Prisimenant pirmojo sieninio Lietuvos istorijos žemėlapio sudarytoją Oną Maksimaitienę

2022 m. vasario 3 – kovo 2 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje bus eksponuojama paroda, skirta Onos Maksimaitienės 120-osioms gimimo metinėms pažymėti. Ši Lietuvos istorijos mokslui bei švietimo sistemai daug nusipelniusi legendinė asmenybė, gimusi 1902 metais, buvo viena pirmųjų profesionalių istorikių su universitetiniu išsilavinimu. Ji vis dar lieka nepelnytai užmiršta ir neįvertinta.

Tarpukariu per porą metų Panevėžio mergaičių gimnazijos mokytoja O. Maksimaitienė parengė sieninį Lietuvos istorijos žemėlapį iki XVI a. vidurio, o kampe dar įterpė mažą žemėlapį, apimantį laikotarpį nuo Stepono Batoro iki 1795 metų. Švietimo ministerija žemėlapį išleido 1937 metais. Už šį darbą Ona buvo apdovanota Gedimino ordinu. Jos surinkta medžiaga pasinaudojo Adolfas Šapoka, rengdamas spaudai kelių autorių parašytą Lietuvos istoriją.

1957 m. lapkričio 14 d. tapo paskutine O. Maksimaitienės 32-ejų pedagoginio darbo metų diena. Išėjusi į pensiją, O. Maksimaitienė įgyvendino savo svajonę: lapkričio 16 d. ėmė dirbti Mokslų akademijos Istorijos institute. Jai buvo pasiūlyta rengti istorinius žemėlapius. Iš viso iki 1983 metų buvo išspausdinta devyniolika O. Maksimaitienės sudarytų XIII–XX a. Lietuvos ir LDK istorijos žemėlapių. 1966 metais ji apgynė disertaciją „Sukilėlių karinė organizacija ir koviniai veiksmai 1863–1864 m. Lietuvoje“. 1969 metais pasirodė jos monografija „Lietuvos sukilėlių kovos 1863–1864 m.“, vėliau išleistos jos knygos „Panevėžio miesto istorija“, „Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai“, „Istorijos mokymo metodika“, parašyti straipsniai enciklopediniams leidiniams.

Darbą institute ji baigė 1996 m. liepos mėn., o mirė 1999 m. gruodžio 10 d.

O. Maksimaitienės gyvenimo nuostatos atsiskleidžia jos dienoraščio įraše sovietinių 1973 metų vasarą Palangoje:

O vis dėlto mums, senajai kartai, reikia būti tvirtiems lietuviams, mylėti savo kraštą ir žmones, duoti, ką gali, kad jaunimas turėtų kuo remtis, atsispirti prieš svetimybių pavojus. Priėjau prie tokios išvados, pabučiavau žemę čia pat ant Naglio kalno ir pasiryžau kiek galėdama kurti, rašyti, tyrinėti mūsų praeitį.

Prisiminimų popietė  įvyks vasario 10 d. 16 val. Tado Vrublevskio skaitykloje. Dalyvaus O. Maksimaitienės buvę kolegos, artimieji. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Registracija į renginį: inga.beruliene@mab.lt

Parodą parengė Rasa Sperskienė

Onos Maksimavičienės namuose svečiai: dr., istorikė Marija Krasauskaitė (stovi) ir Balys Sruoga (dešinėje). Fotografavo istorikė Vanda Sruogienė. Velykuškės, 1938 m. vasara. LMAVB RS F277-2174, lap. 4.