XVI a. pradžią žymi daug svarbių įvykių. Tie įvykiai jau yra tapę neatsiejama mūsų ir kaimyninių valstybių kultūrinės tapatybės dalimi. 1517 m. Prahoje Lietuvos humanistas Pranciškus Skorina pradėjo spausdinti Biblijos vertimą į bažnytinę slavų kalbą ir tapo rytų slavų spaudos pradininku. 1522 m. Vilniuje jis išspausdino „Mažąją kelionių knygelę“ ir pelnė Lietuvos spaudos pradininko laurus. 1524 m. Rygoje Martyno Liuterio patarimu buvo įsteigta Magistrato biblioteka, tapusi visų Latvijos bibliotekų pramote. 1525 m. Vokietijoje buvo išspausdinta ir pirmoji knyga latvių kalba. Vienalaikiai įvykiai rodo gražų prasmingą dalyką: Latvija ir Lietuva, Ryga ir Vilnius vienu metu tapo Gutenbergo galaktikos dalininkėmis. Mūsų dienas pasiekusi Magistrato bibliotekos dalis dabar saugoma Latvijos universiteto Akademinėje bibliotekoje. Ši atminties institucija savo istorijos pradžią pamatuotai regi 1524-uosiuose. Šia proga kovo 6 d. Rygoje buvo surengtas iškilmingas šios bibliotekos įkūrimo 500 metų minėjimo renginys. Kartu su kitais svečiais kolegas su jubiliejumi pasveikino LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas ir mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė. Iškilmių metu buvo galima susipažinti su LU Akademinės bibliotekos lobynu – seniausiomis ir vertingiausiomis rankraštinėmis ir spausdintinėmis knygomis. Tarp jų – XV a. antroje pusėje sukurtu Rygos mišiolu, kitados puošusiu Katedros altorių, ir antruoju Viljamo Šekspyro raštų leidimu. Plurimos annos, Collegae doctissimi, plurimos annos, Alma Bibliotheca!

Direkcijos informacija