„Padedu atrasti tiksliausius žodžius, mokau įtaigaus viešojo kalbėjimo. Neužtenka būti geru specialistu ar padaryti kažką gero, reikia mokėti tiksliai ir tinkamai tai perduoti, – dabartinę savo veiklą apibūdina Neringa Bliūdžiūtė. – Šiandien visiems mums daugiau ar mažiau įtaką daro socialiniai tinklai, rašome žinutes, bendraujame el. paštu. Vis dėlto dažnai kartoju, kad niekas neatstos tiesioginės kalbos, pokalbio vienas su vienu galios. Tokia bendravimo forma pati paveikiausia. Gaila, kad mes ją vis dar nepakankamai išnaudojame – gal trūksta laiko, gal noro, nes viešajai kalbai reikia ruoštis.“

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Jei tai profesinė knyga – ta, kuri suteikia naujų žinių ar pateikia įdomų vertinimo kampą. Grožinės literatūros knyga – ta, kuri įtraukdama augina.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Aš manau, kad bibliotekos darbuotojams jau nieko negaliu rekomenduoti, nes jie perskaitę knygų daugiau už mane ir galėtų parekomenduoti man. Aš gal rekomenduočiau darbuotojams niekada nebijoti pasiūlyti knygų kitiems, net jei jie neprašo patarimo.

O visiems kitiems rekomenduoju tiesiog daugiau skaityti, ir tarp tų knygų tikrai atrasite savas. Ne visos knygos turi būti geros, taip juk ir pamatome skirtumus, atsirenkame, kas mums tinka, patinka. Kartais knyga tiesiog netinkama tuo metu. Pavyzdžiui, knygą „Mažas gyvenimas“ skaičiau sudėtingu gyvenimo etapu, ji labai tiko ir rezonavo tuo metu. Bet jos nė už ką dabar nenorėčiau skaityti.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Tikrai taip – vis pasidedu knygas kaip pakylą kompiuteriui, kai reikia vesti nuotolines paskaitas ar mokymus.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Man – ne, nes aš labiau mėgstu popierines. Nemėgstu skaityti knygų ekrane, bet mėgstu knygas perklausyti audio formatu (profesines) ir tada, jei „kabina“, nusiperku ir popierinę. Kad ir pati atidžiau perskaityčiau, ir su kitais pasidalinčiau.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Nežinau, ar galiu kalbėti visos kartos vardu, bet tikiu, kad mano bendraamžiai labiau mėgsta popierines knygas, ne audio ar skaitmenines. Mūsų kartai knyga – kažkas ypatingo, o skaitymas – potyris, kurio niekur kitur negausi, informacija, kurios niekur kitur negausi. Bet dabar informacijai jau turime kitų, greitesnių ir kartais aktualesnių, formatų. Potyrius kuria ir filmai. Tačiau skaitymas turi lėto laiko potyrį, kuris labiausiai atitinka realų gyvenimo tempą. Knygose per pusvalandį neprabėga pusė gyvenimo, laiko tėkmė atpažįstama, gali ją pajausti. Filmuose viskas vyksta greičiau, kitaip konstruojamas poveikis. Tad aš manau, kad knyga labiausiai atitinka natūralų gyvenimo ciklą, į kurį pasinėrus skaitydamas savu tempu gyveni herojaus gyvenimą.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Tos, kurią braukausi ir rašausi šalia savo mintis.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Manau, visų gyvenimus galima aprašyti daugeliu knygų žanrų, nes juose visko yra. Tai būtų tiesiog rašytojo pasirinkimas, ką nori atskleisti. Man atrodo, kad tiesiog gyvenu gyvenimą, kuris man įdomus ir brangus.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Nesirenku pagal šalį, bet dažniausiai knygas perku būdama užsienyje, kai skiriu laiko pabuvimui knygynuose. Peržiūrėjus įsimintiniausius – tai JK, Portugalijos, Amerikos ir, žinoma, Lietuvos, rašytojai.

Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką bus jūsų knyga?

Kol kas nerašau. Bet jei ir rašyčiau, sužinotumėte, kai jau būčiau parašiusi.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Šiuo metu skaitau Jolantos Donskienės sudarytą „Donskis yra Donskis“, kurią tikrai reikia skaityti mažais kąsneliais, ir Bill Bryson knygą „Kūnas. Vadovas po žmogaus organizmą“. Bet mane iki šiol pasiveja vasarą patirtas džiaugsmas skaitant Grigorijaus Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Buvau, matyt, pasiilgusi paprasto žodžio meistrystės ir jais kuriamos šviesos.