Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje nuo liepos 8 iki rugsėjo 30 dienos veikia nauja paroda „Mažesniųjų brolių konventualų spauda“, skirta Pranciškonų spaustuvės Vilniuje 350-osioms metinėms. Išsamesnį šios parodos variantą Bibliotekos lankytojai gali rasti virtualių parodų portale.

Vilniaus pranciškonų spaustuvė, savo veiklą pradėjusi 1671 m., knygos istorikų paprastai priskiriama prie vadinamųjų mažųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvių, vis dėlto jos leidiniai reikšmingai papildė LDK leidinių visetą. Idėja turėti savo spaustuvę Vilniuje priklauso tuomečiam Vilniaus pranciškonų konvento gvardijonui Jokūbui Pranciškui Dluskiui (apie 1625–1683). Spaustuvės įrangą jis jau buvo įgijęs 1667 m., ją privačiai naudojo dirbdamas Drohičine ir Zamoscyje. Grįžęs į Vilnių, išrūpino spaustuvei Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mykolo Kaributo Višnioveckio privilegiją (ji patvirtinta 1670 metais). Iš viso per savo veiklos laikotarpį (1671–1781, su pertraukomis) Vilniaus pranciškonai išleido daugiau kaip 160 leidinių, iš jų lietuvių kalba – 13. Tai buvo religinė literatūra (maldų knygos, apeigynai, regulos ir pan.), teologijos knygos, proginės (laidotuvių pamokslai, panegirikos) ir originaliosios literatūros veikalai. Vienas tokių – itin populiarus Johno Barclay’aus (1582–1621) eiliuotas herojinis epas Argenidė (1756), vien XVII a. lotynų kalba perleistas 30 kartų, išverstas į daugelį kitų kalbų ir XVIII a. skaitytas LDK skaitytojų, dažnai cituotas to meto proginėje literatūroje. Parodos lankytojai turės galimybę susidaryti savo nuomonę apie šią spaustuvę ir jos leidinių tematiką, poligrafinę bei meninę jų kokybę.

Vilniaus pranciškonų leidiniai specialaus knygos ir spaudos istorikų dėmesio dar nėra sulaukę, ši oficina minima tik bendrame LDK spaudos istorijos kontekste. Žinoma, kad, be J. P. Dluskio, Vilniaus pranciškonų spaustuvei XVIII a. vadovavo Feliksas Tovianskis, Viktoras Stepurevičius, Juzefas Senkalskis, Placidas Novickis, bet nežinoma, kodėl spaustuvės veikloje būta pertrūkių, kada ir kodėl jie atsirado, kas ją, 1781 m. pardavus dėl skolų, nupirko (spėjama, kad Vilniaus akademijos spaustuvė) ir dar daugelis kitų dalykų. Šios spaustuvės 350 metų sukaktis – proga šiek tiek įdėmiau pažvelgti į Mažesniųjų brolių Vilniaus leidinius ir nors taip atlyginti šią LDK spaudos istorijos spragą.

Parodos autorės: dr. Alma Braziūnienė, dr. Kotryna Rekašiūtė
Redaktoriai: dr. Artūras Judžentis, dr. Giedrė Miknienė
Apipavidalino Eglė Stasiukaitytė, Audronė Stasiukaitytė
Už konsultacijas dėkojame Agnei Zemkajutei ir dr. Inai Kažuro