Manau, visa gera literatūra yra vertinga, dėl įvairių, kartais skirtingų priežasčių.

Aš renkuosi klausti jų, kokią knygą jie man rekomenduotų. Kuo daugiau savo bibliotekoje esančių knygų bibliotekos darbuotojai bus perskaitę, tuo bus įdomesni pašnekovai lankytojams ir taip kurs skaitančių žmonių bendruomenę. O visiems žmonėms sunkiais gyvenimo etapais labai rekomenduoju skaityti gerą vaikišką literatūrą – padeda geriau, nei vaistai.

Taip, vaidinau spektaklyje, kuriame iš knygų įvairiai jas dėliodami kūrėme scenografiją ir savo pasaulį.

Tikiu, kad visada bus žmonių, kurie skaitys popierines knygas. Aš iki šiol skaitau tik tokias, nors pati jau daug audioknygų esu įskaičiusi. Niekas nepakeis knygos lietimo, vartymo malonumo. Taip pat knygos kvapo, ypač senos, ilgai gulėjusios bibliotekos ar antikvariato lentynoje. O jei dar randi prieš tai skaičiusio žmogaus pieštuku pažymėtas kai kurias tekstų vietas, komentarus, ar palinkėjimą žmogui, kuriam ji buvo dovanota, atsiveria dar vienas paslaptingas pasaulis, kurį pradedi tyrinėti. Ir visai kitoks bet taip pat džiuginantis jausmas pirmam atversti naujos knygos puslapį. Jei spausdintų knygų nebeliks, žodis „knyga“ irgi gali išnykti. Būtų liūdna.

Gimiau dar tarybiniais laikais. Manau, kad mano karta yra knygų žmonės. Mes iš knygų mokėmės, keliavome ir bėgdavome į iliuzijų ir svajonių pasaulį nuo pilkos, daug ką ribojančios ir draudžiančios kasdienybės.

Nežinau. Šiaip turiu tradiciją – pirkti knygas, perskaityti ir, jei geros, dovanoti draugams.

Psichologinės komedijos.

Knygų neskirstau pagal autorių šalį ir tautybę.

Apie žmones, kurie yra mano gyvenime. Esu apdovanota ypatingais draugais, bičiuliais, šeimos nariais, kolegomis, kurių kiekvieno gyvenimas tikrai vertas atskiros knygos.

Samantos Schweblin „Pilna burna paukščių“ – labai rekomenduoju. Man tai literatūros Davidas Lynchas ir dar daugiau.