Lietuvių politinė–diplomatinė kova dėl Klaipėdos 1919–1923–1939 metais: pergalės ir šešėliai

Lietuvių politinė–diplomatinė kova dėl Klaipėdos 1919–1923–1939 metais: pergalės ir šešėliai

2023-01-23

Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923–1924 m. yra bene sėkmingiausias lietuvių geopolitinis žygis Pirmosios Respublikos metais. Tačiau kad jis įvyktų, lietuviai turėjo parodyti politinę valią ir išmintį, žalčio vertą diplomatinį lankstumą, išleisti nemažai pinigų propagandai ir, užsitikrinę Maskvos–Berlyno geopolitinės ašies užnugarį, ryžtis netgi tam tikram kariniam avantiūrizmui prieš didžiąsias Vakarų demokratijas.

Istorikas dr. A. Kasparavičius atskleidžia, kokią kainą turėjo Klaipėdos prijungimas ir su kokiomis iliuzijomis teko atsisveikinti, siekiant įgyvendinti bendrus Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos kultūrinius bei politinius tikslus. Akivaizdu, kad istorinėje perspektyvoje grėsė keisti pačią Didžiosios Lietuvos sąvoką ir lietuvių kultūrinę-etnopolitinę tapatybę. Nors po Klaipėdos prijungimo valdžia tikėjosi, kad autonominio krašto problemas pirmiausia spręs Vidaus reikalų, Švietimo, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos, tačiau tikrovė buvo kitokia. Daugybė dokumentų liudija, kad per visus šešiolika metų, kai Klaipėda tarpukariu priklausė Lietuvai, lietuvių diplomatiją ir Lietuvos užsienio reikalų ministeriją slėgė didžiulis geopolitinis išbandymas. Kaip pastebėjo lektorius, ir šių dienų kontekste kyla klausimas, kodėl minėdami Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos šimtmetį, neakcentuojame Mažosios Lietuvos krašto ypatumų ir jo identiteto išsaugojimo?


Andriaus Sniadeckio skaitymai 2022 metais

Meteorų pažadinti. Andriaus Sniadeckio skaitymai 2022 metais

2023-01-18

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka tęsia Andriaus Sniadecio (1768–1838) kūrybiniam atminimui skirtų filmų ciklą. Tai jau trečiasis dokumentinis filmas, sukurtas renginiui Lectiones Andreae Sniadecki. Filmo scenarijų sukūrė Birutė Railienė, stilių – Miglė Datkūnaitė, filmą parengė VšĮ Kūrybiniai projektai.

Filme aptartas prof. Andriaus Sniadeckio tyrimas apie Žečycos metalinį meteoritą. Straipsnis prieš du šimtus metų buvo išspausdintas žurnale Dziennik Wileński. Pranešimą „1822-ieji profesoriaus Andriaus Sniadeckio gyvenime“ skaitė Birutė Railienė; „Apie Andriaus Sniadeckio tyrinėtą Žečycos (Bragino) meteoritą“ – Eugenija Rudnickaitė, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geologijos muziejaus tyrėja; „Žinomų istorinių meteoritų paiešką ir atradimus“ – Michailas Ivanovas, Tarptautinės meteoritų ieškotojų asociacijos narys, UAB „Paleo Group“ direktorius. Filmas papildytas Liudo Masio nuotraukomis iš Andriaus Sniadeckio skaitymų Lectiones Andreae Sniadecki, vykusių 2022 m. lapkričio 30 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute.

Rėmėjas – bendrovė Thermo Fisher Scientific.


Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys

Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys

2023-01-17

Dr. (HP) Onos Aleknavičienės paskaita „Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys“ tęsiame paskaitų ciklą Bibliopolio žvaigždynas. Šioje paskaitoje daugiau sužinosite apie Mažosios Lietuvos dvikalbio žodyno – vokiečių – lietuvių ir lietuvių – vokiečių kalbų – rengėjo Jokūbo Brodovskio gyvenimą, veiklą ir jo paliktus rankraščius, kurių, deja, dalis neišliko.


Knyga ir vertėjas. Ksavero Andrašiūno „Gyvybės gambitas“

Knyga ir vertėjas. Ksavero Andrašiūno „Gyvybės gambitas“

2023-01-09

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas”. Antruoju pokalbiu pristatome Šv. Jeronimo premijos laureatę, anglų ir amerikiečių klasikos vertėją Ireną Balčiūnienę.

Šiame įraše kolegė atsiskleidžia kiek kitu amplua, būtent kaip savo tėvo Ksavero Andrašiūno knygos „Gyvybės gambitas“ sudarytoja ir parengėja. Autorius, lydėjęs Lietuvos komandą į 8-ąją šachmatų olimpiadą bekraujei kovai, aprašė kelionę į Argentiną, skubotą grįžimą iš jos prasidėjus karui ir kruvinąjį vienos nakties „gambitą“ su NKVD tardytojais Velsko lageryje. I. Balčiūnienė išsamiai papasakoja apie tėvo gyvenimo aplinkybes, rankraščio ir knygos atsiradimą, apie kitus jo rankraščius, probėgšmais ir apie savo kaip vertėjos darbus.


Lietuvių liaudies dainų gerbėjas: Kristijonui Barčui – 190

Lietuvių liaudies dainų gerbėjas: Kristijonui Barčui – 190

2023-01-04

Kristijono Barčo sudarytas rinkinys vokiškas – visi jame esantys dainų tekstai išversti į vokiečių kalbą ir tik pirmas posmas po natomis parašytas lietuvių kalba. Abiejuose Dainų balsų tomuose, kartu su variantais, užregistruotos 453 melodijos. Medžiaga rinkiniui buvo rinkta 1820–1882 metais. Savo parengtu lietuvių liaudies dainų rinkiniu K. Barčas ne tik populiarino lietuvių folklorą vokiečiakalbėje aplinkoje, bet ir atskleidė lietuvių liaudies poezijos turtingumą. K. Barčo veikalą pripažino tarptautinė mokslinė ir kultūrinė visuomenė. Jo rinkinys prisidėjo prie lietuvių tautosakos sklaidos. Tai buvo pirmas ir paskutinis Mažosios Lietuvos dainų rinkinys – su juo baigėsi XIX amžiaus Prūsijos lietuvių liaudies dainų su melodijomis rinkimas. Dr. Kotrynos Rekašiūtės parengtas garso įrašas primins mažai žinomą, tačiau lietuvių tautosakos mokslui itin nusipelniusį šviesuolį – Kristijoną Barčą.

Klausyti įrašo (Anchor)Klausyti įrašo (Spotify)

Knyga ir vertėjas

Knyga ir vertėjas

2022-12-21

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, pradeda pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Kiekvienu įrašu konkrečią knygą (arba autorių) pristatys vertėjas, kuris dažniausiai lieka už kadro, bet kaip tik jis labiausiai pajėgus atskleisti verčiamų kūrinių istorinius ir kultūrinius kontekstus, menines priemones, galimus ryšius ar paraleles su Lietuvos realijomis.

Šiame įraše vertėja Austėja Merkevičiūtė pristato svarbiausią austrų psichiatro ir neurologo Viktoro E. Franklio veikalą „Sielogyda“. Vertėjai talkina Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto Lietuvoje įkūrėjas prof. Rimantas Kočiūnas. „Sielogydoje“ Franklis teoriškai pagrindžia logoterapiją, būtent į prasmę orientuotą psichoterapiją, ir pateikia daugybę jos praktinio taikymo pavyzdžių, taip pat ir tokiomis ribinėmis aplinkybėmis kaip koncentracijos stovykla. Logoterapija yra viena iš trijų kertinių Vienos psichoterapijos krypčių greta Sigmundo Freudo psichoanalizės ir Alfredo Adlerio individualiosios psichologijos.


Paskaita „Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?“

Paskaita „Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?“

2022-12-19

Doc. dr. Žavintos Sidabraitės paskaita „Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“. Reikšmingų lietuvių literatūros ir raštijos paminklų autorius, rengėjas, vertėjas Kristijonas Gotlybas Milkus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) buvo kitataučių atvykėlių į Prūsijos Lietuvą palikuonis. Lektorė pabandys aiškintis, kaip vyko šio dviejų kultūrų aplinkoje susiformavusio „vokiečių lietuvio“ tolydžio stiprėjusi kreiptis lietuvių kultūros link, kokios aplinkybės ir veiksniai paskatino, sudarė sąlygas būtent XVIII amžiaus pabaigoje visa jėga išsiskleisti Milkaus filologiniam talentui – parengti ir išleisti reikšmingiausius amžių sąvartos lietuvių kalbos ir literatūros veikalus. Taip pat bus atkreiptas dėmesys į kai kuriuos Milkaus asmens ir darbų recepcijos modernioje Lietuvos kultūroje aspektus.


Lietuvių skalikai istorinėje raidoje

Lietuvių skalikai istorinėje raidoje

2022-11-25

Kiekviena gyvūnų rūšis turi savą istoriją, charakterio ypatybes, kaip ir valstybės bei tautos, kurios tuos gyvūnus augina. Ir kuo gyvūnas arčiau žmogaus, tuo jų gyvenimo sąsaja stipresnė. Visos istorinės, kultūrinės, politinės ir net charakterio kaitos sutrikimai galioja ir gyvūnams. Šuo nuo seno buvo labai reikalingas žmonėms, nes padėjo medžioti, kariauti, saugojo turtą, o šiais laikais atlieka ir daug sudėtingesnes funkcijas (šunys vedliai, kaniterapijos šunys ir t. t.). Vienintelė lietuviška šunų veislė – lietuvių skalikas – irgi nuėjo ne trumpą, sudėtingą ir su mūsų valstybės istorija susijusį kelią – nuo įdomaus ir išskirtinio susidarymo ir trijų skirtingų rūšių iki beveik visiško išnykimo ir galų gale iki atkūrimo. Apie visa tai ir dar daugiau galima išgirsti šioje paskaitoje. Lektorius yra knygos „Lietuvių skalikai“, skirtos vienintelei lietuviškų šunų veislei – lietuvių skalikams, vienas iš autorių.


„Marginalizuotas Vilnius: bedarbiai, prostitutės, elgetos 1920–1939 metais“

„Marginalizuotas Vilnius: bedarbiai, prostitutės, elgetos 1920–1939 metais“

2022-11-18

Kaip ir kiekvienas didesnis miestas, Vilnius turėjo viešai nerodomą, slepiamą gyvenimo pusę. Joje kasdieninius iššūkius stengėsi įveikti visuomenės paribyje atsidūrę vilniečiai – bedarbiai, prostitutės, elgetos, nakvynės namų gyventojai. Paskaitoje aptartos tokių žmonių gausėjimą lėmusios priežastys, jų gyvenimo sąlygos, aiškinama, kokios pagalbos jie galėjo tikėtis, atskleidžiamas migracijos vaidmuo jų gyvenime. Paskaitos lektorė – dr. Vitalija Stravinskienė (Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja) tiria Vilniaus miesto ir jo krašto XX a. istoriją.


Paskaita „Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje“

Paskaita „Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje“

2022-11-09

2022 m. spalio 19 d. Vrublevskių bibliotekoje įvyko doktorantės Ugnės Jonaitytės vieša paskaita „Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje: mastai, sezoniškumas, socialinė aplinka ir likimai“, kuri parengta remiantis duomenimis iš parapijų metrikų knygų. Nesantuokinio gimstamumo problema buvo aktualizuota dar XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje. Šiuo laikotarpiu mokslininkai, analizuodami praeities visuomenių demografinius procesus, į savo tyrimus ėmė įtraukti ir duomenis apie nesantuokinius vaikus. Nesantuokiniai vaikai, ilgą laiką buvę savotiškose šeimos istorijai skirtų tyrimų paraštėse, yra puikus objektas norint suprasti praeities visuomenių demografinio elgesio ypatybes. Lektorė paskaitoje analizavo ir lygino duomenis, gautus iš Vilniaus vyskupijai XVIII a. priklausiusių parapijų metrikų knygų. Apžvelgė istoriografijoje nenagrinėtus klausimus – nesantuokinių ir santuokinių vaikų bei pamestinukų gimstamumo tendencijas ir sezoniškumą, šių vaikų tėvų ir krikštatėvių socialinę padėtį, pamestinukų atveju – numanomas gimdymo aplinkybes. Pranešimas paremtas iki tol istoriografijoje menkai naudotais šaltiniais – parapijų metrikų knygomis, apimančiomis tiek Vilniaus miesto parapijų (Šv. Jonų, Šv. Juozapo Arimatiečio ir Nikodemo bei Šv. Stepono), tiek ir aplinkinių Vilniaus vyskupijai priklausiusių miestelių ir kaimų parapijų (Čiudeniškių, Karkažiškių, Kernavės, Lavoriškių, Musninkų, Pabaisko ir Šumsko) duomenis. Paskaitoje taip pat kalbama apie pakrikštytų nesantuokinių ir santuokinių vaikų skaičiaus tendencijas per visą XVIII a., numanomus nesantuokinių pakrikštytų vaikų likimus.