Bibliotekininkė Rūta Juzėnienė apie knygas
Asmeninio archyvo nuotrauka
Rūta Juzėnienė – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė. Moteris, kuriai svarbiausi žmonės ir bendrystė, per du darbo dešimtmečius tapo neatsiejama bibliotekos dalimi. „Pažvelgus į nuveiktus darbus galiu drąsiai sakyti – esu savo rogėse“, – prisipažįsta Rūta Juzėnienė. Bibliotekos bendruomenė išaugo, veikia senjorų, mezgimo, muzikos, kraštotyros klubai, kuriuose auginama prasminga bendrystė, kuriami planai, siekiama bendrų tikslų. Viešoji miesto biblioteka tapo gyva, smalsi, laukianti kiekvieno. Tai žinių, kūrybos, poilsio vieta, čia susitinka žmonės ir jų istorijos.
„Man smagu, kai bibliotekoje skamba muzika, o mūsų senjorai prisideda prie edukacijų ir renginių. Iš lankytojų tapo neformaliais darbuotojais, kartu kuriančiais bibliotekos istoriją.
Gyvenime man svarbu, kad kelias, kuriuo einame, nevirstų tik ratu aplink save pačius. Kad nepamirštume pamatyti tų, kuriems mūsų buvimas, žodis, dėmesys reikalingi. Neišmokau (ir turbūt jau per vėlu mokytis) pirmiausia galvoti apie save, o kitiems atiduoti tik tai, kas lieka. Tačiau jei kiekvienas bent maža dalele peržengtume savo poreikių ribas, atsigręžtume į aplinkinius – taptų daug šviesiau ir šilčiau.
Jei tik para turėtų kelias papildomas valandas! Tuomet skaitymui galėčiau skirti tiek laiko, kiek iš tiesų norisi. Deja, dažnai tenka vogti nuo miego, nes savo dienos be knygų tiesiog neįsivaizduoju“, – sako Panevėžyje gimusi, augusi, mylinti savo miestą ir pasirinktą profesiją bibliotekininkė Rūta Juzėnienė.
1. Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Man vertinga kiekviena knyga, kurioje atrandu tai, ko anksčiau nežinojau – ar tai būtų istorija, ar įvairūs faktai. Jei knyga pasakoja apie jausmus, man svarbu, kad ji būtų tokia įtraukianti, jog galėčiau juoktis ar liūdėti kartu su personažais. Perskaičius tokią knygą net apima lengvas apmaudas, kad mano gyvenimas per trumpas, jog spėčiau perskaityti visas geras knygas. Būtent gebėjimas praturtinti mintis, jausmus ir patirtį man ir yra tikroji knygos vertė.
2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Jei dirbi su skaitytojais ir esi bibliotekininkas, privalai domėtis naujomis knygomis, žinoti, ką pasiūlyti ir rekomenduoti tiek paaugliui, tiek senjorui, verslininkui ar namų šeimininkei. Juk tai – mūsų profesija! Nesistebime, kad vaistininkas išmano vaistus ir pataria pacientams, tad kaip galėtume dirbti patys, nieko nežinodami apie knygas, esančias mūsų lentynose?
Nesakau, kad turime perskaityti visas knygas, tačiau sekti naujienas, pažinoti klasikus, kas šiuo metu yra „ant bangos“, turėti elementarių, pamatinių literatūros žinių privalome, jei norime vadintis bibliotekininkais. Man tai yra labai svarbu.
3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Deja taip, turiu prisipažinti, kad L. Brežnevo knygas naudojau kaip laiptelį, kai tekdavo darbe pasilypėti ir nebuvo kopėtėlių. Gal ir ne itin elegantiška, tačiau jokios graužaties dėl to nejutau.
4. Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Jokiu būdu. Jei į knygą žvelgiame kaip į meno kūrinį, spausdintos knygos be konkurencijos laimi. Tačiau svarbiausia turinys, tai, ką autorius nori perduoti skaitytojui. Svarbu, kad knygos pasiektų ir tuos žmones, kurie dėl įvairių priežasčių nedraugauja su popierinėmis knygomis. Kai kelionėje pamatau žmogų su skaitykle rankose, širdis tiesiog džiaugiasi.
5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Manyčiau, taip. Žinoma, kiekvienoje kartoje buvo ir yra mylinčių ir abejingų knygai. Vis dėlto šiandien knyga nebėra taip branginama, kaip, pavyzdžiui, prieš šimtą metų. Todėl tikėtis, kad santykis su knyga visose kartose išliks vienodas, būtų naivu. Šį pokytį tiesiog reikia priimti kaip faktą.
6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Ir anksčiau, ir dabar skolinu, nors kai kurios taip ir liko kitų namuose. Tačiau galvoju: o gal tam žmogui ji buvo reikalingesnė? Gal būtent mano knygoje jis rado atsakymus tam, ko ieškojo. Svarbiausia, kad knyga gyvena ir yra skaitoma, o kieno lentynoje ji stovi, nėra taip svarbu. Jei prireiks, visada galiu paprašyti grąžinti.
7. Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Spalvingas, nuotykių kupinas gyvenimo romanas.
8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Neturiu išskirtinės šalies autorių, man svarbiausias turinys. Dažnai ieškau rekomendacijų ir socialiniuose tinkluose, labai džiugina, kai žmonės dalijasi savo skaitymo įspūdžiais.
9. Jei pati rašytumėt, apie ką būtų jūsų knyga?
Jei rašyčiau knygą, ji būtų apie mano Mamą, vos devyniolikos metų gimnazistę, nuteistą kaip politinę kalinę 10-čiai metų ir ištremtą į Sibirą už tai, kad mylėjo Lietuvą.
10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Baiginėju Ayn Rand (Alisos Rozenbaum) romaną „Šaltinis“. Man ši knyga tikrai tarytum šaltinis, gaivina mintis ir pasotina skaitymo alkį.