Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vedėja dr. Vitalija Stravinskienė, tyrinėdama Vrublevskių bibliotekoje saugomą rankraštinį palikimą, publikuoti parengė čia aptiktą netyrinėtą istorinį šaltinį – Justino Garbėno dienoraštį, rašytą 1940⁠–⁠1946 metais. Pradinių klasių mokytojo, lietuvių švietėjo ir politinio kalinio Justino Garbėno dienoraštis atskleidžia Rytų ir Pietryčių Lietuvos, vadinamojo Vilniaus krašto, istoriją politinių lūžių laikotarpiu.

Dienoraščio išskirtinumą sudaro jo autoriaus padėtis visuomenėje – to meto įvykiai Lietuvoje ir Europoje pateikiami eilinio piliečio, „mažo žmogaus“ akimis. Kaip sako leidinio autorė Vitalija Stravinskienė, tokio žvilgsnio ir trūksta kitiems anų laikų šaltiniams ir istorinei literatūrai. Iš dienoraščio puslapių ryškėja šio krašto gyventojų požiūris į esmines socialines ir politines permainas sovietų ir nacių režimų tarpsniu, į kilusias įtampas bei jų išgyvenimo strategijas.

Pokalbio metu tyrėja aptarė ir rankraštinius dar nepublikuotus mokytojo literatūrinius bandymus, taip pat saugomus Vrublevskių bibliotekoje.