Nuo disertacijos iki monografijos tyrėjo kelią nuėjusi dr. Kotryna Rekašiūtė Vrublevskių bibliotekos studijoje pristatė pirmąjį leidinį lietuvių kalba apie Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto masonus. Knygoje dėmesys sutelktas į masonų sąsajas su lituanistika, plačiau aptarti su ja susijusių ir masonams priklausiusių Prūsijos veikėjų ryšiai, galėję sutelkti lituanistiniam darbui. Siekdama atverti naujus istorinius kontekstus, autorė kviečia pažvelgti plačiau – į lituanistinę veiklą, perpintą masonų draugijos ryšiais.

Istoriografijoje teigiama, jog masonai – vienas sėkmingiausių Didžiosios Britanijos kultūrinio eksporto pavyzdžių. XVIII amžiuje plintant Apšvietos epochos idėjoms, masonų judėjimas neaplenkė ir Prūsijos. Masonystę be priešiškumo priėmusi evangelikų liuteronų bažnyčia sudarė palankias sąlygas įsikurti ir pirmajai masonų ložei Klaipėdos krašte bei dabartinėje Lietuvos teritorijoje – 1776 metais Įsteigtai „Memphio“ ložei. Tačiau kaip pažymi dr. Kotryna Rekašiūtė, rašyti apie masonus dėl uždaros draugijos veiklos tyrėjui nėra dėkinga – jų veiklą liudijančių dokumentų paieškos buvo sudėtingos. Naujų istorinių šaltinių tyrimai vedė ne tik į Lietuvos atminties institucijas, bet ir į Prūsijos kultūros paveldo Slaptąjį valstybinį archyvą Berlyne. Kokius masonų ložių sąrašus čia pavyko aptikti, kieno pavardės yra siejamos su lituanistiniu sąjūdžiu Prūsų Lietuvos ir Klaipėdos krašte ir kokią įtaką tai darė lietuvių kalbos įtvirtinimui – apie visa tai pasakoja dr. Kotryna Rekašiūtė, pristatydama vieną naujausių Vrublevskių bibliotekos leidinių.

Leidinį galima įsigyti Bibliotekos abonemente arba Knygų mugėje „Litexpo“centre vasario 26 – kovo 1 d. (Bibliotekos stendas – 3.10.6 salėje).