Aktorė Gražina Baikštytė apie knygas
Fotografė Vaiva Abromaitytė
Gražina Baikštytė – kino aktorė, rašytoja.
1977 m. baigė Sąjunginio valstybinio kinematografijos instituto kino režisieriaus S. Bondarčiuko aktorinio meistriškumo fakultetą. Nusifilmavo 40 filmų.
Dirbo žurnaliste žurnaluose „Kosmetik Baltikum“, „Vyras ir moteris“, „Veikli“, „Lilit“, „Ego“, „Geras žurnalas“, „Šeimininkė“.
Parašė knygas: „Rimo Tumino sodas“ („Tyto alba“, 2012 m.), „Gyvenimas kaip teatras“ („Vaga“, 2016 m.), „Šarūnas Bartas: kai gyvenimas tampa kinu“ („Sofoklis“, 2020 m.).
- Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Kiekviena knyga turi savo unikalią vertę. Amžinosios pasaulio ir lietuvių literatūros vertybės – klasikų kūriniai, jų vertė nediskutuotina. Skaitantis žmogus pats sau nusistato knygos vertę, kiek ji jam vertinga, tai labai individualu. Man vertinga tokia knyga, kurią po daugel metų norisi išsitraukti iš knygų lentynos ir vėl ją perskaityti – tai E. Hemingvėjaus, F. Sagan, E. M. Remarko („Trys draugai“), Dž. Keruako („Kelyje“) ar Dž. D. Selindžerio („Rugiuose prie bedugnės“) kūriniai. Dar man labai brangios ir tuo pačiu vertingos – draugų parašytos ir man dovanotos knygos.
- Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti Bibliotekos darbuotojams?
Bibliotekos darbuotojai turi pavydėtiną galimybę skaityti bet kada ir ką tik užsimano, tad mano rekomendacijų kažin, ar reikia…
- Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
O kam nėra tekę?.. Šiaip jau su knygomis elgiuosi pagarbiai, naudoju jas pagal paskirtį – skaitau, tačiau yra tekę knyga kažką paramstyti. Vaikystėje tarp knygų lapų džiovindavau gėlių žiedelius ar medžių lapelius.
- Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms?
Suprantu, kad atsiranda vis daugiau visokių naujų technologijų ir daugelis jomis su malonumu naudojasi, bet esu „senamadiška“, todėl manau, kad spausdintos knygos neturi ir niekada neturės jokių konkurentų! Elektroninės knygos niekada neatstos to malonumo vartyti kvepiančių knygos lapų…
- Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.
Manau, kad kiekvienoje kartoje yra mėgstančių skaityti, kaip ir tokių, kuriems knyga nėra tokia svarbi. Be abejo, dabar dauguma mieliau sukišę nosis į savo išmaniuosius įrenginius, nei į knygas. Tačiau tie, kas mėgsta skaityti, skaitys visada, nepriklausomai nuo laikmečio, kokiame gyvena. Meilė knygai prasideda dar vaikystėje šeimoje. Aš užaugau su knygomis. Mano teta dirbo bibliotekoje, tai, nusižiūrėjusi vaikystėje, žaidžiau biblioteką, kuri buvo mano namuose. Ateidavo klasės ar kiemo draugės ir aš joms duodavo knygų į namus. Turėjau visus reikiamus blankus, štampuką su savo vardu ir pavarde, bet tai negelbėjo nuo nesąžiningų mano bibliotekos skaitytojų. Dažnai knygų tiesiog neatgaudavau, tad biblioteką uždariau.
Mano giminėje skirtingos kartos, bet visi turime ypatingą ryšį su knyga.
- Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Gal būčiau atsargesnė, skolindama draugų autorių su man asmeniškai jų pasirašytais autografais. Bandyčiau gauti knygos grąžinimo tvirtą pažadą.
- Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Autobiografijos.
- Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Neskirstau knygų autorių pagal jų tautybę ar šalį.
- Kokią knygą rašote šiuo metu?
Patinka interviu, pokalbių žanras. Visas tris savo knygas rašiau tokiu pat principu, kalbindama savo knygų herojus. Šiuo metu rašau autobiografinę knygą „Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“. Joje ne tik sugrįžtu į savo jaunystės laikus, bet ir kalbuosi su savo jaunystės draugais, kurie tuomet buvo tik mano draugai, o vėliau tapo įžymiais ir daug pasiekusiais menininkais. Per juos atskleisiu epochą ir laikmetį, kuriame mes gyvenome. Drauge su fotografe Vaiva Abromaityte specialiai knygai darome fotosesijas su mano draugais, tad knygoje bus daug profesionalių originalių nuotraukų. Man labai svarbi knygos vizualinė pusė.
- Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Prie mano lovos lentynėlėse visuomet guli keletas knygų. Skaitymui renkuosi pagal nuotaiką. Labiausiai mėgstu biografijas. Kadangi pati rašau apie teatro ir kino menininkus, tai man patinka skaityti apie įdomias meno asmenybes. Šiuo metu pakaitomis skaitau Igno Staškevičiaus tris jo „pokalbių iš esmės“ knygas: „Pasaulis jų akimis“, „Gyvenimas jų žodžiais“ ir „Laiko juosta jų žvilgsniais“. Nuotaiką prieš miegą labai pataiso genialios rusų aktorės Fainos Ranevskajos gyvenimo istorijos ir klasika tapusios jos „auksinės mintys“.