Lietuvos disertacijų kaip reikšmingo mokslo istorijos paveldo registravimas ir sklaida

Įvadas. Disertacijos parengimas ir apgynimas yra svarbus mokslininko gyvenimo įvykis, žymintis naujo savarankiškos mokslinės veiklos tarpsnio pradžią. Tik ją apgynęs, doktorantas tampa savarankišku mokslininku. Parengta disertacija atskleidžia jo gebėjimą atlikti savarankiškus tyrimus, rinkti, nagrinėti ir vertinti duomenis, sisteminti informaciją, tinkamai argumentuoti ir formuluoti įrodymais pagrįstas išvadas. Kaip nurodoma 2020 m. patvirtintuose Mokslo doktorantūros nuostatuose, „mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūra ją baigusiam ir mokslo daktaro laipsnį įgijusiam asmeniui turi užtikrinti pakankamą kompetenciją: pažangiausių tiriamojo darbo, mokslo sričių ir jų sąveikos žinių; specializuotų gebėjimų ir metodikų mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti bei turimoms žinioms ar profesinei praktikai plėsti; gebėjimą dirbti savarankiškai, mokslo ir profesijos išmanymą naujoms idėjoms ar procesams kurti ir panaudoti studijose bei kitoje veikloje“ (Dėl mokslo doktorantūros nuostatų 2020). Disertacija yra studijų kulminacija, kai studentai baigiamųjų darbų gynimo komisijai turi pristatyti originalų tyrimo projektą ir parodyti savo mokslinius įgūdžius (Ardanuy, Urbano et Quintana 2009), jos parengimas ir apgynimas suteikia disertantui „vertingų profesinių įgaliojimų ir narystę akademinėse bendruomenėse“ (Koutsantoni 2006, 20). Disertacija yra aukščiausias mokslinės ir akademinės raiškos laipsnis ir turtingas bei vertingas duomenų šaltinis (Camps et al. 2005).

Taigi disertacijos reikšmė mokslininko gyvenime neabejotina. Svarbų vaidmenį jos atlieka ir visai mokslo bendruomenei bei mokslui apskritai. Šie mokslo darbai ne tik prisideda prie naujų žinių kūrimo, bet ir padeda tirti patį mokslą, jo raidą, idėjas ir tendencijas, t. y. tampa dokumentiniu mokslo istorijos tyrimų šaltiniu. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti disertacijų kaip dokumentinio mokslo paveldo reikšmę mokslo istorijos tyrimams ir pristatyti Lietuvos disertacijų registravimo bei sklaidos rezultatų tyrimą. Tyrimo objektu pasirinkti Lietuvos disertacijas registruojantys ištekliai: bibliografijos priemonės, informaciniai leidiniai ir duomenų bazės. Siekiant užsibrėžto tikslo,  atskleidžiamas disertacijų vaidmuo mokslo istorijos tyrimams, analizuojami svarbiausi Lietuvos institucijų atlikti darbai, registruojant, išsaugant ir skleidžiant informaciją apie Lietuvos mokslininkų disertacijas, nagrinėjama disertacijas registruojančių bibliografinių ir informacinių leidinių bei duomenų bazių įvairovė ir teikiamos galimybės, atskleidžiamas institucijų indėlis registruojant bei skleidžiant informaciją apie disertacijas.

Atliktas tyrimas apima duomenis apie Lietuvos atminties, mokslo bei visuomeninėse institucijose parengtus išteklius, pateikiančius retrospektyvinę informaciją apie šiuolaikines Lietuvoje apgintas disertacijas. Chronologinė tyrimo aprėptis – nuo 1958 metų, kai buvo išleista pirmoji retrospektyvioji disertacijas registruojanti bibliografijos rodyklė, iki 2023 metų. Disertacijų kaip mokslo istorijos šaltinio vaidmeniui pagrįsti naudoti Lietuvoje ir pasaulyje atliktų bibliometrinių tyrimų turinio analizės ir apibendrinimo metodai, leidę surinkti ir apibendrinti informaciją. Lietuvos disertacijas registruojančių išteklių tyrimui pasitelkti duomenų analizės, sisteminimo, palyginimo ir apibendrinimo metodai, padėję surinkti, išanalizuoti ir susisteminti tiriamo laikotarpio kiekybinius ir kokybinius duomenis apie bibliografinius ir informacinius išteklius, palyginti jų tematiką, chronologinę aprėptį, pateikiamų duomenų išsamumą, atskleisti atskirų institucijų indėlį ir gautus duomenis apibendrinti.

Literatūros šiuolaikinių Lietuvos disertacijų registravimo ir sklaidos tema nėra daug. Birutė Railienė apžvelgė svarbiausius Lietuvos mokslininkų disertacijų registravimo darbus (Railienė 2006), aptarė disertacijų vadovų registravimo ir paieškos el. kataloguose galimybes (Railienė 2009). Prof. Ona Voverienė apžvelgė mokslinių dokumentų, tarp jų ir disertacijų, statistinės analizės metodo taikymą moksliniams tyrimams (Voverienė 1999, 221–223), Giedrė Sasnauskaitė (Miknienė) aptarė disertacijų analizės metodo teikiamas galimybes mokslo istorijos tyrimuose (Sasnauskaitė 1998). Skaityta pranešimų ir paskelbta publikacijų apie disertacijas registruojančios ir jų sklaidą didinančios Lietuvos magistrantūros studentų baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų ir jų santraukų elektroninių dokumentų informacijos sistemos (ETD IS) poreikį ir kūrimą (Franckevičius et al. 2005; Štreimikis et al. 2008 ir kt.). Išsamių tyrimų, pateikiančių susistemintą informaciją apie šiuolaikinių Lietuvos disertacijų registravimą ir sklaidą bei atskleidžiančių Lietuvos institucijų indėlį į šią veiklą, iki šiol nebuvo paskelbta.

Disertacijų vaidmuo mokslo istorijos tyrimams. Disertacijos sudaro reikšmingą mokslinės informacijos dalį. Mokslo bendruomenei disertacijos svarbios ir vertingos dėl jose pateikiamų naujų, originalių ir patikimų mokslinių žinių, mokslinių problemų sprendimų, pasaulyje atliktų tyrimų nagrinėjama tema apžvalgų. Šiems mokslo darbams keliami aktualumo, naujumo, reikšmingumo, patikimumo, originalumo, objektyvumo, patikrinamumo, tikslumo ir aiškumo, kritiškumo, tolerantiškumo, mokslinio sąžiningumo reikalavimai (Dėl mokslo doktorantūros nuostatų 2020; Üliõpilastöö kirjutamine 2020). Mokslininkai ir specialistai pripažįsta disertacijų svarbą ir reikšmę mokslui. Disertacijose pateikta informacija ne tik papildo turimas žinias, bet ir suteikia unikalių įžvalgų žinių kūrimo ir mokslinių atradimų tyrimams (Walsh et Ridge 2012). Mokslo šakos disertacijų visuma labai gerai parodo tos mokslo šakos išsivystymo lygį, asmenybių vaidmenį jos raidoje, koncentruotai pateikia loginį-dalykinį ir socialinį mokslo šakos vaizdą, vietą mokslų sistemoje, suteikia galimybę prognozuoti naujas jos raidos kryptis, lyginti ją su kitomis mokslo šakomis (Voverienė 1993). Doktorantūros baigiamųjų darbų vertė grindžiama jų savybe bene geriausiai atspindėti mokslo ir švietimo įstaigose vykdomų tyrimų sritis, tendencijas ir galimybes. Be to, jie padeda suprasti socialinę tyrimų struktūrą, kuri leidžia išanalizuoti tam tikros srities tyrimų raidą, nustatyti pagrindinius dalyvius ir jų tarpusavio ryšius (Repiso, Torres-Salinas et Delgado López-Cózar 2011, 152). Disertacija yra vienas patikimiausių informacijos šaltinių – joje pateiktos idėjos mokslinei problemai spręsti, gauti tyrimų rezultatai gynimo metu  įvertinami žymiausių tos srities specialistų ir tik tada pripažįstami moksliniais (Voverienė 1990, 19).

Be išvardytų privalumų, disertacijos taip pat yra svarbus mokslo istorijos tyrimų šaltinis, nes jose užfiksuota institucijai ir šaliai svarbi mokslotyrinė informacija. Kaupiant ir nagrinėjant duomenis apie tam tikrus disertacijų aspektus, pvz. vadovus, konsultantus ir oponentus, mokslo institucijas, atstovaujamas mokslo sritis, gynimo metus, tyrimų temas, galima atlikti mokslo istorijai svarbių kokybinių ir kiekybinių (bibliometrinių) tyrimų. Bibliometriniai tyrimų rezultatai reikšmingai papildo kokybinius tyrimus, suteikdami objektyvių mokslinės veiklos duomenų. Taigi, bibliografinė informacija apie disertacijas gali tapti nauju duomenų šaltiniu ir pagrindu tolesniems tyrimams.

Apie disertacijų bibliografinių duomenų svarbą ir jų panaudojimo sritis atlikta tyrimų, rašyta Lietuvos ir pasaulio spaudoje. Lietuvoje pirmieji tyrimai, kuriuose buvo remiamasi disertacijų analize, pradėti XX a. 9-ąjį dešimtmetį. Juozas Vaitkus ir Nijolė Šaduikienė 1944–1953 metais atliko Lietuvos fizikų disertacijų statistinės analizės tyrimą ir nustatė atskirų fizikos krypčių raidos istoriją, išaiškino perspektyviausias Lietuvos fizikos mokslinių tyrimų kryptis (Voverienė 1999, 118). Netrukus, 1986 metais, bibliometrijos pradininkė Lietuvoje prof. O. Voverienė ir N. Šaduikienė sukūrė socialinį-komunikacinį mokslinių mokyklų identifikavimo modelį, kuriame kaip vienas iš tyrimo metodų numatyta ir disertacijų srauto analizė. Pasitelkus šį modelį, iki 1990 m. prof. O. Voverienės studentų ir doktorančių buvo išaiškintos, ištirtos ir aprašytos 26 Lietuvos mokslinės mokyklos (7 medikų, 5 fizikų, 4 chemikų, 3 techniškųjų mokslų, 3 matematikų, 2 biologų, 2 biochemikų). Jų tyrimai apibendrinti kolektyvinėje monografijoje „Lietuvos mokslinės mokyklos“ (Voverienė et al. 2002). Vėliau, jau XXI amžiuje, pasirodė dar keli mokslinių mokyklų tyrimai, kuriuose, be kitų metodų, remtasi ir disertacijų srauto analize. Algirdas Juozas Motuzas monografijoje pristatė atskleistas agronomijos mokslines mokyklas (Motuzas 2018). Lietuvių teisininkų disertacijas bibliometriniu aspektu nagrinėjo Aida Pranckutė (Grybienė) (Pranckutė 1998), Lietuvos filosofijos disertacijas – Gintaras Kabelka (Kabelka 2018). Disertacijų srauto analizės metodą naudojo Romualdas Broniukaitis, tyręs Lietuvos mokslo būklę (Broniukaitis 1991), bei O. Voverienė, nagrinėjusi Lietuvos bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros ir informatikos mokslus (Voverienė 1993). Edukologijos daktaro disertacijų tyrimo pagrindu nagrinėta disertacijų tematika, metodologijos ypatybės ir nuostatos (Kardelis 1996; Barkauskaitė et Bitinas 2012; Juodaitytė et Kazlauskienė 2006; Juodaitytė et Kazlauskienė 2012).

Bibliometriniai disertacijų tyrimai atliekami visame pasaulyje. Tiriamos atskiros tyrimų sritys, jų raida, būklė, tendencijos, perspektyvos ir pan. Tyrimų objektais tampa pačios įvairiausios mokslų sritys, kryptys, šakos, disciplinos ir temos: socialiniai ir humanitariniai (Aslan et Açıkgöz 2023), bibliotekininkystės ir informacijos (Sab 2016; Sharma, Sonkar et Kushwaha 2021), veterinarijos mokslai (Farabi, Haque et Rahman 2020), literatūros (Ardanuy, Urbano et Quintana 2009), nanotechnologijų (Walsh et Ridge 2012), vadybos (Shah, et Khalidi 2021), aplinkosaugos tyrimai (Eskin et Kurt 2020), slauga (Baggio et al. 2014; Ferreira et al. 2016), informacinis raštingumas (Hsieh, Chuang et Wang 2013), audiovizualinis vertimas (Pérez Escudero 2018), odontologija (Camps et al. 2005), įtraukusis ugdymas (Porto Castro, Mosteiro García et Gerpe Pérez 2017), veganiška mityba (Yoldaş et Aksöz 2024), dantų chirurgija (Gutiérrez-Vela et al. 2012), darbo motyvacija projektų valdyme (Dwivedula 2018), televizija (Repiso, Torres-Salinas et Delgado López-Cózar 2011).

Apibendrinant minėtų Lietuvoje ir pasaulyje atliktų bibliometrinių tyrimų tikslus ir pasiektus rezultatus, matyti, kad bibliografiniai disertacijų duomenys padeda atlikti įvairius mokslo istorijai svarbius tyrimus:

• nustatyti šalies indėlį į mokslų plėtrą,
• išsiaiškinti atskirų mokslo sričių raidos tendencijas, dabartinę būklę ir naujoves,
• įvertinti konkrečių mokslo įstaigų raidą, poveikį mokslo plėtrai, jų produktyvumą, plėtojant įvairias mokslo sritis,
• nustatyti pagrindinius atskirų mokslo sričių mokslininkus,
• įvertinti pavienių mokslininkų ir jų grupių produktyvumą, indėlį į mokslą,
• išsiaiškinti mokslininkų bendradarbiavimą, t. y. atskleisti tam tikros mokslo srities mokslinio vadovavimo ir konsultavimo ryšius tiek asmeniniu, tiek instituciniu lygmeniu,
• nustatyti bendradarbiaujančių mokslininkų socialines grupes,
• tirti mokslines mokyklas, nustatyti jų vadovus,
• sekti mokslininkų rengimo dinamiką institucijos ir šalies mastu,
• išsiaiškinti mokslo srities tematikų kaitą ir disertacijų gynimo dinamiką (mokslinės veiklos intensyvumą),
• nustatyti būsimas perspektyvias tyrimų sritis,
• sekti šalies ar įstaigos mokslo naujoves.

Kaip matome, bibliografiniai disertacijų duomenys teikia daug galimybių Lietuvos mokslo istorijai tirti. Jie tampa ir mokslo istorijos šaltiniu, ir tolesnių mokslinių tyrimų pagrindu, gali pasitarnauti tiek akademinei bendruomenei, tiek institucijoms, nagrinėjant konkretaus mokslininko ar mokslo institucijos veiklą, taip pat atskirų mokslo sričių ir viso šalies mokslo būklę, raidą ir tendencijas. Todėl disertacijos kaip svarbus šaltinis istoriniams tyrimams turi išliekamąją istorinę ir mokslotyrinę vertę. Šį vertingą dokumentinį mokslo paveldą būtina kaupti ir saugoti, registruoti ir atverti visuomenei. Šios veiklos, be tiesioginės savo paskirties, yra ir informacijos apie disertacijas sklaidos priemonė.

Toliau straipsnyje apžvelgiama kiekviena iš minėtų veiklų. Atkreipiame dėmesį, kad šiame tyrime sąvoka „disertacija“ apima ir neatsiejamą jos dalį – santrauką, sovietmečiu vadintą autoreferatu, o senaisiais laikais (XVI–XIX a. pr.) – tezėmis. Reikia pabrėžti, kad santraukų svarba ne mažesnė nei pačių disertacijų. Jose pateikiamos susistemintos, sustruktūrintos, glaustos žinios, atskleidžiančios disertacijoje nagrinėjamą temą, jos „taupo skaitytojų laiką, nustatant jų interesus ir poreikius atitinkančius tekstus“ (El-Dakhs 2018, 49). 

Disertacijų paveldo kaupimas ir saugojimas. Lietuvoje pagrindinė šiuolaikinių disertacijų ir jų santraukų komplektavimo ir saugojimo institucija yra Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNMMB). Joje kaupiami tiek sovietmečiu, tiek ir nepriklausomoje Lietuvoje apginti mokslo darbai. Tiesa, į LNMMB patekdavo ne visi minėti dokumentai. Išimtis buvo daroma uždaruose posėdžiuose gintoms disertacijoms. Kita priežastis – ne visi mokslininkai sąžiningai vykdė reikalavimą šiai bibliotekai pateikti disertacijos egzempliorių.

Gausius disertacijų rinkinius turi dar dvi atminties institucijos: Vilniaus universiteto (VUB) ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB). Iš kitų jos išsiskiria turtingais tiek senųjų, tiek šiuolaikinių disertacijų ir jų santraukų fondais. Disertacijas ir jų santraukas savo archyvuose saugo ir aukštosios mokyklos bei mokslo institucijos. Jos komplektuoja savo darbuotojų, taip pat jose apgintus kitų disertantų darbus.

Dalis būsimų Lietuvos mokslininkų disertacijas gindavo užsienio švietimo ir mokslo institucijose, į jas siųsdavo disertacijų santraukas, tad ir jose esama mūsų šalies mokslininkų darbų. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, kol Lietuvoje galiojo sovietinės jaunųjų mokslininkų rengimo sistemos (aspirantūros) reikalavimai, disertacijos santraukos būdavo siunčiamos į Rusijos valstybinę biblioteką. Santraukas disertantai siųsdavo ir į įvairias Europos bibliotekas bei mokslo institucijas.

Taigi Lietuvos mokslininkų apgintos disertacijos ir jų santraukos saugomos ne tik Lietuvos, bet ir įvairių užsienio šalių institucijose.

Koks tolesnis disertacijos ir jos santraukos kelias? Kad išliktų mokslo apyvartoje, kaip ir bet kurį dokumentinį paveldą, jas būtina ne tik kaupti ir saugoti, bet ir registruoti bei viešinti. 

Disertacijų registracija ir sklaida. Bibliografiniai disertacijų duomenys, kaip jau anksčiau buvo minėta, svarbūs mokslo tiriamajai veiklai. Viena iš šių duomenų registravimo priemonių yra bibliografijos rodyklės. Jose pateikiama įvairiose disertacijų saugojimo vietose surinkta ir įvairiuose šaltiniuose išsklaidyta informacija. Ji susisteminama ir papildoma tyrėjams svarbiais duomenimis apie vadovus, konsultantus ir oponentus, mokslo kryptis, disertacijų saugojimo vietas. Šie duomenys itin padidina bibliografijos rodyklių vertę, nes gali praversti, tiriant mokslinę komunikaciją ir socialinę mokslo struktūrą. Deja, ne visose šiuos duomenis galima rasti.

Be to, kad disertacijos suregistruojamos, bibliografijos rodyklės atlieka ir informacijos apie jas sklaidos vaidmenį. Rodyklėse pateikti duomenys gerokai palengvina tyrėjų darbą, nes jiems nereikia peržiūrėti kiekvienos institucijos katalogo ar patiems vartyti disertacijų, ieškant tyrimams reikalingų duomenų. Visa tai jau atlikta bibliografų ir pateikta naudotis, užtikrinant ilgalaikę prieigą bei greitą informacijos paiešką.

Bibliografijos rodyklės yra vertinga mokslinių tyrimų sklaidos priemonė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kitų šalių mokslo tyrėjams gali būti naudingos jose pateiktos žinios apie užsienio mokslininkus, kurie vadovavo, konsultavo ar oponavo Lietuvos disertantams, apie užsienio šalių mokslo ir švietimo institucijas, kuriose buvo rengiamos disertacijos.

Bibliografijos rodyklėse sukauptos svarbiausios žinios apie disertacijas arba jų santraukas gali būti naudingos kaip eksperimentinė bazė mokslotyrininkams ir mokslo istorikams, leidžianti tirti mokslo raidos dėsningumus, tendencijas, pasiekimus, pavienių mokslininkų ir jų grupių produktyvumą, indėlį į mokslą ir kitus aktualius dalykus.

Taigi bibliografiniai leidiniai vienoje vietoje teikia iš įvairių šaltinių kruopščiai surinktas ir susistemintas žinias, didina jų prieinamumą ir užtikrina Lietuvos mokslo rezultatų sklaidą. 

Bibliografiniai ištekliai. Pagrindinės nuo seno spaudinius bibliografuojančios įstaigos yra bibliotekos. Disertacijų (ir jų santraukų) registravimas Lietuvoje prasidėjo nuo valstybinio einamojo bibliografavimo, už kurį buvo atsakinga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 1956 m. ji pradėjo leisti einamosios bibliografijos leidinį „Spaudos metraštis“ (nuo 1992 m. – „Bibliografijos žinios“), kuriame buvo teikiami duomenys ir apie Lietuvos mokslininkų disertacijų santraukas. Šią veiklą LNMMB vykdo iki šiol, tiesa, jau kitu – elektroniniu – formatu. Bibliografinę informaciją apie Lietuvoje apgintas disertacijas galima rasti kasmetiniame leidinyje „Bibliografijos žinios. Disertacijos“ (paskutinis paskelbtas 2020 m. ir apėmė 2019 m. disertacijas) ir Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.

Kaip parodė atliktas tyrimas, disertacijas registruoja ne tik bibliotekos, bet ir kitos su moksline bei mokslo sklaidos veikla susijusios Lietuvos institucijos: universitetai, mokslo institutai, draugijos, sąjungos. Bibliografijos rodyklių Lietuvoje parengta tikrai daug, todėl straipsnyje aptarsime tik disertacijų retrospektyvą pateikiančius leidinius.

Pirmosios retrospektyvią informaciją apie disertacijas sisteminančios rodyklės išleistos 1958 metais. Vienoje jų suregistruoti Lietuvos mokslų akademijos (LMA) rankraštiniai darbai ir disertacijos, apimančios 1946–1956 metus (Lietuvos TSR mokslų akademijos 1958), kitoje – medicinos daktarų disertacijos, apgintos arba pripažintos Vilniaus universitete 1793–1842 metais (Medicinos daktarų disertacijos 1958). Abi parengė LMA centrinės bibliotekos darbuotojai.

Pirmasis leidinys yra universaliosios bibliografijos darbas – jame suregistruotos įvairių mokslo sričių disertacijos, bet, kaip matyti iš pavadinimo, ne visų Lietuvos mokslininkų, o tik tos, kurios apgintos ir / arba saugomos Lietuvos mokslų akademijoje ir jos institutuose. Dėl tokio leidinio pobūdžio surinkti duomenys yra fragmentiški ir nesudaro išsamios registruojamo laikotarpio Lietuvos mokslo darbų visumos. Iš viso aprašyta 113 visų mokslo sričių disertacijų, apgintų 1946–1956 metais, nurodyti ir darbo vadovai.

Antrasis leidinys pagal turinį yra šakinės bibliografijos darbas, skirtas tik vienai mokslo sričiai. Joje suregistruotos senosios medicinos srities disertacijos, apgintos nuo 1793 iki 1842 metų. Tai pirmoji Lietuvos medicinos darbų retrospektyvioji bibliografijos rodyklė, kurioje pateikti duomenys apie 180 disertacijų. Šis leidinys vertingas ne tik kaip medicinos mokslo istorijos šaltinis, bet ir kaip Vilniaus universitete saugomo mokslo paveldo atspindys. Be bibliografinių duomenų, jame pateikiama informacija apie disertantų ir kitų asmenų kilmės šalį, spaustuves, kuriose spausdintos disertacijos, atskleistas dalykinis disertacijų turinys, nurodoma, kurioje bibliotekoje darbai saugomi.

Kaip matyti iš aptartų leidinių, bibliografinę veiklą ir jos rezultatus galima skirti į 2 rūšis: 1) visų mokslo sričių disertacijų registravimą ir 2) pavienių mokslo sričių disertacijų registravimą. Toliau kiekvienos bibliografijos rūšies darbai apžvelgiami atskirai.

Universaliosios bibliografijos darbai. Anksčiau minėtas 1958 metų leidinys nepateikė išsamaus Lietuvos mokslininkų disertacijų vaizdo, tačiau po 13 metų, 1971-aisiais, LMA ir Vilniaus universiteto bibliotekos (VUB) parengė išsamią, visas mokslo sritis ir ilgesnį laikotarpį apimančią bibliografijos rodyklę (Lietuvos TSR mokslininkų disertacijos 1971). Joje suregistruotos visos be išimties Lietuvos mokslininkų disertacijos, 1945–1968 metais apgintos Lietuvos ir kitų šalių mokslo institucijose. Leidinį sudaro 2 690 daktarinių ir kandidatinių disertacijų įrašų. Be pagrindinių bibliografinių duomenų, nurodyti ir darbo vadovai bei konsultantai, taip pat – kurioje institucijoje disertacija saugoma.

LMA biblioteka disertacijas registravo toliau ir parengė pirmosios bibliografijos rodyklės tęsinį, apimantį 1969–1979 metus. Jame suregistruota 4 170 Lietuvoje ir kitose šalyse apgintų Lietuvos mokslininkų disertacijų; pateikta informacija ne tik apie darbo vadovus, bet ir apie oponentus; į bibliografinį aprašą įtraukti disertacijų specialybių kodai, atskleidžiantys darbų turinį dalykiniu aspektu. Rodyklė liko nespausdinta, jos pdf versija saugoma LMAVB skaitmeniniame archyve.

LMA bibliotekos darbuotojai, siekdami toliau registruoti Lietuvos mokslininkų disertacijas, rinko ir kaupė duomenis apie 1980–1990 metais apgintus darbus. Surinkta ir pagal mokslo kryptis susisteminta medžiaga šiuo metu saugoma 4-iose kartotekos dėžutėse. Dalies disertacijų duomenys suvesti į bibliotekoje 2005–2009 metais kurtą bibliografinę disertacijų duomenų bazę, kurią šiuo metu sudaro 671 įrašas. Duomenų bazėje, kaip ir anksčiau parengtose bibliografijos rodyklėse, surašyta ta pati mokslo istorijos tyrimams svarbi papildoma informacija: darbo vadovai, oponentai, mokslo institucijos, mokslo kryptys, specialybių kodai.

Be LMA bibliotekos, visų mokslo sričių disertacijas registravo ir tuometiniai Lietuvos TSR knygų rūmai, 1992 m. pertvarkyti ir įtraukti į LNMMB sudėtį. Nuo 1964 iki 1992 metų jie parengė ir išleido suvestinės valstybinės rodyklės „Lietuvos TSR spauda“ 3 tomus, apimančius 1940–1975 metų laikotarpį. Pirmuose 2 tomuose, be kitų spaudinių, aprašyti ir 1 529 Lietuvos mokslininkų disertacijų autoreferatai, išleisti 1940–1965 metais ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse (Lietuvos TSR spauda 1964, 1982). Paskutinio, trečiojo, tomo dalis su disertacijų autoreferatų aprašais, deja, nebuvo išleista.

Apibendrinant visų mokslo sričių disertacijų bibliografavimo rezultatus, galima teigti, kad LNMMB, LMAVB ir VUB pastangomis išsamiai, be didelių spragų suregistruotos Lietuvos mokslininkų disertacijos, gintos nuo 1940 iki 1990 metų (žr. 1 lentelę). Šios bibliografijos rodyklės – tai vertingas, informatyvus ir patikimas informacijos šaltinis, leidžiantis nagrinėti Lietuvos mokslo istoriją ir indėlį į pasaulio mokslą.

REGISTRUOJAMAS LAIKOTARPIS	RENGĖJAS	PUBLIKAVIMO METAI
1940–1955	Lietuvos knygų rūmai	1964
1946–1956	LMA biblioteka	1958
1945–1968	LMA biblioteka, VU biblioteka	1971
1956–1965	Lietuvos knygų rūmai	1982
1969–1979	LMA biblioteka	2005
1980–1990	LMA biblioteka	Nepublikuota

1 lentelė. Visų mokslo sičių disertacijas registruojantys bibliografiniai leidiniai[†]

Šakinės bibliografijos darbai. Be universaliųjų, buvo rengiamos ir pavienių mokslo sričių disertacijų rodyklės. Kaip minėta, pirmoji šakinė bibliografijos rodyklė, skirta medicinos mokslams, apima 1793–1842 metų laikotarpį. Tęsti medicinos srities disertacijų registravimą ėmėsi Lietuvos medicinos biblioteka (LMB). Ji parengė dar 2 bibliografijos leidinius. Praėjus 12 metų nuo pirmosios bibliografijos rodyklės, 1970-aisiais, pasirodė LMB parengtas leidinys, kuriame suregistruoti 1896–1968 metais apginti 487 mokslo darbai (Lietuvos medicinos mokslų daktarų 1970). Po gero dešimtmečio, 1981 metais, pasirodė jo tęsinys, apimantis 1969–1977 metus. Jame aprašytos 358 disertacijos (Lietuvos TSR medicinos mokslų daktarų 1981). Taigi, LMAVB ir LMB pastangomis medicinos mokslų darbai išsamiai suregistruoti nuo pirmųjų disertacijų iki 1977 metų.

Pavienių mokslo krypčių disertacijų paveldo registravimu ir sklaida aktyviai rūpintasi ir atkūrus nepriklausomybę. XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje pasirodė 6 bibliografijos rodyklės, pateikiančios duomenis apie chemikų (Lietuvos chemikų disertacijos 1991; 768 disertacijos, įtraukti ir užsienio mokslininkų, kurių disertacijoms vadovavo lietuviai, autoreferatai, nurodyti vadovai), istorikų (Lietuvos istorikų disertacijos 1992; 252 disertacijos, vadovai nenurodyti), filosofų (Lietuvos filosofų disertacijos 1992; 195 disertacijos, nurodyti vadovai), bibliotekininkų, knygotyrininkų ir informatikų (Lietuvos bibliotekininkų 1992; 40 disertacijų, nurodyti vadovai) bei geologų ir mineralogų apgintas disertacijas (Geologijos-mineralogijos mokslų disertacijos 1994; 160 disertacijų, suregistruoti ne tik Lietuvos mokslininkų, bet ir Lietuvoje gintų kitų šalių mokslininkų disertacijų autoreferatai, nurodyti vadovai). Visose jose atspindimas laikotarpis nuo pirmosios kiekvienos mokslo srities disertacijos iki 1989–1993 metų.

Kelių mokslo krypčių – agronomijos, veterinarijos, fitopatologijos ir mikologijos bei astronomijos – disertacijos suregistruotos bibliografiniuose sąrašuose, kurie paskelbti tęstiniuose ir vienkartiniuose mokslo leidiniuose. Vienas jų – didelės apimties, 672 pozicijų, agronomijos srities disertacijų, apgintų 1946–2003 metais, sąrašas. Be pagrindinių duomenų apie disertacijas, jame nurodyti ir darbo vadovai. Išsamiai suregistruoti ir veterinarijos mokslo darbai, ginti 1948–2019 metais (Matusevičius 2020; 207 disertacijos). Bibliografiniuose sąrašuose taip pat pateikti filologų (Aukštasis mokslas 1991; 285 disertacijos, 1949–1989 m.), fitopatologijos ir mikologijos (Strukčinskas 1992; 79 disertacijos, 1952–1992 m.) bei astronomų apgintų daktaro (dab. habilituoto daktaro) disertacijų duomenys (Straižys 2000; 38 disertacijos, 1927–1998 m.).

Taigi, nuo 1958 metų, kai pasirodė pirmasis disertacijas registruojantis leidinys, buvo parengtos 8 šakinės bibliografijos rodyklės (žr. 2 lentelę) ir 5 bibliografiniai sąrašai (žr. 3 lentelę). Bibliografijos rodykles rengė bibliotekos (po dvi LMAVB ir Lietuvos medicinos biblioteka) ir VU studentės – profesorės Onos Voverienės, tyrinėjusios Lietuvos mokslines mokyklas, mokinės. Tai rodo svarbų tiek bibliotekų, tiek universiteto indėlį, registruojant ir skleidžiant informaciją apie mokslo paveldo dokumentus.

MOKSLO KRYPTIS (ŠAKA)	LAIKOTARPIS	RENGĖJAS	PUBLIKAVIMO METAI
Medicina	1793–1842	LMA biblioteka	1958
	1896–1968	Lietuvos medicinos biblioteka	1970
	1969–1977	Lietuvos medicinos biblioteka	1981
Chemija	1947–1989	Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas	1991
Istorija	1940–1990	Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas	1992
Filosofija	1952–1959	Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas	1992
Bibliotekininkystė, bibliografija, knygotyra, informatika	1960–1990	Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas	1992
Geologija, mineralogija	1953–1993	LMA biblioteka	1994

2 lentelė. Pavienių mokslo krypčių disertacijas registruojančios bibliografijos rodyklės

MOKSLO KRYPTIS (ŠAKA)	LAIKOTARPIS	RENGĖJAS	PUBLIKAVIMO METAI
Filologija	1949–1989	Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas	1991
Fitopatologija ir mikologija	1952–1992	Botanikos institutas	1992
Astronomija	1927–1998	VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas	2000
Agronomija	1946–2003	Aleksandro Stulginskio universitetas	2016
Veterinarija	1948–2019	Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija	2020

3 lentelė. Pavienių mokslo krypčių disertacijas registruojantys bibliografiniai sąrašai 

Kiti informaciniai leidiniai. Duomenys apie atskirų mokslo krypčių apgintas disertacijas pateikiami ir kitokio pobūdžio informaciniuose leidiniuose. Visų pirma minėtini Lietuvos mokslininkų žinynai, kuriuos rengė jau ne bibliotekos, bet atitinkamos srities mokslo institucijos. Pirmasis toks leidinys – visų laikų Lietuvos fizikams ir astronomams skirtas biobibliografinis sąvadas, sulaukęs 2 leidimų (Makariūnienė et Klimka. 1994, 2001). Jį parengė Fizikos institutas ir Lietuvos fizikų draugija. Be biografinių mokslininko duomenų, nurodomas ir disertacijos pavadinimas, gynimo metai, įstaiga, kurioje ji ginta, darbo vadovas ir konsultantai. Pirmasis leidimas pasirodė 1994 m. Jame užfiksuota apie 650 fizikų ir astronomų, apgynusių disertacijas 1947–1992 metais. Po 7 metų išleistas antrasis leidimas buvo papildytas naujomis biogramomis, tad jame pateikti duomenys jau apie 800 mokslininkų, įgijusių mokslo laipsnį 1947–2000 metais.

Panašius leidinius parengė ir zoologai (Arnastauskienė et Jakimavičius 1997), chemikai (Jankauskienė et Kimtienė 1999; nurodyti vadovai), geologai (Lietuvos geologai 2009), geografai (Lietuvos geografai 2007). Tiesa, duomenys apie apgintas disertacijas ne tokie išsamūs kaip bibliografijos rodyklėse: ne visuose nurodomi darbo vadovai ir institucijos. Biografinių žinynų esama ir daugiau, tačiau čia paminėti tik tie, kurių vienas iš asmenų atrankos į leidinius kriterijų – apginta disertacija, todėl galima manyti, kad juose užfiksuoti iš esmės visi mokslininkai, įgiję mokslo laipsnį.

Mokslo institucijose parengta ir mažesnės apimties informacinio pobūdžio publikacijų, pateikiančių Lietuvos dailėtyros disertacijų, apgintų 1945–1987 metais (Jankevičiūtė 1988; 23 disertacijos), ir lietuvių terminologijos disertacijų, apgintų 1961–2006 m., apžvalgas (Rimkutė 2007; 10 disertacijų). Juose nurodomi tik minimalūs duomenys: disertacijos autorius, pavadinimas, gynimo metai ir vieta.

Taigi, informaciniai leidiniai, registruojantys atskirų mokslo krypčių disertacijas, pradėti rengti XX a. paskutiniajame dešimtmetyje. Nuo 1994 m. iki šiol buvo išleisti 7 informaciniai leidiniai, registruojantys pavienių mokslo sričių disertacijas: 1 biobibliografinis sąvadas, 4 biografiniai žinynai, 2 apžvalginės publikacijos (žr. 4 lentelę). Daugumos jų chronologinė aprėptis – XX–XXI amžius. Nors kai kuriuose leidiniuose pateiktos ir ankstesniais laikais gyvenusių asmenų biogramos, tačiau apie jų apgintas disertacijas dažniausiai tik paminima, nenurodant tikslesnių duomenų. Minėtus leidinius rengė pačios atitinkamų mokslo sričių institucijos: mokslo ir švietimo įstaigos, draugijos, sąjungos.

MOKSLO KRYPTIS (ŠAKA)	LAIKOTARPIS	PUBLIKACIJOS TIPAS	RENGĖJAS	PUBLIKAVIMO METAI
Fizika, astronomija	1947–2000	Sąvadas	Fizikos institutas, Lietuvos fizikų draugija	1994, 2001
Zoologija	XVIII–XX a.	Žinynas	Ekologijos institutas	1997
Chemija	XX–XXI a.	Žinynas	Chemijos institutas	1999
Geografija	XVI–XXI a.	Žinynas	Geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos geografų draugija	2007
Geologija	XX–XXI a.	Žinynas	Lietuvos geologų sąjunga, Geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos geologijos tarnyba	2009
Dailėtyra	1945–1987	Apžvalga	LMA Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas	1988
Terminologija	1961–2006	Apžvalga	Lietuvių kalbos institutas	2007

4 lentelė. Disertacijas registruojantys informaciniai leidiniai

Apibendrinant pavienių mokslo sričių disertacijų registravimo rezultatus, galima teigti, kad jas registruojantys leidiniai pagal tematiką atstovauja beveik visoms mokslo sritims, išskyrus technologijos mokslus:

• gamtos mokslai (chemija, geografija, geologija, fizika, astronomija, biologija, zoologija),
• medicinos mokslai,
• žemės ūkio mokslai (veterinarija, agronomija),
• socialiniai mokslai (komunikacija ir informacija),
• humanitariniai mokslai (filologija, istorija, filosofija, menotyra).

Pirmasis disertacijas registruojantis leidinys pasirodė 1958 m. Nuo to laiko parengti 22 leidiniai: 8 šakinės bibliografijos rodyklės, 5 bibliografiniai sąrašai, 5 mokslininkų sąvadai ir žinynai, 2 disertacijų apžvalgų publikacijos.

Didžiojoje daugumoje šių leidinių registruojami pokario Lietuvos mokslininkų apginti darbai. Reikšminga išimtis – medicinos srities disertacijų bibliografijos rodyklė, teikianti žinių apie senajame VU, siekiančiame LDK laikus, apgintus mokslo darbus.

Leidinių rengėjų įvairovė didelė – nuo bibliotekų iki draugijų. Tarp rengėjų – 2 bibliotekos (LMA Vrublevskių; Lietuvos medicinos), 3 universitetai (Vilniaus; Aleksandro Stulginskio (dab. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija); Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija), 8 mokslo institutai (VU Teorinės fizikos ir astronomijos; Botanikos; Ekologijos; Geologijos ir geografijos (3 pastarieji sujungti į Gamtos tyrimų centrą); Fizikos; Chemijos (abu sujungti į Fizinių ir technologijos mokslų centrą); LMA Filosofijos, sociologijos ir teisės (veikė iki 2002 m.); Lietuvių kalbos), 2 draugijos (Lietuvos fizikų; Lietuvos geografų), 1 sąjunga (Lietuvos geologų). Tokia rengėjų įvairovė rodo bibliotekų svarbą ir indėlį, registruojant mokslo paveldo dokumentus ir prisidedant prie informacijos apie juos sklaidos; kita vertus, įvairių sričių mokslo darbuotojų poreikį turėti susistemintą medžiagą apie savo srities mokslo darbus bei jų pačių veiklą, renkant informaciją.

Elektroniniai disertacijų registracijos ištekliai. Vystantis naujoms informacinėms technologijoms, išaugus informacijos srautams, plečiantis vartotojų poreikiams, pradėjo keistis ir bibliografijos leidinių funkcionavimo visuomenėje pobūdis. Kartu su šiais pokyčiais XX a. pabaigoje prasidėjo naujas duomenų apie disertacijas registracijos ir sklaidos etapas – imtos kurti duomenų bazės. Jos leidžia bibliografinę informaciją padaryti dar prieinamesnę ir suteikia daugiau ir patogesnių duomenų paieškos galimybių ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio akademinei visuomenei.

1992 m. Lietuvoje prasidėjus mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų nostrifikavimui, pradėta rengti „Lietuvos mokslininkų (registruojamų pagal išduotus mokslo laipsnių diplomus ir pedagoginių vardų atestatus) duomenų bazė“. Atsižvelgiant į užsakovo – Lietuvos mokslo tarybos (LMT) – ir vartotojų poreikius, duomenų bazė buvo tobulinama, ilgainiui pasikeitė ir jos pavadinimas – šiuo metu ji žinoma kaip „Lietuvos mokslo potencialas“. Kaip skelbiama jos svetainėje, tai yra šalies mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su jomis susijusios kitos veiklos paveldo duomenų bazė. Be institucijų mokslinės veiklos rezultatų, joje pateikiama informacija ir apie Lietuvos mokslininkų apgintas disertacijas, kurios buvo nostrifikuotos, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Pirmoji įregistruota disertacija buvo apginta 1945, paskutinės – 2010 metais. Taigi duomenų bazė apima 66 metų laikotarpį. Be mokslo darbo autoriaus ir pavadinimo, joje sukaupti duomenys ir apie gynimo datą, mokslo kryptį bei instituciją.

Iš „Lietuvos mokslo potencialo“ duomenų bazės išaugo jos tęsinys – „Disertacijų gynimų duomenų bazė“, jos rengėja – taip pat LMT. Palyginti su pirmtake, joje pateikiami duomenys apie nuo 2006 metų ginamas disertacijas gerokai išsamesni. Čia galima rasti ne tik disertacijos autorių, pavadinimą, gynimo datą, instituciją, mokslo šaką, bet nurodomi ir darbo vadovai, oponentai, disertacijos gynimo tarybos sudėtis, taip pat pateikiamos disertacijų anotacijos. Sukurta ir žymiai patogesnė bei greitesnė paieška. Disertacijų paieška galima ne tik pagal autorių, bet ir gynimo datą, mokslo kryptį, instituciją. Sudaryta galimybė rasti visas tam tikros mokslo krypties arba tam tikroje institucijoje apgintas disertacijas.

Trečia duomenų bazė, kurioje registruojamos Lietuvos mokslininkų disertacijos, – Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos „eLABa“ dalis „Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazė“ („eLABa ETD“). Joje kaupiami duomenys apie Lietuvos mokslo ir studijų institucijose parengtus bakalauro ir magistro darbus, daktaro disertacijas ir jų santraukas, habilitacijos procedūrai teiktas mokslo darbų apžvalgas. Duomenų bazė nuolat pildoma duomenimis apie naujausias disertacijas. Nuosekliai jos pradėtos registruoti maždaug nuo 2007 metų, tačiau fragmentiškai pateikiami ir retrospektyviniai bibliografiniai duomenys, ypač daug – medicinos srities disertacijų. Seniausia šios srities disertacija, įregistruota duomenų bazėje, siekia 1920 metus.

Duomenų bazės įrašuose pateikiamos išsamios žinios apie apgintus mokslo darbus: be autoriaus, pavadinimo, institucijos, gynimo datos ir mokslo krypties, nurodomi ir reikšminiai žodžiai bei santraukos, o registruojant šių laikų darbą, taip pat pateikiamas viso teksto dokumentas. Nuo 2017 metų buvo sudaryta galimybė disertacijos įraše nurodyti darbo vadovą, taip pat atlikti jo vadovautų darbų paiešką. Deja, nedaug institucijų pateikia duomenis apie disertacijų vadovus ir taip nuskurdina vertingą informacijos šaltinį.

Čia apžvelgti pagrindiniai šalies mastu kuriami elektroniniai Lietuvos disertacijas registruojantys ištekliai, apimantys visas mokslų sritis. Tiesa, skiriasi jų chronologinė aprėptis: pirmasis teikia nostrifikuotų disertacijų retrospektyvą nuo pokario laikų, antrasis skirtas naujausioms ginamoms disertacijoms registruoti, trečiasis jungia tiek einamąją, tiek retrospektyviąją informaciją. Nepaisant skirtingos paskirties, informacijos išsamumo, paieškos galimybių, visos šios duomenų bazės yra vertingi informacijos šaltiniai mokslo istorijos tyrimams. 

Išvados. Disertacijos ir jų santraukos yra svarbūs mokslo paveldo dokumentai, turintys išliekamąją istorinę ir mokslotyrinę vertę. Lietuvoje ir pasaulyje atliktų bibliometrinių tyrimų rezultatų analizė parodė, kad bibliografiniai disertacijų duomenys teikia vertingos informacijos mokslo istorijos tyrimams, nagrinėjant tam tikro mokslininko ar mokslo institucijos veiklą, pavienių mokslo sričių ir visos šalies mokslo būklę ir raidos tendencijas. Siekiant išsaugoti ir aktualizuoti šį vertingą mokslo paveldą, Lietuvos mokslininkų disertacijos kaupiamos ir registruojamos bibliotekose ir mokslo bei studijų institucijose. Lietuvos atminties ir kitų institucijų parengtų Lietuvos disertacijas registruojančių išteklių tyrimas atskleidė, kad:

• informacija apie disertacijas pateikiama penkių rūšių spausdintiniuose ištekliuose: bibliografijos rodyklėse, bibliografiniuose sąrašuose, biografiniuose sąvaduose, žinynuose ir apžvalgose. Iš viso nuo 1958 metų, kai pasirodė pirmasis disertacijas registruojantis leidinys, iki 2023 metų parengtos 5 universaliosios (apimančios visas mokslo sritis) ir 8 šakinės (skirtos atskiroms mokslo kryptims) bibliografijos rodyklės, 5 bibliografiniai sąrašai, 7 kitų rūšių informaciniai leidiniai. Taigi, tarp disertacijas registruojančių išteklių didžiąją dalį (52 proc.) sudaro bibliografijos rodyklės;
• Lietuvos disertacijų registravimo veiklą nagrinėjamu laikotarpiu vykdė ir spausdintinius išteklius rengė 19 atminties bei kitų institucijų: 4 bibliotekos, 3 aukštosios mokyklos, 8 mokslo institutai, 3 visuomeninės organizacijos ir 1 valstybinė įstaiga. Bibliotekų indėlis į šį darbą buvo svariausias – LMA Vrublevskių, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Lietuvos medicinos bibliotekos suregistravo didžiąją dalį Lietuvos disertacijų;
• šešiuose universaliosios bibliografijos darbuose, parengtuose minėtų keturių bibliotekų, suregistruotos visų mokslo sričių disertacijos nuo 1940 iki 1990 metų;
• pavienių mokslo sričių disertacijas registravo bibliotekos, aukštosios mokyklos, mokslo institutai, visuomeninės institucijos. Nagrinėjamu laikotarpiu jos parengė 20 retrospektyvinių leidinių, kuriuose atsispindi 12 mokslo krypčių / šakų disertacijos. Daugumoje šių išteklių suregistruoti pokario Lietuvos mokslininkų apginti darbai. Išimtis – medicinos mokslų bibliografijos rodyklė, apimanti disertacijas nuo 1793 iki 1977 metų. Nors parengti leidiniai pagal tematiką atstovauja visoms mokslo sritims, išskyrus technologijų, tačiau dar daug mokslo krypčių neturi savo mokslininkų disertacijų retrospektyvos.

XX a. pabaigoje registracinį bibliografijos rodyklių vaidmenį perėmė ir duomenų paieškos bei sklaidos galimybes išplėtė elektroninės disertacijų duomenų bazės. Lietuvoje kuriami trys disertacijas registruojantys elektroniniai ištekliai: „Lietuvos mokslo potencialas“, „Disertacijų gynimų duomenų bazė“ ir „eLABa ETD“. Juose pateikiama tiek retrospektyvioji, tiek einamoji bibliografinė informacija apie disertacijas, o „eLABa ETD“ bazėje – ir disertacijų bei jų santraukų tekstai.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos disertacijas registruojančių spausdintinių ir elektroninių informacinių išteklių visuma padeda užtikrinti šalies mokslo rezultatų sklaidą ir tarnauja kaip kokybinių ir kiekybinių mokslo istorijos tyrimų priemonė. Siekiant užtikrinti atliekamų tyrimų kokybę, tikslumą ir išsamumą, būtina toliau kaupti, registruoti ir skelbti disertacijų kaip mokslo paveldo šaltinių duomenis bei užpildyti nesuregistruotų mokslo krypčių ir istorinių laikotarpių spragas.

ŠALTINIAI

Arnastauskienė, Tamara et Algimantas Jakimavičius. 1997. Lietuvos zoologai XVIII–XX a. Vilnius: Ekologijos institutas.

Aukštasis mokslas: informacinis biuletenis. 1991. Nr. 4, Lietuvos kalbininkų, literatūrologų ir tautosakininkų disertacijos (1949–1989). Vilnius: Vilniaus universitetas.

Disertacijų gynimų duomenų bazė. Žiūrėta 2024, birželio 17. https://db.lmt.lt/lt/perziura/disertacijos/d-db.html.

Geologijos-mineralogijos mokslų disertacijos Lietuvoje: Bibliografinė rodyklė, 1953–1993. 1994. [Sudarė] Birutė Railienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla,

Jankauskienė, Raimonda Daiva et Danutė Ona Kimtienė. 1999. Lietuvos chemikai: Biografijų žinynas. Vilnius: TEV.

Jankevičiūtė, Giedrė. 1988. Lietuvių dailės istorija: Disertacijų autoreferatų apžvalga (1945–1987). Vilnius: Lietuvos TSR valstybinė respublikinė biblioteka.

Lietuvos bibliotekininkų, bibliografų, knygotyrininkų ir informatikų disertacijos, 1960–1990: (Bibliografija). 1992. Sudarė Olga Vilkina. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Lietuvos chemikų disertacijos, 1947–1989: (Bibliografija). 1991. Sudarė Birutė Railienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazė (eLABa ETD). Žiūrėta 2024, birželio 17. https://www.lvb.lt/primo-explore/search?search_scope=ELABAETD&vid=ELABA&sortby=rank&lang=lt_LT.

Lietuvos filosofų disertacijos, 1952–1989: (Bibliografija). 1992. Sudarė Laima Šandarienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Lietuvos geografai: Enciklopedinis žinynas. 2007. Redaktorių kolegija: N. Eitminavičienė (ats. red.) et al. Vilnius: Geologijos ir geografijos institutas.

Lietuvos geologai: Biografijų žinynas. 2009. Redaktorių kolegija: Laimutė Ona Augulytė et al. Vilnius: Lietuvos geologų sąjunga.

Lietuvos istorikų disertacijos, 1940–1990. 1992. Sudarė Edita Karaciejūtė. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Lietuvos medicinos mokslų daktarų ir kandidatų disertacijų sąrašas (1896–1968). 1970. Sudarė T. Dragūnienė. Vilnius: Valstybinė mokslinė medicinos biblioteka.

Lietuvos mokslo potencialas. Žiūrėta 2024, birželio 17. https://mokslas.lmt.lt/.

Lietuvos TSR medicinos mokslų daktarų ir kandidatų disertacijų sąrašas (1969–1977). 1981. Sudarytojai: V. Stankuvienė, A. Zozulia. Vilnius: Valstybinė mokslinė medicinos biblioteka.

Lietuvos TSR mokslininkų disertacijos, 1945–1968: Bibliografija. 1971. Parengė: Z. Petrauskienė, P. Valentėlienė. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos centrinė biblioteka.

Lietuvos TSR mokslų akademijos rankraštinių darbų ir disertacijų bibliografija, 1946–1956. 1958. Sudarė: V. Abramavičius ir K. Čepienė. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos centrinė biblioteka.

Lietuvos TSR spauda: valstybinė suvestinė bibliografija. 1964. T. 1, 1940–1955, kn. 2, Periodiniai leidiniai, disertacijų autoreferatai, gaidos, vaizduojamojo meno spaudiniai, žemėlapiai. Vilnius: Mintis.

Lietuvos TSR spauda: valstybinė suvestinė bibliografija. 1982. T. 2, 1956–1965, kn. 2, Periodiniai leidiniai, disertacijų autoreferatai, gaidos, vaizduojamojo meno spaudiniai, žemėlapiai. Vilnius: Mintis.

Makariūnienė, Eglė et Libertas Klimka. 1994. Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas. Vilnius: FISICA.

Makariūnienė, Eglė et Libertas Klimka. 2001. Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas. 2-asis papild. ir patais. leid. Vilnius: Fizikos institutas.

Matusevičius, Algimantas Petras. 2020. Veterinarijos mokslas 1940–2019 metais: LSMU Veterinarijos akademijoje ir Veterinarijos institute. Kaunas: Terra Publica.

Medicinos daktarų disertacijos, apgintos arba pripažintos Vilniaus universitete 1793–1842 metais: (Bibliografinė rodyklė). 1958. Sudarė A. Bielinis. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos centrinė biblioteka.

Motuzas, Algirdas Juozas. 2018. Agronomijos mokslinės mokyklos Lietuvoje (1946–2003). Akademija, Kauno r.: Aleksandro Stulginskio universiteto Leidybos centras.

Rimkutė, Aušra. 2007. „Lietuvių terminologijos disertacijos“. Terminologija 14: 179–187.

Straižys, Vytautas. 2000. Astronomai daktarai XX amžiuje. Lietuvos dangus 2000: 88–90.

Strukčinskas, Mindaugas. 1992. Lietuvoje iki 1992 metų fitopatologijos ir mikologijos klausimais paruoštos daktarinės ir kandidatinės disertacijos. Vilnius: [Botanikos institutas].

LITERATŪRA

Aslan, Aydin et Ömer Açıkgöz. 2023. „A Systematic Review and Bibliometric Analysis of the Turkish Doctoral Dissertations Completed in the Fields of Social Sciences and Humanities“. Üniversite Araştırmaları Dergisi 6 (3): 238–246. https://doi.org/10.32329/uad.1310803.

Ardanuy, Jordi, Cristóbal Urbano et Lluís Quintana. 2009. „The Evolution of Recent Research on Catalan Literature through the Production of PhD Theses: A Bibliometric and Social Network Analysis“. Information Research 14 (2): paper 404. http://InformationR.net/ir/14-2/paper404.html.

Baggio, Maria Aparecida, Manuel Alves Rodrigues, Alacoque Lorenzini Erdmann, Maria do Céu Aguiar Barbieri Figueiredo et Margarida Maria da Silva Vieira. 2014. „Production of Nursing Thesis and Dissertations in Portugal, 2000–2010: A Bibliometric Study“. Texto & Contexto – Enfermagem 23 (2): 250–260. https://doi.org/10.1590/0104-07072014002190012.

Barkauskaitė, Marijona et Bronislovas Bitinas. 2012. „Edukologijos daktaro disertacijų temos Lietuvoje“. Pedagogika 105: 7–13.

Broniukaitis, Romualdas. 1991. „Mokslų daktarai Lietuvoje (1940–1990 m.)“. Mokslas ir Lietuva, nr. 2, 50–54.

Camps, Diego, Yanina Recuero, María Elena Samar et Rodolfo E. Avila. 2005. „Análisis bibliométrico de tesis de doctorado del área de las ciencias de la salud: primera parte, odontología“. Revista de la Facultad de Ciencias Médicas de Córdoba 62 (3): 53–56.

Dėl mokslo doktorantūros nuostatų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. V-739. 2020. Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/71ae1e80993e11eaa51db668f0092944.

Dwivedula, Ravikiran. 2018. „Work Motivation in Project Management: Are We Still Interested? A Bibliometric Analysis of Doctoral Dissertations“. European Journal of Behavioral Sciences 1 (4): 26–39. https://doi.org/10.33422/EJBS.2018.07.64.

El-Dakhs, Dina Abdel Salam. 2018. „Why Are Abstracts in PhD Theses and Research Articles Different? A Genre-Specific Perspective“. Journal of English for Academic Purposes 36: 48–60. https://doi.org/10.1016/j.jeap.2018.09.005.

Eskin, Bülent etAhmet Kurt. 2020. „Bibliometric Investigation of Registered Master’s and Doctoral Thesis Prepared under the Title of Environmental Problems in Turkey“. Journal of Anatolian Environmental and Animal Sciences 5 (4): 676–684. https://doi.org/10.35229/jaes.804130.

Farabi, Ehteshamul Haque, Enamul Haque et Hadisur Rahman. 2020. „A Bibliometric Analysis of Ph.D. Theses in the Discipline of the Veterinary Science Submitted to Bau Library in Mymensingh, Bangladesh“. Indian Journal of Social Research 61 (5/6): 347–357.

Ferreira, Maria Amélia Leite, Alexandra Manuela Nogueira de Andrade Pereira, José Carlos Amado Martins et Maria do Céu Barbieri-Figueiredo. 2016. „Palliative Care and Nursing in Dissertations and Theses in Portugal: A Bibliometric Study“. Revista da Escola de Enfermagem da USP 50 (2): 313–319. http://dx.doi.org/10.1590/S0080-623420160000200019.

Franckevičius, Arūnas, Saulius Grigonis, Aleksandras Targamadzė et Antanas Štreimikis. 2005. „Lietuvos magistrantūros studentų baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų ir jų santraukų elektroninių dokumentų informacijos sistema“. In Informacinės technologijos, 2005: Konferencijos pranešimų medžiaga. T. 2. Kaunas: Technologija.

Gutiérrez-Vela, María M., Ana Díaz-Haro, Sonia Berbel-Salvador, Aldo Lucero-Sánchez, Nicolás Robinson-García et Antonio Cutando-Soriano. 2012. „Bibliometric Analysis of Research on Regenerative Periodontal Surgery during the Last 30 Years“. Journal of Clinical and Experimental Dentistry 4: e112–e118. http://dx.doi.org/10.4317/jced.50646.

Hsieh, Pao-Nuan, Tao-Ming Chuang et Mei-Ling Wang. 2013. „A Bibliometric Analysis of the Theses and Dissertations on Information Literacy Published in the United States and Taiwan. In Advances in Intelligent Systems and Applications. Vol. 1, Proceedings of the International Computer Symposium ICS 2012 Held at Hualien, Taiwan, December 12–14, 2012. Editors Ruay-Shiung Chang, Lakhmi C. Jain, Sheng-Lung Peng, 337–348. Berlin; Heidelberg: Springer. https://doi.org/10.1007/978-3-642-35452-6_35.

Yoldaş, Özlem et Emre Ozan Aksöz. 2024. „Bibliometric Analysis of Master’s and Doctoral Theses on Vegan Nutrition in Turkey“. Transnational Business and Management 2 (1): 55–66.

Juodaitytė, Audronė et Aušra Kazlauskienė. 2006. „Edukologijos daktaro disertacijų (1995–2005 m.) metodologijos ypatybės: teorinė ir empirinė analizė“. Profesinis rengimas: Tyrimai ir realijos 11: 18–35.

Juodaitytė, Audronė Juzė et Aušra Kazlauskienė. 2012. „Mokslinio tyrimo metodologijos ypatybės ir kiekybinių, kokybinių metodų taikymas (edukologijos daktaro disertacijų atvejis)“. In Kokybiniai edukaciniai tyrimai: Teorijos, duomenų rinkimas ir analizė: Mokslo studija, 134–163. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Kabelka, Gintaras. 2018. „Filosofijos disertacijų srautas Lietuvoje sovietiniu laikotarpiu“. Logos 96: 62–75. https://doi.org/10.24101/logos.2018.47.

Kardelis, Kęstutis. 1996. „Edukologijos disertacinių darbų, apgintų po 1991 metų Lietuvoje, metodologiniai aspektai“. Socialiniai mokslai. Edukologija 1 (5): 56–58.

Koutsantoni, Dimitra. 2006. „Rhetorical Strategies in Engineering Research Articles and Research Theses: Advanced Academic Literacy and Relations of Power“. Journal of English for Academic Purposes 5 (1): 19–36. https://doi.org/10.1016/j.jeap.2005.11.002.

Motuzas, Algirdas Juozas. 2018. Agronomijos mokslinės mokyklos Lietuvoje (1946–2003). Akademija, Kauno r.: Aleksandro Stulginskio universiteto Leidybos centras.

Pérez Escudero, Francisco. 2018. „A Bibliometric Analysis of Doctoral Dissertations in the Subdiscipline of Audiovisual Translation“. In John D. Sanderson, Carla Botella-Tejera, eds. Focusing on Audiovisual Translation Research, 159–190. Valencia: Publicacions Universitat València. https://puv.uv.es/focusing-on-audiovisual-translation-research.html.

Porto Castro, A. M., M. J. Mosteiro García, E. M. Gerpe Pérez. 2017. „Bibliometric Study of Scientific Production Doctoral Thesis in Inclusive Education“. In EDULEARN17 Proceedings: 9th International Conference on Education and New Learning Technologies, Barcelona, Spain, 3–5 July, 2017, 10291–10296. Valencia: IATED Academy. https://library.iated.org/view/PORTOCASTRO2017BIB.

Pranckutė, Aida. 1998. „Lietuvių teisininkų disertacijų srauto (1949–1990) bibliometrinė analizė“. Mokslotyra, nr. 2, p. 44–51.

Railienė, Birutė. 2006. „Iš Lietuvos mokslininkų disertacijų registravimo istorijos“. In Mokslo ir technikos raida Lietuvoje: 10-osios mokslo istorikų konferencijos, įvykusios Vilniuje 2006 m. rugsėjo 20–21 d., pranešimai, p. 274–278. Vilnius: Technika.

Railienė, Birutė. 2009. „Naujos mokslinių mokyklų tyrinėjimų galimybės“. In Mokslo ir technikos raida 1: 45–49.

Repiso, Rafael, Daniel Torres-Salinas et Emilio Delgado López-Cózar. 2011. „Bibliometric and Social Network Analysis Applied to Television Dissertations Presented in Spain (1976/2007)“. Comunicar: Scientific Journal of Media Literacy 19 (37): 151–159.

Sab, Chaman M. 2016. „Bibliometric Study of Ph.D. Theses in Library and Information Science as through INFLIBNET – Soudhganga“. International Journal of Scientific Research 5 (12): 53–55.

Sasnauskaitė, Giedrė. 1998. „Disertacijų srauto analizė – bibliometrijos metodas“. Mokslotyra 1: 79–87.

Shah, Zubair A. et Manzoor A. Khalidi. 2021. „Bibliometric Analysis of Dissertation Research in Management“. Global Journal for Management and Administrative Sciences 2 (2): 63–81. https://gjmasuok.com/index.php/gjmas/article/view/26/148.

Sharma, Rajul, Sharad Kumar Sonkar et Aman Kumar Kushwaha. 2021. „Bibliometric Study of the Ph.D. Theses in Library and Information Science of Babasaheb Bhimrao Ambedkar University, Lucknow“. Library Philosophy and Practice 5119: 1–9. https://digitalcommons.unl.edu/libphilprac/5119.

Štreimikis, Antanas, Vilius Kučiukas, Aleksandras Targamadzė, Linas Stabingis et Stanislovas Žurauskas. 2008. „Development of ETD Repository in Lithuania: Legal and Managerial Aspects“. In International Scientific Days 2008: Competitiveness and Economic Growth: European and National Perspectives, May 28–30, 2008, Nitra, the Slovak Republic, 1335–1341. Nitra: Slovak University of Agriculture in Nitra.

Üliõpilastöö kirjutamine ja vormistamine: Juhend õigusteaduskonna üliõpilastele. Koostanud Jaan Sootak, Hesi Siimets-Gross. Tallinn: Tartu ülikool, 2020. https://oigus.ut.ee/sites/default/files/inline-files/oigusteaduskonna_uliopilastoode_nouded.pdf.

Voverienė, Ona. 1990. Informatikos metodologija: Metodiniai nurodymai bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės studentams. Vilnius: Vilniaus universitetas.

Voverienė, Ona. 1993. „Laikas praeina – darbai išlieka“. Tarp knygų, nr. 4, 20–22.

Voverienė, Ona. 1999. Bibliometrija. Vilnius: Mokslo aidai.

Voverienė, Ona, Birutė Railienė, Giedrė Sasnauskaitė et Vaida Vanagaitė. 2002. Lietuvos mokslinės mokyklos. Vilnius: Mokslo aidai.

Walsh, James P. et Claron Ridge. 2012. „Knowledge Production and Nanotechnology: Characterizing American Dissertation Research, 1999–2009“. Technology in Society 34 (2): 127–137. https://doi.org/10.1016/j.techsoc.2012.02.001.

Įteikta 2024 m. birželį

[*] Copyright©2024 Giedrė Miknienė. Published by The Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences.

[†] 1–4 lentelės sudarytos, remiantis straipsnio šaltinių sąrašu.