Vrublevskių bibliotekos studijoje aptarėme naujausią istoriko dr. Artūro Svarausko knygą „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“, svarbią ne tik akademinei bendruomenei.

Šioje knygoje apie mūsų visuomenę paskutiniais jos nepriklausomybės metais, nagrinėjami skirtingų socialinių, ideologinių ir politinių grupių lūkesčiai bręstančio tarptautinio konflikto akivaizdoje. Turime progą persvarstyti susidariusius stereotipus apie tai, kas buvo Lietuvoje prieš karą – sužinoti, kokioje tikrovėje gyveno skirtingų sluoksnių žmonės iki valstybės okupacijos ir pirmuoju sovietmečiu.

Sovietų okupacija įvyko, nes jai padėjo šalies politinio elito melas ir bandymas visuomenę užliūliuoti tikrovės neatitinkančia informacija. Bailaus elgesio pasekmės įsitvirtino daugiau nei penkiasdešimčiai metų, o ir dabar dar sudėtinga kalbėti apie traumuojančią istorinę patirtį.

Lietuvos visuomenės charakteristikų tyrimas per tarptautinės krizės konfliktus ir 1939–1941 m. vidaus įtampas tyrėjui leido pasiūlyti naują Lietuvos istoriografijoje teiginį, kad dėl sovietų okupacijos 1940 m. vasarą buvo prarasta galimybė kurti Lietuvos liaudies demokratinę respubliką.

Autorius, nekurdamas jam parankaus naratyvo, nagrinėja istorinius šaltinius ir suteikia skaitytojui galimybę priartėti prie istorinės tiesos, kad ir kokia nemaloni ji galėtų būti.