Leidinių, skirtų gyvensenos kultūrai, autoriaus, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riterio, prof. dr. Eugenijaus Skerstono mintys

2023-10-13

Vinco Alesiaus nuotrauka

Leidinių, skirtų gyvensenos kultūrai, autorius, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteris, prof. dr. Eugenijus Skerstonas – Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, Vilniaus dizaino kolegijos dėstytojas, viešųjų paskaitų lektorius, TV programų dalyvis, LRT Klasika radijo laidos „Profiliai“ kūrėjas ir vedėjas, reprezentacinių renginių moderatorius, išskirtinių kelionių po Prancūziją vadovas. Nuolat besidomintis kultūra, jos ištakomis ir raida, Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejui profesorius spaudai parengė vilniečių gyvensenos kultūrai skirtą trikalbį albumą-knygą. Savo leidiniuose autorius nuoširdžiai dalijasi sukaupta patirtimi: visiems, mėgėjiškai besidomintiems mada, įvaizdžiu ir šių sričių profesionalams.Tvirtai tikėdamas didele savikūros ir saviugdos svarba gyvenime jis pabrėžia, kad mada ir psichologija – artimai, nedalomai susijusios.

Visada labai atsakingai ruošdamasis savo paskaitoms ir darbams profesorius sako: „Negaliu sau leisti būti kitoks, nei norėčiau ir galėčiau būti. Nenoriu ir neleidžiu sau pasiduoti, įsivyrauti pesimistinėms nuotaikoms, kurių poveikį laikau ypač žalingu, dar labiau skatinančiu neviltį, nenorą džiaugtis bendravimu, kūryba. Dvasinį pasitenkinimą man suteikia knygų skaitymas, bendravimas su žmonėmis, kelionės, filmai, lankymasis teatre… Netgi darbas su studentais ar paskaitų klausytojais auditorijoje.“

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Knygos vertę siečiau su ją pasirinkusiu skaitytoju – jos vertintoju, o tiksliau – jo (dvasiniais) poreikiais, išsilavinimu (įgytu arba siekiamu), skaitymo tikslu(-ais).  

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Skatinančią visapusiškai tobulėti lavinant asmeninį ir skaitytojų literatūrinį, meninį skonį.  

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Taip, teko. Knyga, neskaitant jos tikrosios prigimties ir paskirties, gali būti įsimenamas namų (ar viešųjų įstaigų, sakykime, bibliotekų) interjero dekoras – puošybinis objektas ir akcentas. Kurdamas savuosius leidinius, į tai visuomet atsižvelgiu ir šia netipiška paskirtimi pasinaudoju dirbdamas su fotografu. 

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Manyčiau, kad ne. Daugeliui skaitytojų ypatingą jausmą sukelia knygos „kūno“ lytėjimas, puslapių šiugždėjimas, jų vertimas, taktilinis santykis su popieriumi. Elektroninės knygos – modernus papildinys, patogus ir tinkantis kelionėms, paskaitų skaitymui, tačiau nesukeliantis tų jausenų, nesukuriantis tų verčių, kurios brangios fizinių knygų mylėtojams ir, žinoma, bibliofilams. Taigi, konkurencingumas gali būti konstatuojamas tik iš dalies arba, jeigu akivaizdus, tai tik sąlyginis. 

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Neabejoju, kad taip. Jūsų minimas ryšio su knyga savitumas visiškai pateisinamas. Be to, jis akivaizdus matant kiekvienos jaunos kartos santykį su tam tikro laikmečio (jos leidimo ar aprašomojo) knyga. Svarbūs veiksniai – turinio aktualumas (individualiai suprantamas), autoriaus pažiūros, jo vardo žinomumas ir aplinkos poveikis, sakykime, autoritetingų skaitytojų ar literatūros leidinių iliustratorių profesionalų pareikštos nuomonės. 

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Šį klausimą pavadinčiau, kaip dabar girdžiu sakant, nepatogiu. Savo požiūrį į skolinimąsi keičiau ne kartą, bet dabar skolinu tik tas knygas (arba leidinius), kurių dublikatus turiu arba esu tikras, kad galėčiau turėti, jeigu paskolintas egzempliorius dėl kokių nors nenumatytų aplinkybių į asmeninę biblioteką nesugrįžtų.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Tokio žanro paprasčiausiai nėra; asmeninė (neiškraipyta) biografija – intymiausias iš visų galimų literatūrinių (knygos) žanrų, todėl jos aprašymo vertingumą prilyginčiau išpažinties tik sau pačiam, o ne kitiems, vertei. 

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Mano mylimiausios (suprantama, neskaitant Lietuvos) šalies – Prancūzijos.

Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų naujausia jūsų knyga?

Aš, tikriausiai, kaip ir Jūs, moku saugoti paslaptis… Atsakysiu taip: aš ne rašytojas, o knygų autorius, drįsčiau sakyti – kūrėjas; taigi šiuo metu kuriu ir dar ketinu kurti… Mano dešimt kūrinių – gyvensenos kultūrai skirtos, dažniausiai gausiai iliustruotos kitų autorių – fotografų ir dailininkų – nuotraukomis arba piešiniais knygos. 

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Nepaprastai įdomią, aišku, man. Jos autorius – prancūzas grafas R. de Montesquiou – dendis, rašytojas ir poetas, kurio asmenybė įkvėpė H. de Balzac’ą, K.-J. Huysmans’ą, O. Wilde’ą, G. de Maupassant’ą, M. Proust’ą ir kitus sukurti savo kūrinių svarbiausiųjų veikėjų literatūrinius portretus. Visi jie, suprantama, skirtingi (tiek fiziniu, tiek psichojausminiu atžvilgiu), bet jų prototipas – tas pats prancūzas grafas R. de Montesquiou.