręgu Korpusu nr IX w Brześciu nad Bugiem w okresie międzywojennym. Kraków; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2020. 470 p.

Ši knyga apie tarpukario Lenkijos sienos apsaugos kontržvalgybos darbą. Autoriaus tyrimų tikslas – ne tik konstatuoti, ką veikė karinė kontržvalgyba tuometinėmis aplinkybėmis, bet ir parodyti, kokį poveikį turėjo įdėtos pastangos kovoje su šnipinėjimu ir diversijomis.

Veisaitė, Irena. O godne życie. Sejny: Fundacja Pogranicze: Ośrodek „Pogranicze – sztuk, kultur, narodów“, 2019. 312 p.

Istorikas Aurimas Švedas į knygą surašė 13 pokalbių su germaniste, teatrologe, ilgamete Atviros Lietuvos fondo pirmininke Irena Veisaite. Jos biografija leidžia jautriai pažvelgti į keturias XX amžiaus Lietuvos epochas: tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, pateiktas svarbiausių Irenos Veisaitės gyvenimo datų sąrašas.

Mamzer, Henryk. Jak człowiek konstruował świat i siebie samego: archeologia w procesie humanizacji świata. Poznań: Wydawnictwo Instytutu Archeologii i Etnologii Polskiej Akademii Nauk, 2021. 398 p.

Archeologija nėra išskirtinai antikvarinė disciplina, liečianti tik praeitį, atskleidžianti tiriamojo objekto vidines savybes, tai interpretuojamoji disciplina. Archeologinių tyrimų išvados priklauso nuo tyrėjo nuostatų, mokslinės ir kultūrinės terpės, kurioje tyrimas atliekamas. Praeitis atrodo skirtingai skirtingo laikmečio, skirtingo išsilavinimo, skirtingos kultūros žmonėms.

Stan badań nad pomocą Żydom na ziemiach polskich pod okupacją niemiecką: przegląd piśmiennictwa. Warszawa; Kielce: Instytut Pamięci Narodowej – Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu, 2022. 998 p.

Knyga apie vokiečių okupacijos specifiką Lenkijoje, apie lenkų ir žydų santykius tarpukariu, apie genocido sąlygotą pagalbą žydams. Atskiri skyriai skirti atspindėti situacijai įvairiose vaivadijose, taip pat ir Vilniaus. Pateiktas ilgas sąrašas rašytinių šaltinių, kuriais remtasi atliekant šį mokslinį tyrimą.

Kubacki, Grzegorz. Klaudyna Potocka: między romantycznymi artystami a wielką politiką. Kórnik: Polska Akademia Nauk. Biblioteka Kórnicka: Stowarzyszenie Teatralne Legion, 2022. 66 p.

Tai gausiai iliustruota nuotraukomis Klaudinos Potockos (1801–1836), Kurniko bibliotekos pradininko Tito Dzialinskio (Tytus Działynski) sesers, biografija. Graži, meniškos prigimties ji tapo įkvėpimo šaltiniu ne vienam menininkui. Kilminga, jautri ji buvo paguodos angelu kenčiantiems, gyvas artimo meilės pavyzdys, padėjo savo kraštiečiams tiek materialiai, tiek dvasiškai. Romantizmo dvasia parašytoje knygoje autoriui pavyko tarsi prisiliesti prie jos sielos.