Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms?

Kai pasirodė pirmosios elektroninės knygos buvo labai daug diskusijų, kad knygynai išnyks, spausdintų knygų niekas nebepirks ir visi pereis prie skaitymo kompiuteryje. Taip nenutiko ir nenutiks, ir artėjanti Vilniaus knygų mugė geriausias to įrodymas. Aš pati teikiu pirmenybę spausdintoms knygoms. Spausdinta knyga man teikia daugiau malonumo, ne taip vargsta akys, man patinka jausti popierių, atversti puslapius, užsimezga kažkoks intymus ryšys su knyga. Žinoma tenka skaityti ir elektroninius tekstus, tačiau tai darau tik todėl, kad reikia ieškoti konkrečios informacijos, tai susiję su atliekamu moksliniu-tiriamuoju darbu, ir malonumo čia gerokai mažiau, nes sėdėjimas prie ekrano vargina.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.

Mano kartos žmonės užaugo pakankamai daug skaitydami, nes 1980-aisiais sovietinė televizija nieko įdomaus, paprastai, nerodydavo, tad laisvalaikį jaunimui tekdavo patiems užsipildyti gyvu bendravimu, knygomis arba muzikos klausymu, kino teatro lankymu ir panašiai. Tačiau skaitymas yra veikiau susijęs su pomėgiais, o ne tik su gyvenamu laikmečiu. Nors gyvenome tuo pačiu metu, tačiau susidomėjimas ir tada knygomis buvo skirtingas: man per vasarą perskaityti 100 knygų buvo nesunku, tuo tarpu daugelis mano klasiokų ilgai raukydavosi, kol perskaitydavo vieną kitą programinę knygą. Dabar yra panašiai: yra jaunimo, kuris daug skaito, perka knygas, tačiau didesnė dalis dalyvauja savo socialiniuose burbuluose, seka keliasdešimt nuomonių formuotojų ir jiems to pakanka.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Šiuo metu skaitomos arba darbui labai reikalingos knygos.

Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Galėčiau iš savo gyvenimo ir turimų pedagoginio, mokslinio, muziejinio darbo patirčių parašyti tikrai neblogą savipagalbos knygą. Jeigu kažko ir pasiekiau savo profesijoje, tai tik palaikomais gerais santykiais su kolegomis, darbu ir nuolatinėmis pastangomis, pozityviu nusiteikimu, kad viskas yra įmanoma.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Lietuvių istorikų knygoms visada teikiu pirmenybę, stengiuosi nepraleisti istorinių naujienų, mėgstu skaityti psichologines knygas, sociologinius tyrimus. Kalbant užsienio autorius, dažniausiai renkuosi Didžiosios Britanijos, Vokietijos ar JAV autorių knygas.

Jeigu pats(ti) rašytumėte, apie ką būtų knyga?

Esu istorikė ir rašau istorines bei biografines knygas, tyrinėju XX amžiaus I pusės Lietuvos istoriją, tad mokslo monografijas bei mokslo populiarinimo knygas planuoju rašyti ir ateityje. Žinoma, dirbant muziejuje kartais tenka prisidėti ir prie kitokių knygų leidybos, pavyzdžiui parodų katalogų ar muziejaus informacinių leidinių, o 2022 metais kartu su Istorinės Prezidentūros Kaune kolegėmis parengėme komiksą „Rūmų istorijos“, pasakojantį apie įdomią muziejaus pastato istoriją.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Šiuo metu skaitau britų istoriko Orlando Figes „Natašos šokis“ apie Rusijos kultūros istoriją. Verta paskaityti, nes tai labai objektyvi ilgamečiu moksliniu tyrimu paremta milžiniška studija, kad geriau suprastumėm, kodėl šios šalies gyventojai yra tokie, ir kodėl mūsų požiūris į juos taip pat turi būti atitinkamas.