1. Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Tikrai ne tik viršelyje, nors jis taip pat yra svarbus. Manyčiau, jog knygos vertingumas gali būti dvejopas. Pirma reikšmė – jos teikiama nauda, galbūt informacija, kurios man reikia, galbūt ją perskaitęs, gaunu papildomų idėjų, įkvėpimo ar pan. Galbūt ji mane nukelia į visiškai kitus pasaulius, kuriuose nebuvau, o knygos dėka „nukeliauju“. Šie dalykai yra susiję su turiniu, kiekvienas žmogus tą vertingumą suvokia vis kitaip. Antra reikšmė – sentimentai. Tai gali būti knyga, kurią padovanojo brangus žmogus, ar knyga, kuri saugoma šeimoje/giminėje daug metų. Pavyzdžiui man vertinga 1936 m. leidimo vadinamoji „Šapokos Lietuvos istorija“, ją įsigijo mano močiutės brolis, vėliau naudojo mano močiutė. Informacijos prasme, man ji nėra tokia vertinga kaip sentimentų prasme.

2. Kokią knygą siūlytumėte perskaityti Bibliotekos darbuotojams?

Manau, jog didelė dalis bibliotekos darbuotojų yra perskaitę gerokai daugiau knygų nei aš, o ir skonis visų labai skirtingas. Būtent dėl šios priežasties dažnai vengiu siūlyti, nebent prašymas susijęs su mano sritimi – istorija. Iš kitos pusės, turiu kūrinį, kuris tinka beveik visiems, tiek amžiaus, tiek išsilavino prasme – Dž. R. R. Tolkino (Tolkien) trilogiją „Žiedų valdovas“. Ten galima rasti visko! Ir istorijos, ir fantastikos, ir meilės, ir intrigų, žiaurumo ir pan.

3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Tikrai teko. Sausio 13-osios rytą, kai lange degame žvakutes laisvės gynėjų atminimui, kad geriau švieselė matytųsi, dažniausiai žvakutes atsargiai padedu ant knygų krūvos. Dar ne vieną kartą yra tekę vaizdo projektorių knygomis ramstyti.

4. Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms?

Nemanau, galbūt ateityje. Šiuo metu tai daugiau papildoma galimybė, nei konkurencija. Man asmeniškai tai nėra patogu, aš esu „popieriaus žmogus“. Patinka liesti, jausti kvapą, lapų čiuženimą ir pan. Prieš keletą metų turėjau elektroninių knygų skaityklę. Neprigijo ji mano rankose. Bet tikrai nesmerkiu žmonių, kuriems jos tinka ir patinka. Juk svarbu pats procesas – skaitymas. Tiesa, tekdavo ir tenka siųsdintis įvairios mokslinės literatūros elektroninių versijų, nes kitaip tiesiog negausi reikalingos informacijos.

5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.

Manau, jog jis daugiau ar mažiau jau 100 metų nelabai keičiasi. Ir toks mano atsakymas gali būti staigmena. Bet aš manau, jog kai sąlygiškai prieš 100 metų daugelis žmonių visuomenėje jau mokėjo skaityti, susidarė ta knygos reikšmė, kurią turime dabar. T. y. knyga yra informacijos ir žinių šaltinius, knyga yra laisvalaikio leidimo priemonė, knyga yra atsipalaidavimo, psichologinės pusiausvyros atgavimo priemonė.

Mano galva, knyga suteikia mums galimybę lavinti savo mąstymą, kalbą. Ji lavina vaizduotę, rašymo įgūdį. Knygos plečia akiratį. Trumpai rašant – knyga yra svarbi mano gyvenimo dalis.

6. Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Jei tik paprašo, skolinu visas knygas. Tiesa, prašančiųjų nėra daug. Dažniausiai keičiamės knygomis su kolegomis istorikais arba mano bičiuliai prašo vienos ar kitos istorinės knygos. Yra tekę ir nusivilti: kažkam paskolinau ir neatgavau. Čia, aišku, ir pats esu kaltas, nes reikia viską žymėtis.

7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Naiviai sakyčiau, jog nuotykių romano! Nes juk visi (tikriausiai) norėtume būti herojais. Bet realistiškai – nuobodoka apysaka. Nes objektyviai vertinant, nėra tas mano gyvenimas nuotykių pilnas, aš ne Aurimas Valujavičius, per Atlantą neplaukiu. Bet nemanau, jog jis negalėtų tapti knygos siužetu, aprašyti galima viską.

8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Rinkdamasis knygas, neskirstau pagal autorių kilmės šalis. Šį principą taikau nebent mokslinei literatūrai. Iš lietuvių grožinės literatūros autorių labiausiai mėgstu Kristiną Sabaliauskaitę, o iš užsienio – J. R. R. Tolkiną.

9. Jeigu pats(ti) rašytumėte, apie ką būtų knyga?

Esu parašęs jau dvi: vieną oficialią, kitą – ne. 2019 m. pasirodė mano mokslinė monografija „Dvasios aristokratai. Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m.“, o be jokių ISBN esu išleidęs savo senelių iš tėčio pusės Angelės ir Antano Nefų prisiminimus. Abi jos yra brangios ir vertingos. Šiuo metu intensyviai rengiu istorijos vadovėlius įvairioms klasėms.

O savo eilės ir mano dėmesio laukia Vlado Putvinskio raštų perleidimas, Antano Žmuidzinavičiaus biografija, knyga vaikams apie partizanus ir dar vienas kitas leidybinis projektas. Taip kad planų yra, idėjų yra, reikia tik laiko.

10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Skaitau kelias knygas vienu metu, tad šiuo metu prie mano lovos ir darbo stalo yra: T. Vaisetos ir V. Klumbio „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietinėje Lietuvoje“, mano kraštiečio, anykštėno G. Vaičiūno knyga „Kolaboravimas ir patriotizmas Anykščių krašte 1920–1941 m.“ ir F. Brodelio (Braudel) „Civilizacijų gramatika“. Radęs laisvesnė minutę, pagal to meto emociją ir knygą pasirenku. Bet jau ir ateities skaitytinų knygų eilutę esu susidaręs.