Publicistiniuose straipsniuose Erika Drungytė drąsiai gvildena aktualias temas. Jos redaguojamas šiuolaikinį lietuvių ir pasaulio meną bei kultūrą atspindintis žurnalas „Nemunas“ tapo ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos vertybe. Vyriausioji redaktorė grąžino leidiniui pirminį pavadinimo šriftą, formatą. Ji preciziška ir atidi turiniui, mažiausioms detalėms, todėl tekstus papildo stipri vaizdinė dalis – fotografija, grafika. Pasak Erikos Drungytės, vertybes privalu išlaikyti, negalima jomis švaistytis – juk atpažįstame laike įsirėžusius ženklus, pasitikime kokybe, kurios siekiama dešimtmečius. Suburta kūrybinga, ambicinga redakcija išjudina šalies kultūrinį gyvenimą, ir būtent šis leidinys kūrybinio kelio pradžioje labai padėjo daugeliui dabar jau gerai žinomų Lietuvos rašytojų, poetų, prozininkų ir vertėjų.

Už kūrybą, vertimus, aktyvią veiklą literatė pelnė daug prestižinių apdovanojimų. Už publicistiką 2019 m. jai skirta LR Kultūros ministerijos premija, poezija įvertinta B. Brazdžionio, A. Baranausko, S. Nėries, J. Aisčio, E. Mezginaitės, Varpų literatūrinėmis premijomis. Už savanorystės kultūros sklaidą E. Drungytė apdovanota G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.

Jau išleistos šešios Erikos Drungytės eilių knygos. Už naujausią – „Bukolikos“ – 2025 m. jai paskirta Maironio literatūros premija. „Ir Kaunas, ir Maironis man labai brangūs. Nuo Maironio prasideda lietuvių kalbos, kultūros, vadinasi, ir tautinės savimonės įtvirtinimas“, – džiaugdamasi įvertinimu sakė poetė.

 

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Ne kartą mąsčiau apie tai, kodėl Biblija, jeigu ją skaitai bent kiekvieną sekmadienį, niekada nesibaigia, nors per metus pakartoji kelis kartus? Taigi vieną ir tą patį teiginį, palyginimą, situaciją gali aptarti vis iš kito žiūrėjimo kampo. Dar daugiau – tos temos yra neišsemiamos. Ir, tiesą sakant, nėra vieno galutinio atsakymo. Tik nuojautos siūlas, kuris paveda kažkuria kryptimi. Tad visos knygos, skatinančios pamatyti daugiabriaunę, tūkstančių viena nuo kitos priklausančių dalių dėlionę, yra vertingos.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Klausiate dėl profesijos? Juk kiekvienas bibliotekininkas yra didesnė ar mažesnė biblioteka. Nedrįsčiau patarinėti. Bet jei klaustumėte, ką verta apskritai perskaityti, tai šalia Naujojo Testamento dar verta nuolat paskaitinėti K. Donelaičio „Metus“ ir Edgaro Lee Masterso „Spūn Riverio antologiją“.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Kartais panaudoju jų stirtą nešiojamam kompiuteriui pakelti į reikiamą akių aukštį.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Knyga yra knyga, manau, turėtų konkuruoti turinys ir profesionalumas, meninė vertė, ne forma. Bet žmogus greitai atsivalgys ekranų ir popierinis spaudinys bus vertybė dar ir dėl sveikatos.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Manoji karta dar tęsia susakralinto santykio su knyga tradiciją. Mums asmeninė biblioteka už nugaros virtualios konferencijos ar posėdžio metu nėra tik simbolinis vaizdas, bet iš tiesų svarbus dalykas. Kad ir kaip stipriai šie laikai pakeitė įpročius, skaitymo malonumą išstumdami į periferiją, knyga kaip daiktas mums dar yra nemestinas, saugotinas, gerbtinas.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Nėra tokių dalykų, kurių neskolinčiau draugui. Neprisirišu. Net žinodama, kiek knygų kažkas kažkada negrąžino.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Dabar žanrai nėra stabilūs, jų perskyros pasislinko, kai kurie nunyko arba perkuriami naujai. Tad visko toje biografijoje būtų, visų literatūros rūšių – nuo epo iki lyrikos. Gal mažiausiai – komedijos dramoje.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Absoliučiai nesuvokiamas skirstymas pagal šalis. Yra gera literatūra, prasta literatūra ir puikūs arba nevykėliai vertėjai.

Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?

Stengiuosi į vieną sudėti trumpųjų esė, pavadintų kvadratais, rinkinį. Tikiuosi, kad tai bus toks gal kiek keisto skonio, bet valgomas prozos blynas. Rašau šias esė kiekvieną mėnesį, publikuoju žurnale „Nemunas“. Atėjo laikas tekstus inventorizuoti ir pamėginti suprasti, ar galiu pretenduoti ir į kitą, ne vien poetės statusą.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Šiuo metu mėginu įveikti Danguolės Butkienės parašytą subjektyvią sodų meno istorijos knygą „Sodų aistra“.