2025-aisiais metais sukanka 225 metai nuo Bartłomiejaus Beniowskio (1800–1867) gimimo. Tai buvo prieštaringa, daug permainų gyvenime patyrusi asmenybė: Vilniaus universiteto medicinos fakulteto absolventas, Rusijos imperijos ir Lenkijos kariuomenių gydytojas, trumpą laikotarpį net batsiuvys, o vėliau – įsiminimo metodikų tobulintojas ir jų mokytojas, spaustuvininkas ir spaudos technologijų gerintojas-išradėjas. Respublikonas demokratas, čartistas ir monarchistas. Rusijos imperijos pilietis ir jos kariuomenės dezertyras, 1831 metų sukilimo metu pasitraukęs į Lenkijos kariuomenę, vėliau emigravęs į Prancūziją, o galiausiai miręs kaip Anglijos pilietis. Dėl savo charakterio sugebėjęs įsigyti daug priešų, kurių buvo vadinamas anarchistu, netikru lenku (žydu) bei Rusijos šnipu. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai jis svarbus dar ir tuo, kad yra jos įkūrėjo Tado Stanislovo Vrublevskio senelis, priverstas palikti savo dukrą Emiliją, kai šiai nebuvo dar nė poros mėnesių, o vėliau ją sutikęs jau trisdešimt penkerių metų moterį su septynmečiu sūnumi.

Virtualioje parodoje „Majoras Beniowskis – asmenybė su iniciatyva“ pristatomi tik LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi su Bartłomiejaus Beniowskio gyvenimu susiję dokumentai. Vienintelis pasiskolintas vaizdas – Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas Beniowskio portretas, XX a. pr. nutapytas dailininko Moišės Leibovskio (1876–1942/43). Nėra tiksliai žinoma, kas ir kada užsakė sukurti šį darbą pagal išlikusią nuotrauką. Galbūt tai galėjo įvykti po I pasaulinio karo, dailininkui sugrįžus į Vilnių po studijų ir gyvenimo užsienyje. Gal šį senelio paveikslą užsakė ir pats Tadas Stanislovas?

Parodą parengė Agnė Zemkajutė