Walker-Meikle, Kathleen. Dogs in medieval manuscripts. London: The British Library, 2020. 89 p.

Šunys dažnai minimi Viduramžių šaltiniuose. Šunims skirtose rankraštinėse knygose aprašomos skirtingos veislės, aptariamos jų funkcijos, reikšmė žmogui, elgsena, pateikiama pamokymų, kaip jas auginti ir dresuoti. Viduramžiais manyta, kad šunys turi gydomųjų ir magiškų savybių. Yra buvę net atvejų, kai šuo neviešai garbintas kaip šventasis. Viduramžių rankraščių paveikslėliai atspindi įvairius šunų vaidmenis kasdieniame gyvenime bei kultūroje. Šunys vaizduojami kaip ištikimi draugai, išlepę numylėtiniai, budrūs sargai, medžiokliniai skalikai, legendų bei pasakų veikėjai. Šioje knygelėje gausybė įdomių paveikslėlių iš Londono Britų bibliotekos (The British Library) fonduose saugomų rankraščių.

Horror: a literary history. London: The British Library, 2020. 232 p.

Šioje knygoje pirmą kartą pateikiama siaubo literatūros istorija nuo XVIII–XIX a. gotikinių romanų iki šių dienų zombių istorijų. Pristatomi tiek klasikiniai, tiek ir mažiau žinomi šio žanro kūriniai. Aptariamos Viktorijos laikų Anglijos pigios šiurpios istorijos („penny dreadful“), kosminio siaubo romanai, istorijos apie velniškus vaikus ir žudikus maniakus, kasdieniame gyvenime slypintis siaubas ir daugelis kitų tokios literatūros rūšių. Aptariamas siaubo kūrinių psichologinis poveikis žmogui, jų didžiulio populiarumo priežastys, rašytojų kultas ir siaubo filmų poveikis šio žanro literatūrai.

Ashley, Mike. Yesterday‘s tomorrows: the story of classic British science fiction in 100 books. London: The British Library, 2020. 335 p.

Vieno žymiausių populiariosios literatūros istorikų knygoje atskleista mokslinės fantastikos žanro raida nuo XIX a. pabaigos iki XX a. septintojo dešimtmečio. Šį mokslinės fantastikos istorijos laikotarpį autorius vadina klasikiniu. Siekiant atskleisti mokslinės fantastikos įvairovę, supažindinama su šimtu svarbesnių klasikinio laikotarpio kūrinių nuo žanro pradininko Herberto D. Velso (Herbert G. Wells) romanų iki Džordžo Orvelo (George Orwell) distopijos ir Džeimso G. Balardo (James G. Ballard) poapokaliptinės ateities vizijų. Knygoje greta tokių pripažintų žanro klasikų kaip Aizekas Azimovas (Isaac Asimov) ar Arturas Č. Klarkas (Arthur C. Clark) minimi ir su moksline fantastika rečiau siejami autoriai, pavyzdžiui, Klaivas S. Lujis (Clive S. Lewis) ar Džonas B. Pristlis (John B. Priestley). Knyga iliustruota mokslinės fantastikos leidinių paveikslų bei viršelių nuotraukomis.

Whitfield, Peter. Mapping the Heavens. London: The British Library, 2018. 192 p.

Nuo seno žmonės ieškojo būdų, kaip pavaizduoti dangaus erdvę. Šioje knygoje atskleidžiama, kaip skirtingos kultūros, pradedant nuo Akmens amžiaus, suvokė ir vaizdavo visatos struktūrą.  Tarp aptariamų temų – senovės observatorijos, angeliškas Dantės dangus, Koperniko astronomijos revoliucija, Niutono teorija, Flemstido atlasas, šiuolaikinė kosmologija ir kt. Gausiais paveikslais perteikiami įvairių istorijos laikotarpių dangaus vaizdiniai: nuo Babilono lentelių ir Viduramžių rankraščių iki NASA‘os kosmoso nuotraukų.

Ellis, Sonya Patel. The heritage herbal: recipes and remedies for modern living. London: The British Library, 2020. 176 p.

Šiame žinyne įdomiai atskleidžiamas Europos žolininkystės paveldas. Aptariami įvairiausi žolių naudojimo kasdieniame gyvenime klausimai: kurios žolelės gerai auga mažose erdvėse, kurios geriausiai tinka, kuriant aromatines stalo dekoracijas, kurias geriausia džiovinti kabinant, kurios augalų dalys valgomos. Sudarytas 35 senovėje plačiai naudotų žolių katalogas, pateikiant išsamią informaciją apie jų atpažinimą, rinkimą, laikymą, auginimą, svarbiausias savybes ir naudojimą medicinoje. Duodama istorinių gydomųjų užpilų, nuovirų, arbatų, vynų, sriubų, džemų (ir netgi meilės gėrimo) receptų. Knyga iliustruota piešiniais iš žinomo XVIII a. žolių žinyno A Curious Herbal (Išsamusis žolynas).

Unfinished business: the fight for women’s rights. London: The British Library, 2020. 238 p.

Ši gausiai iliustruota knyga papildo Britų bibliotekoje 2020 m. rudenį – 2021 m. vasarą vykstančią kovai už moterų teises skirtą parodą, kurioje eksponuojama gausybė dokumentų, dirbinių ir meno kūrinių iš Britų bibliotekos fondų. Šešiolikos esė rinkinys padalytas į tris dalis pagal pagrindines parodos temas: kūnas, protas ir balsas. Jose atskleidžiama feminizmo ir kovos už lyčių lygybę Jungtinėje Karalystėje istorija nuo XVIII a. pabaigoje parašytų Marijos Volstonkraft (Mary Wollstonecraft) maištingų kūrinių ir kovos dėl moterų balsavimo teisės iki šių dienų. Knygos antraštė perteikia parodos mintį, kad kova už moterų teises šiuolaikiniame pasaulyje toli gražu nėra baigta.

Black, Jeremy. A history of the Second World War in 100 maps. London: The British Library, 2020. 256 p.

Antrojo pasaulinio karo metu sisteminis geografinių ir topografinių duomenų rinkimas ir apdorojimas, karinės kartografijos plėtra vyko labai dideliu mastu. Vieno iš žymiausių pasaulio kartografijos istorikų knygoje atskleidžiama, kad Antrojo pasaulinio karo įvykių ir jų rezultatų negalima suvokti be išsamaus žemėlapių studijavimo. Remiantis šimtu žemėlapių, kurių dalis skelbiama pirmą kartą, parodoma, kaip žemėlapiai patys tapo karo priemone ir lemiamai paveikė istorijos raidą.

Bryars, Tim; Harper, Tom. A history of the 20th century in 100 maps. London: The British Library, 2014. 240 p.

Šioje knygoje XX amžius vadinamas kartografijos aukso amžiumi, kai žemėlapiai paveikė kone kiekvieną kasdienio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo aspektą. Siekdami tai atskleisti, šios knygos autoriai aprašo šimtą XX amžiuje spausdintų, ranka braižytų ar kitais būdais sukurtų žemėlapių iš viso pasaulio. Tai ne tik įprasti geografiniai, politiniai, ekonominiai ir istoriniai žemėlapiai, bet ir žemėlapiai-karikatūros, roko muzikos bei literatūros, turizmo, futbolo ir medžioklės, išgalvotų pasaulių, interneto srautų ir dar kitokie žemėlapiai, kuriuose atsispindi XX amžiaus istorijos įvykių ir procesų įvairovė.

Royal and elite households in medieval and early modern Europe: more than just a castle. Leiden; Boston: Brill, 2018. 416 p.

Šiame esė rinkinyje Viduramžių ir Naujųjų laikų Europos karališkųjų rūmų ir kilmingųjų dvarų ūkiai naujai nagrinėjami, pasitelkiant šiuolaikines politikos, sociologijos ir antropologijos teorijas. Remiantis įvairiais rašytiniais šaltiniais, apžvelgiama, kaip gyveno aukščiausio socialinio luomo atstovai: valdovo šeima ir jos artimieji, dvariškiai, tarnai, gydytojai. Iš aptariamų temų – finansų ir ūkio vadyba, keliaujantys dvarai, įkalinti valdovai, moterų vaidmuo valdant dvarus, skirtingų kultūrų sąveika dvaro viduje ir kt.

White, John. European art cinema. London; New York: Routledge, 2017. 287 p.

Skirtingai nei pramogų verslo dalimi laikomas populiarusis kinas, meninis kinas vertinamas kaip meno forma. Europos meno kinui priklauso vieni iš žymiausių visų laikų filmų. Šiame žinyne aprašomi Europos meno kino raida nuo pirmų Šekspyro kūrinių ekranizacijų, ekspresionizmo ir siurrealizmo srovių iki septintojo dešimtmečio naujosios bangos ir naujesnio judėjimo „Dogma 95“. Remiantis įvairių meninių filmų pavyzdžiais, aptariami kino teorijos klausimai (semiotika, autorystė) bei meniniame kine besikartojančios temos (egzistencializmas, krikščionių tikėjimas, socialinė kritika ir kt.).

Writing Britain’s ruins. London: The British Library, 2017. 304 p.

Neabejingus nykstančiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldui gali sudominti Didžiosios Britanijos patirtis, įprasminant savo Viduramžių statinių paveldo liekanas. XVIII–XIX a. Britanijoje senų abatijų, pilių ir bokštų griuvėsiai tapo didelio kultūrinio susidomėjimo objektais. Šiame gausiai iliustruotame esė rinkinyje pasakojama, kaip Didžiosios Britanijos architektūros paminklų griuvėsiai buvo tyrinėjami ir konservuojami, kaip jie tapo traukos objektais turistams ir antikvarams, kaip buvo pasitelkiami politiniams tikslams ir kaip įkvėpė kūrybai kelias menininkų, rašytojų ir poetų kartas. Kalbama ir apie istorijos audras, per kurias buvo sugriauta nemažai Britanijos architektūros paminklų.

The vernaculars of communism: language, ideology and power in the Soviet Union and Eastern Europe. London; New York: Routledge, 2015. 229 p.

Studijoje nagrinėjama kalbos raida Sovietų Sąjungoje ir socialistinėje Rytų Europoje stalinistiniu ir postalinistiniu laikotarpiu. Samprotaujama kalbos filosofijos klausimais, aptariama kalbos ideologinė ir politinė reikšmė, pabrėžiant, kad komunistų ideologijos uždavinys buvo ne tik pertvarkyti pasaulį, bet ir jį pervadinti. Įsigalėjus socialistinei santvarkai,  pasikeitė valstybių kalbos praktika, radosi priemonių slėpti kitamintiškumą (pvz., ezopo kalba), buvo sukurta gausybė naujadarų naujiems reiškiniams ir procesams įvardyti. Knygoje taip pat lyginamas skirtingų Rytų Europos šalių viešosios kalbos vaidmuo, atskleidžiant tarpusavio prieštaravimus, skilimus ir tiesiog variacijas socialistinio bloko viduje.