Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Vertinga knyga man yra ta, kuri įtraukia, sujaudina ir perkelia į kitą realybę. Parašyta geru stiliumi, taikliais sakiniais, turtinga kalba. Kai susigraudini arba juokiesi ją skaitydama, arba kai užvertus ją tebegalvoji apie tai, ką perskaitei. Vertingos knygos keičia mintis, suteikia įkvėpimo, skaitymo malonumą ir tiesiog pradžiugina.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Kurto Vonneguto „Čempionų pusryčius“. Ironiška, puikiai parašyta, greitai įtraukianti, iliustruota paties autoriaus. Ji iš tų knygų, kurios gali priversti jus vieną juoktis tylioje bibliotekoje. 

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Teko. Turbūt ne aš viena esu knygas panaudojusi kaip presą kam nors išlyginti, pavyzdžiui, dokumentams, kuriuos netyčia sulamdžiau.

Ar skaitmeninės knygos – spausdintų knygų konkurentės?

Dar visai neseniai būčiau sakiusi, kad taip, konkurentės, bet man pačiai nepatinka skaitmeninės knygos ir, ko gero, daugeliui mėgstančių knygas – taip pat. Ekranas pirmiausia asocijuojasi su darbu, o ne poilsiu, be to, jeigu noriu paskaityti atostogaudama prie jūros, dėl atspindžių varginu akis. Man patinka knyga kaip daiktas, svarbus jos viršelio dizainas, net šrifto dydis. 

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Mano karta yra knygų skaitytojai. Tai natūralu, juk kai augau, nebuvo išmaniųjų telefonų su viskuo, ką dabar jie gali pasiūlyti šiuolaikinei kartai. Knygos – tai lėtas pasaulio pažinimas ir suvokimas, tam reikia pastangų ir laiko. Mano karta jo turėjo gerokai daugiau, be to, knygos buvo beveik vienintelis informacijos ir įkvėpimo šaltinis. Dabar visiškai kitas tempas, internetas siūlo sužinoti viską per akimirksnį, socialiniai tinklai – išgyventi svetimas emocijas čia ir dabar. Nereikia gilintis – pusė minutės Tiktoke, ir jau matei ir linksmą šuniuką, ir blynų receptą, ir ašaras dėl nelaimingos meilės ar netobulų kūno linijų.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Savo vaikystės knygų – seno leidimo „Pūkuotuko pasaulio“ ir plonytės, labai gražiai iliustruotos knygelės apie peliuką Silvestrą, kuris mėgo muziką.

Kokio žanro knygos verta Jūsų biografija?

Bijau, kad būtų nuobodokas romanas. Palyginus su tokiomis žmonių gyvenimo istorijomis, kurias rodome savo laidose, mano biografijoje ne itin daug dramatiškų įvykių, kritimų ir pakilimų, skandalų ir panašiai. Tokia realybė man patinka, bet perkėlus ją į knygą būtų gerokai per maža spalvų.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

JAV ir skandinavų rašytojai. O jei kalbėtume tik apie detektyvinius romanus, skandinavai man nepralenkiami.

Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga?

Norėčiau būti tokia talentinga, kaip vienas mėgstamiausių mano rašytojų Kurtas Vonnegutas, arba Daniilas Charmsas. Tuomet rašyčiau trumpus, ironiškus apsakymus apie tai, kas vyksta kasdienybėje. Ir bambėčiau, kad anksčiau buvo geriau. 

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Dabar kaip tik trumpose atostogose, tai rankose – Jo Nesbo „Sūnus“ . Nesuprantu, kaip praleidau šią knygą, nes skaičiau beveik visus Nesbo romanus.