Eidama 90-uosius metus, 2024 metų balandžio 10 dieną mirė buvusi ilgametė LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotoja Lina Kanopkienė.

1978 metais atėjusi dirbti į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką (tuo metu – Lietuvos mokslų akademijos Centrinę biblioteką), Lina Kanopkienė jau turėjo turtingą bibliotekinio bei redaktoriaus darbo patyrimą, kurį sėkmingai panaudojo, eidama redaktorės pareigas. Retas Bibliotekos leidinys ar net skubomis parengtas parodos kvietimas išvengdavo Linos akies. Pradėjusi dirbti Bibliografijos skyriuje vyriausiąja bibliografe, 1981–1994 m. buvo skyriaus vedėja, vėliau – redaktore. Bibliotekoje Lina dirbo iki 2009 metų gegužės 30 d.

Lina Kanopkienė (Samaitė) gimė 1934 m. spalio 10 d. Rudilių kaime (Kupiškio raj.). 1958 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo filologės ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. Nuo 1958 m. dirbo „Žinijos“ (tuo metu Lietuvos TSR politinių ir mokslinių žinių skleidimo) draugijoje redaktore. Bibliotekinę veiklą pradėjo 1974 metais, tapusi Lietuvos istorijos instituto (tuo metu Lietuvos TSR MA Istorijos institutas) bibliotekos vedėja.

Nors visi Liną vadinome redaktore, jos daliai teko pačių įvairiausių darbų ir įpareigojimų: nuo 1978 metų buvo Bibliotekos redakcinės kolegijos narė, 1981–1985 metais pirmininkavo Bibliotekos profsąjungos komitetui, 1981–1984 metais buvo Valstybinės tarpžinybinės bibliografų komisijos narė, 1990–1991 metais vadovavo lietuvių kalbos kursams Lietuvos mokslų akademijos darbuotojams, prastai mokantiems lietuvių kalbą, 1990–1992 metais buvo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Valstybinio socialinio draudimo komisijos pirmininkė. 1983 m. stažavo Baltarusijos TSR MA Centrinėje J. Kolaso bibliotekoje, 1990 m. – TSRS MA Sibiro skyriaus bibliotekoje. 2001–2009 m. buvo leidinio Lietuvos mokslų akademijos biblioteka redaktorių kolegijos narė. L. Kanopkienė spaudoje paskelbė per 40 populiarių profesinių straipsnių, redagavo 70 bibliografijos rodyklių, iš jų 7 lietuvių kalbotyros literatūros rodykles. Su kalbotyra Liną siejo ir profesinis ryšys – kaip diplomuota filologė, ji puikiai išmanė medžiagos kontekstą, daugumą autorių pažinojo asmeniškai, buvo susipažinusi su jų veikla. Daug metų redagavusi literatūros rodykles Lietuvių kalbotyra, vieną jų (1981–1985 metų) pati parengė spaudai. Lina taip pat aktyviai dalyvavo profesinėje veikloje: nuo pat atkūrimo buvo Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) narė, 1996–1998 metais vadovavo LBD Lietuvos MA bibliotekos skyriaus senjorų darbo grupei. Kokių tik įpareigojimų Linai tekdavo imtis, ji visuomet sakydavo: „Reikia – bus padaryta.“ Ir padarydavo, savo darbštumu užkrėsdama koleges, padėdama laiku atlikti skubius darbus. Bibliotekos renginiuose Lina užtraukdavo lietuvišką dainą. Po darbų ji triūsdavo sode, keliaudavo, susitikdavo su kraštiečiais kupiškėnais.

Išėjusi į užtarnautą poilsį, Lina mielai bendravo su kolegomis, atvykdavo į rengiamas šventes. Bendradarbiai Linai Bibliotekoje surengė 80-mečio minėjimą, kuriame dar kartą prisiminė kartu praleistus metus ir nuveiktus darbus.

BIRUTĖ RAILIENĖ.