Tyrimų ir pasaulėžiūros dermė: Lietuvių katalikų mokslo akademijai – 100

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje liepos 8 – rugsėjo 13 d. eksponuojama mažoji paroda „Tyrimų ir pasaulėžiūros dermė: Lietuvių katalikų mokslo akademijai – 100“, skirta seniausios Lietuvoje akademinės organizacijos jubiliejui pažymėti. Jos turinys žymi tris Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) istorijos laikotarpius (Lietuvos Respublikoje iki 1940 m., išeivijoje nuo 1956 m., atkurtoje Lietuvos Respublikoje nuo 1992 m.) ir šios mokslininkų bei mokslo mėgėjų draugijos veiklą.

Eksponuojami Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomi rankraštiniai dokumentai, ikonografija bei Akademijos leidiniai, apimantys visą LKMA gyvavimo laikotarpį – nuo pirmųjų įstatų iki naujausių leidinių. Tarp jų – prel. Aleksandro Dambrausko (Adomo Jakšto) žodis, pasakytas atidarant Pirmąjį Lietuvių katalikų mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimą (1933), LKMA valdybos pirmininko rekomendacija Antano Poškos studijoms Indijoje (1931), Akademijos iniciatyva pradėto „Žymesnybių žodyno“ rengėjo Juozo Ereto kreipimasis (1931), LKMA susirinkime Fabijono Kemėšio skaitytos paskaitos „Dedukcijos ir indukcijos metodai mūsų visuomeniniame darbe“ rankraštis (1928).

Parodą lydi parengta videomedžiaga – LKMA narių proveniencijos ar dedikacijos, esančios Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomuose spaudiniuose.

Parodą parengė Rūta Kazlauskienė

Parodos konsultantas – LKMA pirmininkas dr. Liudas Jovaiša

Lietuvių katalikų mokslo akademija 1922–2022

Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA) yra seniausia Lietuvos akademinė institucija, vienijanti lietuvius mokslininkus bendram mokslo, kultūros ir visuomeniniam darbui. Jos ypatingas statusas pabrėžtas Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme. LKMA tikslai – telkti lietuvius katalikus mokslininkus, ugdyti jaunąją intelektualų kartą, prisidėti prie mokslo žinių ir krikščioniškosios kultūros sklaidos Lietuvos visuomenėje.

LKMA idėjos krikštatėviais laikytini prelatas Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas) ir kunigas marijonas Pranciškus Petras Būčys; jie tokio pobūdžio visuomeninės organizacijos reikalingumą kėlė dar prieš I pasaulinį karą. Steigiamasis Lietuvių katalikų mokslo akademijos susirinkimas įvyko 1922 m. spalio 22 d. Kaune. Tuomet nuspręsta, kad šią akademinę draugiją sudarys nariai, nariai mokslininkai (arba nariai akademikai), nariai rėmėjai ir garbės nariai. Pirmuoju LKMA valdybos pirmininku išrinktas Šventojo Rašto vertėjas į lietuvių kalbą vysk. Juozapas Skvireckas (1922–1926), vėliau jį pakeitė Adomas Jakštas (1926–1938), o jam mirus – prof. Stasys Šalkauskis (1938–1940). Šiuo pirmuoju veiklos laikotarpiu Akademija surengė tris katalikų mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimus Kaune (1933, 1936, 1939), organizavo stipendijų ir paskolų teikimą studentams ir jauniesiems mokslininkams, ėmėsi leidybinės veiklos. 1940 m. sovietų valdžia Akademiją uždarė.

1956 m. Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikla atkurta išeivijoje; jos tęstinumą simboliškai laidavo ir „senieji“ Akademijos nariai mokslininkai: Juozas Eretas, Zenonas Ivinskis, Kazys Pakštas. Pirmuoju atkurtos ir Romoje įsikūrusios LKMA Centro valdybos pirmininku išrinktas vyskupas Vincentas Padolskis (1956–1959), o vėliau ilgus metus Akademijai vadovavo kunigas jėzuitas prof. dr. Antanas Liuima (1959–1992). Šiuo laikotarpiu LKMA narių skaičius išaugo nuo 85 (1956 m.) iki 263 (1985 m.). Atkūrus Akademiją, ilgainiui buvo įkurta 12 jos židinių (t. y. skyrių) JAV, Kanadoje ir Vokietijoje. Išeivijoje išblaškytiems lietuviams ypatingos reikšmės įgijo LKMA suvažiavimai, kurių per šį laikotarpį įvyko 11 (Romoje, Miunchene, įvairiuose JAV ir Kanados miestuose). Šiuo laikotarpiu itin išaugo LKMA leidybinė veikla: 1965 m. pradėtas leisti „Metraštis“, publikuoti žymių mokslininkų rinktiniai raštai, biografiniai veikalai, Lietuvos istorijos šaltiniai. 1972 m. LKMA perėmė Putname prelato Pranciškaus Juro įkurtąsvarbią išeivijos kultūrinę įstaigą –Amerikos lietuvių kultūros archyvą (ALKA), kurį sudaro lituanistinė biblioteka, archyvas ir muziejus.

Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikla Lietuvoje buvo atkurta 1990 metais, o 1992 m. į Vilnių perkelta ir Centro valdybos būstinė (nuo 2003 m. ji įsikūrusi Pilies g. 8). Prie Akademijos atkūrimo ir plėtros Lietuvoje labiausiai prisidėjo vysk. dr. Jonas Boruta SJ. Per pastaruosius 30 metų įvyko Akademijos suvažiavimai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, buvo tęsiama ir plėtojama leidybinėveikla, vykdomi mokslo projektai, rengiami seminarai, paskaitos ir diskusijos. Šiuo laikotarpiu LKMA tapo tarptautinės katalikų intelektualų federacijų asociacijos „Pax Romana“ nare. Nuo 2011 m. prie LKMA gyvuoja „Mažoji akademija“, siūlanti plačiajai visuomenei sistemingas akademinio lygio krikščionybės studijas. Joje dėsto profesionalūs dėstytojai. NaujausiosLKMA iniciatyvos – krikščioniškos minties akademinių studijų savaitgalių rengimas ir geriausio magistro darbo krikščioniška tematika arba parašyto krikščionišku požiūriu premijavimas.

Dr. Liudas Jovaiša,
Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininkas