LMA Vrublevskių bibliotekos darbai
2025, t. 14, p. 90–101. ISSN 2783-7300, eISSN 2783-7297
doi: 10.54506/LMAVB.2025.14.6
CC BY 4.0
ARTŪRAS JUDŽENTIS
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Dėl Jurgio Zablockio Litanijos, naujai suguldytos (1547) vertimo šaltinio
Anotacija. Atsiradus Niurnberge 1550 metais išleistai „prūsiškai“ litanijai, knietėjo vėl grįžti prie M. Mažvydo katekizmo giesmynėlyje paskelbtos Jurgio Zablockio (apie 1510 – 1563) litanijos vertimo šaltinio užduoties.
Jai spręsti svarbi Ruthʼos Fuehrer Prūsijos giesmynų apžvalga Die Gesangbücher der Stadt Königsberg (1927), kurioje aprašomi ir pirmieji Karaliaučiuje spausdinti giesmynai. Deja, 1550 metais Niurnberge išleistos vokiškos litanijos, galėjusios būti Zablockio vertimo šaltiniu, autorė nerado vietoje, o 1549 metų Marburgo giesmynas tiesiogiai neįėjo į jos tyrimo lauką. Tad seniausias jos aprašytas „prūsiškos“ litanijos variantas yra iš 1557 metų giesmyno. Lyginti skirtingų vokiškų litanijos variantų autorė nesiėmė.
Vos po kelerių metų pasirodė Christiano Schweigaardo Stango monografija Die Sprache den litauischen Katechismus von Mažvydas (Stang 1929), kurioje siekiama nustatyti ir Mažvydo katekizme paskelbtų giesmių vertimo šaltinius. Sugretinęs tekstus, Stangas be jokių abejonių teigia, kad Zablockio vertimo šaltinis yra 1549 metais išėjusio vokiško giesmyno Ein Gesangbüchlein von dem allerbesten Liedern auserlesen… litanija, tiksliau – šio giesmyno menamos ankstesnės laidos litanija. Deja, apie ją nei iš paties giesmyno, nei kur kitur neteko girdėti.
Praėjusio amžiaus pabaigoje Guidas Michelinis ir Dainora Pociūtė visiškai pasitikėjo Stango tyrimu ir dėl litanijos vokiško šaltinio laikėsi jo nuomonės, o Gertruda Bensė apie 1550 metų Niurnbergo litaniją iš Fuehrer darbo žinojo, bet aptarė tik jos pavadinimą.
Straipsnyje keliama mintis, kad Zablockio litanija versta ne iš, kaip manė Stangas, 1549 m. Marburge išėjusio giesmyno menamos ankstesnės laidos, o kaip tik iš Niurnberge 1550 metais išleisto atskiro litanijos atspaudo Die Litanei auffs neu korrigirt und gebessert ankstesnės laidos. Tokią išvadą galima daryti, palyginus vokiškus litanijos variantus.
Esminiai žodžiai: Jurgis Zablockis; litanija; Martynas Mažvydas; Ruth Fuehrer; Christian Schweigaard Stang; Gertrud Bense; vertimo šaltinis.
On the Source Text of Jurgis Zablockis’s Litany Litanija, naujai suguldyta (1547)
Summary
The appearance of the “Prussian” litany printed in Nuremberg in 1550 renewed interest in identifying the source text of the litany translated by Jurgis Zablockis (c. 1510–1563) and included in the hymn section of M. Mažvydas’s catechism.
Ruth Fuehrer’s study of Prussian hymnals, Die Gesangbücher der Stadt Königsberg (1927), which examines the earliest known hymnals printed in Königsberg, is of particular importance to this inquiry. Unfortunately, the author could not find the German litany published in Nuremberg in 1550, which could have been the source text of Zablockis’s translation, and the 1549 Marburg hymnal fell outside the scope of her research. Thus, the earliest “Prussian” litany she described dates from the 1557 hymnal. The author did not attempt to compare the different German variants of the litany.
Shortly afterwards, Christian Schweigaard Stang published his monograph Die Sprache des litauischen Katechismus von Mažvydas (1929), in which he sought to identify the source text of the hymns included in Mažvydas’s catechism. After comparing the texts, Stang concluded with confidence that the source text of Zablockis’s translation was the litany found in the German hymnal Ein Gesangbüchlein von dem allerbesten Liedern auserlesen…, published in 1549, or, more precisely, from a presumed earlier edition of that hymnal. Unfortunately, no record of it exists, either in the hymnal itself or elsewhere.
At the end of the twentieth century, Guido Michelini and Dainora Pociūtė regarded Stang’s research as authoritative and adopted his position regarding the German source text of the litany, whereas Gertrud Bense was familiar with the 1550 Nuremberg litany from Fuehrer’s work but discussed only its title.
The article suggests that the source text of Zablockis’s litany was not the presumed 1549 edition of the Marburg hymnal, as Stang believed, but rather an earlier printing of the litany Die Litanei auffs neu korrigirt und gebessert, published in Nuremberg in 1550. Such a conclusion may be drawn from a rough comparison of the German variants of the litany.
Keywords: Jurgis Zablockis; litany; Martynas Mažvydas; Ruth Fuehrer; Christian Schweigaard Stang; Gertrud Bense; source text.
Įvadas. Litanija (lo. litania < s. gr. λιτανεία < λιτανεύω „prašyti, maldauti, melsti“) – senovinis bendruomeninis maldos būdas ir religinės poezijos bei bažnytinės muzikos žanras, kurį nusako kreipiniai į Dievą ar šventuosius (paprastai vadovo) ir pasikartojantys (paprastai bendruomenės) atsakai. Europoje litanijos ypač išplito Viduramžiais. Lutheris perėmė šią katalikų tradiciją, perdirbo ir į vokiečių kalbą išvertė Visų Šventųjų litaniją (1529), kuri tapo pavyzdžiu kitoms liuteronų litanijoms.
Litanija minima jau 1544 metų Prūsijos kunigaikštystės Bažnytinės tvarkos nuostatuose („Kirchenordnung“): juose rašoma, kad per Mišias Karaliaučiaus katedroje, senamiestyje ir Lyvenikės priemiestyje („im thumb, in der altenstadt und aufm berge“) po pamokslo giedama litanija ir pageidaujama, kad ji būtų giedama ir kituose miestuose („were gut, das in anderen steten […] die litania auch angericht und gehalten würde“) (Die evangelischen Kirchenordnungen… 1911: 65). Tai, Ruthʼos Fuehrer nuomone, rodo, kad litanija Prūsijoje buvo labai rūpinamasi (Fuehrer 1927, 39).
Galbūt todėl Martyno Mažvydo katekizmo (1547) giesmynėlyje, nenurodant autoriaus, ir buvo įdėta lietuviška „Litanija, naujai suguldyta“ (p. D3v(54)–D6r(59)). Kad ją išvertė Jurgis Zablockis, žinome iš šios litanijos perspaudo M. Mažvydo ir Baltramiejaus Vilento giesmyno Giesmės krikščioniškos II dalyje (1570) (p. X3v(567)–X7r(574)), kur vertėjas įvardytas. Gertruda Bensė randa ir kitokių Zablockio autorystės įrodymų: žodį „suguldyta“ litanijos pavadinime, atitinkantį vokiečių „zusammengestellt“, kuriuo anuo metu buvusi reiškiama su autoryste susijusi atsakomybė; melodijos nuorodą „ant tas notas kaipa gieſtiſy Tiewe muſu dnguieſis“ (Bense 1998, 30). Tad lieka nustatyti, iš kokio vokiško teksto J. Zablockis litaniją vertė.
Fuehrer istorinė Karaliaučiaus giesmynų apžvalga. Ruthʼai Fuehrer, savo inauguracinėje disertacijoje (1927) apžvelgusiai Karaliaučiaus (taigi Prūsijos kunigaikštystės, vėliau – karalystės) giesmynus, „prūsiškoji“ – 21 posmo – litanija buvo prieinama tik iš 1557 metų giesmyno Die Deutſche Litaney ʒu ʒweyen Chören / Oder ſonſt ʒu ſingen / Wie man ſie pflegt ʒu halten inn dem Fürſtenthumb Preuſſen (Fuehrer 1927, 39, 184). Ji nurodo, kad ši litanija Valentino Babsto 1545 metų giesmyne yra sutrumpinta („verkürzt“) iki 17 posmų (Fuehrer 1927, 40). 21 posmo esanti 1549 metais Marburgo giesmyne paskelbta litanija (ten pat). Autorė daugiau nesileidžia į abiejų litanijos variantų lyginimą, bet nurodo, kad juos abu sukūrė Johannas Frederis ir pabrėžia juose, ypač ilgesniajame, „išreikštą šiaurės vokiečių būdą“ („beide tragen ausgesprochen norddeutschen Charakter, besonders die längere“ (ten pat).
Fuehrer taip pat buvo žinomas Philippo Wackernagelio antologijos Das deutsche Kirchenlied von der ältesten Zeit bis zu Anfang des XVII. Jahrhunderts III tome paminėta 1550 metais Karaliaučiuje atskiru leidiniu išėjusi litanija (Wackernagel 1870, 212), buvusi Karališkojoje Berlyno bibliotekoje, tačiau jos ji nerado vietoje, todėl ir negalėjo plačiau aprašyti.
Stango monografija. Po poros metų išėjusioje Christiano Schweigaardo Stango monografijoje Die Sprache den litauischen Katechismus von Mažvydas (Stang 1929) Ruthʼos Fuehrer darbas neminimas. Matyt, jis autoriui nebuvo žinomas.
J. Zablockio litanijos vertimo šaltiniui skirtas 18-as monografijos skirsnis (Stang 1929, 43–47). Jis pastebėjo, kad Zablockis negalėjo versti iš Valentino Babsto 1545 metų giesmyno antroje dalyje Pſalmen vnd Geistliche lieder / welche von fromen Chriſten gemacht vnt ʒuſamen geleſen ſind išspausdintos (nr. XXVI) „Vokiškos litanijos“ („Die Deutſche Litania / Reimweiſe in ein lied gebracht / das auch einʒele perſonen / die lieb vnd andacht daʒu haben / ſingen muͤgen / ſonderlich an orten da nicht ſchulen ſind“), nes ji turi tik 17 posmų (plg. šio giesmyno 1547 metų laidos antros dalies F7r(495)– G2r(501) puslapius: https://objekt.db.dhm.de/objekt/20011174), o Zablockio vertime yra 21 posmas Be to, pačiame vertime yra reikšmingų („unterscheiden sich die beiden Versionen des Gesanges nicht unbedeutend“) skirtumų nuo šio vokiško teksto (Stang 1929, 43).
Stango nuomone, Zablockio vertimą tiksliai atitinka („genau entsprechendes Litanielied“) Marburgo 1549 metų giesmyne Eyn gesangbuͤchlyn von den allerbesten liedern außerlesen/ von eyner from̃en Gotsfoͤrchtigen perſonen ʒůſam̃en geordiniret/ auß allen geſangbuͤchern ſo ʒů diser ʒeit getruckt/ mit vilen noch nie getruckt išspausdintas litanijos variantas „Deudſche Letanei, wie ſie im land ʒů Preuſſen geſungen wirt. Im thon: Vatter vnſer im hymelreich, ɤ du vns alle heyſſeſt gleich“ (p. XLVIIIv–Vr). Šiuo metu žinomas vienintelis šio giesmyno originalas saugomas Austrijos nacionalinėje bibliotekoje Vienoje (Österreichische Nationalbibliothek, signatūra: 42.M.75). Kiek toliau Stangas pabrėžtinai teigia, kad šis giesmės variantas be jokių abejonių buvo Zablockio vertimo šaltinis („er unzweifelhaft Zabłocki als Vorlage gedient hat“) (Stang 1929, 43). Pagrečiui su vertimu perspausdinęs vokišką litanijos variantą (p. 43–46), Stangas dar kartą tvirtina, kad abiejų tekstų lyginimas rodo, jog būtent šis litanijos variantas buvo Zablockio vertimo šaltinis („Aus dem Vergleich der beiden Texte ergibt sich, daß das hier abgedruckte deutsche Litanielied Zabłockis Vorlage war“, Stang 1929, 46). Monografijos išvadose Stangas taip pat nurodo, kad litanijos vertimo šaltinis yra išsaugotas 1549 metų laidos giesmyne („Die Vorlage ist ein deutches Litanielied, das unter dem Titel „Deudsche Letanei wie sie im land zuo Preussen gesungen wird“ in einem Gesangbuch v. J. 1549 bewahrt ist“, Stang 1929, 180).
Taip užtikrintai tvirtindamas, kad būtent Marburgo 1549 metų giesmyne paskelbta litanija buvo Zablockio vertimo šaltinis, Stangas priverstas paaiškinti, kaip vertimas galėjo būti išspausdintas anksčiau už jo šaltinį. Jis spėja, kad vokiškas šios litanijos variantas turėjęs egzistuoti jau prieš 1547 metus („Er muß aber schon vor 1547 existiert haben), nes Zablockis juo naudojosi kaip šaltiniu (Stang 1929, 43). Toks spėjimas ne be pagrindo, nes ši litanija XVI amžiuje buvo gerai žinoma ir mėgstama, tačiau nėra duomenų (bent jau pačioje knygoje), kad Marburgo giesmynas būtų buvęs išleistas ir anksčiau. Priešingai: jau giesmyno antraštėje parašyta, kad daugelis jame skelbiamų giesmių „dar niekada nebuvo išspausdintos“ („liedern … mit vilen noch nie getruckt“)…
Greičiausiai Stangas paties vokiško šaltinio nė nematė (jo niekur knygoje nemini), o giesmės tekstą perspausdino iš Philippo Wackernagelio antologijos Das deutsche Kirchenlied von der ältesten Zeit bis zu Anfang des XVII. Jahrhunderts III tomo (Wackernagel 1870, p. 210–212, giesmė nr. 232).
Kiti tyrėjai. Po daugelio metų Guidas Michelinis knygoje Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai šią giesmę, remdamasis Stango nuomone, taip pat lygino su vokišku Marburgo giesmyno (1549) variantu, paskelbtu Wackernagelio antologijoje. Jo padaryta išvada: „Beveik laisvas vertimas iš vokiško teksto.“ (Michelini 2000, 114)
Gertruda Bensė straipsnyje apie Mažvydo ir Vilento giesmyno (1566, 1570) giesmes iš ankstyvųjų vokiškų litanijos variantų cituoja tik 1545 metų Leipcigo (Babsto) ir 1549 metų Marburgo giesmynų litanijas. Apie 1550 metų jos leidimą ji žino tik iš Fuehrer darbo (cituoja litanijos pavadinimą) (Bense 1998, 27–28).
Dainorai Pociūtei „M. Mažvydo Katekizmo kilmės ir vertimo šaltiniai nebekelia didesnių problemų. Juos nustatė norvegų kalbininkas Christianas S. Stangas“ (Pociūtė 1995, 14). Todėl tyrėjos nesigilinama į Johano Frederio perdirbtos katalikų litanijos, tapusios Zablockio vertimo šaltiniu, variantus.
Niurnbergo 1550 metų leidimo litanija. Minėtoje Wackernagelio antologijoje, pastabose po litanijos teksto (Wackernagel 1870, 212), nurodoma ir po metų (1550) Niurnberge išėjusi atskira „prūsiškosios“ litanijos laida („Einzeldruck“). Panaršius internete, šį leidinį pavyko rasti skaitmeniniame Berlyno valstybinės bibliotekos Prūsijos kultūros paveldo rinkinyje (Staatsbibliothek zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz, signatūra: Hymn. 4703): [Freder, Johannes:] Die Litaney/ Auffs new corrigirt vnd gebeſſert. Jm thon/ Vatter vnſer im himel/ rc. Inn der Vniuerſitet ʒu Koͤnigßberg inn Preuſſen. 1550. Gedruckt ʒu Nuͤrnberg durch Valentin Neuber. (interneto prieiga: https://digital.staatsbibliothek-berlin.de/werkansicht?PPN=PPN736311491&PHYSID=PHYS_0003). Skaitmeninis leidinys aprašytas tik 2024 m. gruodžio 2 dieną.
Minkštame pageltusiame leidinio viršelyje juodu rašalu įrašytas sutrumpintas pavadinimas, leidimo data, vieta ir leidėjas: Die Litaney: ǁ „Gott Vater im himelreich“… ǁ – ǁ 1550. ǁ Nürnberg v. Val. Neuber. Viršelio viršutiniame kairiajame kampe juodoje lipdėje (?) auksu atspausta dabartinė knygos signatūra: Hymn. ǁ 4703, o viršutiniame dešiniajame kampe juodu rašalu įrašytas numeris: 37. Atrodo, kad būtent šį egzempliorių Fuehrer mini savo monografijoje (Fuehrer 1927, 39 ir 184). Jis autorės aprašytas iš antrinių šaltinių. Knyga buvusi Karališkojoje Berlyno bibliotekoje (signatūra: E 1023). Ši signatūra (tiksliau: E 1023 m) ranka įrašyta rastojo egzemplioriaus viršelio atvarto kairiajame viršutiniame kampe. Jo apatiniame kampe ranka įrašyta kita signatūra: Hey 1078, o lapo viduryje – juodu rašalu: 109,737. Karališkosios Berlyno bibliotekos nuosavybę rodo ir knygos 1r(1) puslapio apačioje centre įspaustas apvalus raudonas antspaudas: „Ex Biblioth. Regia Berolinenſi“.
Litanijos antraštėje parašyta, kad ji spaudai parengta Prūsijoje, Karaliaučiaus universitete (In der Univerſität zu Königsberg in Preussen). Be to, pasakyta, kad litanija iš naujo pataisyta ir pagerinta (Auffs new corrigirt vnd gebeſſert). Vadinasi, būta ankstesnės atskiros (?) šios litanijos laidos. Tokios nuomonės yra ir Fuehrer (1927, 39). Kaip tik šia laida galėjo remtis Zablockis, versdamas litaniją į lietuvių kalbą. Tai taip pat tik spėjimas, bet jis atrodo geriau pagrįstas nei Stango, kuris, atrodo, šią litanijos laidą bus pražiūrėjęs arba jos, kaip ir Fuehrer, paprasčiausiai neradęs.
Kadangi Zablockis jau 1542 metais lankėsi Karaliaučiuje, o nuo 1546 metų studijavo tenykščiame universitete (Biržiška 1990, 25–26), jam spėjama ankstesnioji šios litanijos laida (greičiausiai rengta tame pačiame universitete) turėjo būti nesunkiai prieinama.
Niurnbergo litanijos tekstas
Toliau teikiama Niurnbergo leidimo (1550) litanijos perraša. Joje pridėta posmelių (laužtiniuose skliaustuose), puslapių ir eilučių numeracija. Išnašose paaiškinta kai kurių žodžių rašyba.
1
1 Die Litaney/
2 Auffs new corrigirt
3 vnd gebeſſert.
4 Im thon/ Vatter vnſer im himel/ rc.[1]
5 Inn der Vniuerſitet ʒu Koͤ=
6 nigßberg inn Preuſ=
7 ſen.
8 1550.
[Apvalus antspaudas su įrašu: Ex ǁ Biblioth.Regia ǁ Berolinenſi]
2
[1]
1 O Gott vatter im hymelreich
2 Gott ſon / Got heyliger gayſt ʒugleich
3 Du heylige dreyfaltigkayt
4 Ein einiger Got in ewigkeyt
5 Auff dein ʒuſagen wir bitten dich
6 Wolſt vns erhren gnedigklich.
[2]
7 Ach lieber Got vnſer verſchon
8 Vns nach vnſerm verdienſt nicht lon
9 Erbarm dich vnſer durch dein gnad
10 Vergib vns vnſer miſſethat
11 Nach deiner groſſen gnad vnd gt
12 Vns vnſer leyb vnd ſeel beht.
[3]
13 Beht vns auch ʒu diſer friſt
14 Vors Sathans tck / bedrug vnd liſt
15 Wend ab von vns ſein fewrig pfeyl
16 Damit er vns nicht vber eyl
17 Ach lieber Got verlas vns nicht
18 Wenn vnns das fleyſch vnnd welt anſicht.
[4]
19 Beht vns Herr mit deiner handt
20 Fr yr[r]thumb / laſter / ſnd vnd ſchandt
21 Fr krieg / fr auffrr / haþ[2] vnd neydt
22 Fr fewr / vor waſſer / teure ʒeyt
3
1 Fr Peſtilenꜩ vnnd kranckheyt gſchwindt[3]
2 Denn wir Herr deine kinder ſindt.
[5]
3 Beht vns Herr in aller not
4 Vnd fr dem bſen ſchnellen todt
5 Ach lieber Herr verlaþ[4] vns nicht
6 Wenn wir kummen frs leꜩt gericht
7 Fr des ewigen todes fahr
8 Ach lieber Got vns ja bewar.
[6]
9 Durch dein geburt o Jheſu Chriſt
10 Hilff der du vnſer mitler biſt
11 Durch dein heylſam vnd theures blut
12 Welchs vns vergoſſen iſt ʒu gut
13 Dein anfferſteen[5] vom tod ſo hart
14 Vnd durch dein gewaltig himelfart.
[7]
15 Dein heylig Chriſtlich kirch bewar
16 Hinfort im wort vnd reyner lar
17 Dar ʒu erhalte die diener dein
18 Die Frſten deiner Chriſten gmein[6]
|19 Ʒum wort gib deinen Geyſt vnd krafft
20 Das er frucht breng vnd bey vns hafft.
[8]
21 In dein erndt trew arbeyter ſendt
4
1 Secten vnd keꜩerey abendt[7]
2 In deinem heyligen G[o]ttes hauß
3 Tilg alle rotten geyſter auß
4 Die yrrig gehn dreng auff den weg
5 Vnd wayþ jnn deiner warheyt ſteg.
[9]
6 Auch ſtrꜩ durch dein gewaltig handt
7 Die deinem wort thun widerſtandt
8 Fr aller gotloſen gewaldt
9 Dein reych vnd arme kyrch erhalt
10 Die ſich hie leyden muß auff erdt
11 Der blut fr dir iſt thewer vnd werdt.
[10]
12 Gib das Keyſerlich mayeſtat
13 Regir nach deines Gayſtes radt
14 Das ſie die arme Chriſtenheyt
15 Beſchꜩ vnd ſchirm ʒu aller ʒeyt
16 Wider des Trcken tyraney
17 Das ſelb o lieber gott verley.
[11]
18 Gib Kngen / Frſten / all gemein,
19 Das ſie im frid eintrechtig ſein
20 Vnd das ſie Herr dein Gtlich wort
21 Welchs nur iſt vnſer hayl vnd hort
5
1 Auch frdern beyd mit [8]leyb vnd gut
2 Das thu Herr durch dein thewrs[9] plut[10].
[12]
3 Beſunder vnſer Landes Herrn
4 Den wlſtu lieber Gott gewern[11]
5 Das er mg mit ſighaffter handt
6 Beſchirmen vnd regirn[12] ſein landt
7 Fr kranckheyt vnd vor leybes far
8 Ihn friſch vnd lang geſundt bewar.
[13]
9 Deßgleychen Herr durch all dein gt
10 Vns vnſer Frſtin auch beht
11 Du wlſt jr Herr ein langes lebn[13]
12 Darʒu auch leybes erbe gebn[14]
13 Ʒu lob vnd ehr dem namen dein
14 Diþ[15] bitten wir dich allgemein.
[14]
15 Gib auch das all amptlet[16] vnd Rdt
16 Nach deinem willen richten ſtet
17 Darmit das arme volck auch werdt
18 Regiert wol auff diſer erdt
19 Das ſie hernach mit danckbarkeyt
20 Dich loben herr in ewigkeyt.
[15]
21 Die ſeugenden vnd ſchwangern all
6
1 Bewar auch kinder fr vnfal
2 Hilff allen die ſchwach ſeind vnnd kranck
3 Das jr hoffnung auff dich nicht wanck
4 Mach ſie an leib vnd ſeel geſundt.
5 Vnd trſt ſie in der leꜩten ſtundt.
[16]
6 Ach lieber Herr gib gut gedult
7 Denn die da leiden one ſchuldt
8 Errett ſie auþ[17] der feinde hendt
9 Ir elendt vnd gefencknis wendt
10 Trſt die auch in der leꜩten not
11 So man vom leben bringt ʒum todt.
[17]
12 Den ſo vns haſſen fr vnd ſpat
13 Vergib jr ſndt miſſethat
14 Gib das wir jhn auch gern vergeben
15 Mit allen menſchen friedlich leben
16 Hilff das all ſnder ſich bekern
17 Vnd herꜩlich deiner gnad begern.
[18]
18 Beht vor hefftig ſturm vnd wind
19 Die ſo auff Meer vnd waſſer ſind
20 Beſonder die mit ſtreittes heer
21 Die heyden ſuchen vber Meer
22 Beht fr klippen vnnd fr ſtrandt
23 Vnd hilff jhn gnedigklich ʒu handt.
7
[19]
1 Du wlſt auch herr in deiner hand
2 Erhalten die frucht auff dem landt
3 Behtten ſie fr hagl[18] vnd ſchad
4 Ʒu brauchen recht gib vns auch gnad
5 Das ſie nicht vnſern leib beſchwern[19]
6 Vnd vnſer herꜩen von dir kern.
[20]
7 Befehlen dir auch weyb vnd kindt
8 Hauþ[20] / hoff vnd all vnſer geſindt
9 Wehr den die vns heimlich nach gehn
10 Vnd auch nach leyb vnd leben ſtehn
11 Wehr allem das do ſchaden thut
12 Erhalt vns all in deiner hut.
[21]
13 O Ieſu Criſt[21] war Gottes Son
14 O Ieſu Chriſt der gnaden thron
15 O Ieſu Chriſt du Gottes Lam
16 Das der welt ſnd trug vnd wegnam
17 Du gebendeyter ſamen
18 Er barm dich vber vns / Amen.
19 Gedruckt ʒu Nuͤrnberg durch
20 Valentin Neuber.
Litanijos 1549 ir 1550 metų tekstų lyginimas
Šis vokiškas litanijos variantas kaip ir marburgiškis turi 21 posmą ir nuo jo nedaug skiriasi. Jų tarpusavio santykio klausimą palieku germanistams, o štai svarbesniuosius 1549 ir 1550 m. litanijos laidų teksto skirtumus minėtame leidinyje nurodė jau Wackernagelis (1870, 212). Skaitmenys žymi litanijos posmą ir eilutę; toliau pateikiamas 1549 metų laidos žodis ar frazė ir (po rodyklės) – jo atitikmuo 1550 metų laidoje:
1,4 du → ein; 1,5 ʒůſag → ʒuſagen; 3,3 von vns ab → ab von vns; 4,4 thewrer → teure (iš tiesų teuer); 4,5 geſchwind → gſchwind; 4,6 Herr, wir → wir herr; 5,1 O → vns; 5,2 vns → vnd; 5,4 vors → frs; 6,5 von → vom; 7,2 Hinfürt → hinfort; 7,3 erhalt → erhalte; 7,4 forſtehn → frſten; gemenu → gmein; 7,6 bring → breng; 8,1 trewe → trew; 8,4 tilge → tilg; 8,5 bring → dreng (nurodoma, kad tai spausdinimo klaida – t. b. breng); 9,6 blůt → blut; 11,1 küngen → Kngen; 12,1 Beſonder → Beſunder; 12,3 mag → mg; 13,6 des → diß (iš tiesų Diþ); 15,3 ſein → ſeind; 16,2 den → denn; 16,4 gefengkuus → gefencknis (pabrėžta –nis); 17,2 vnd praleistas; 18,2 vff → auff; 18,6 landt → handt; 19,5 nit → nicht.
Kaip matyti, Wackernagelio surašyti daugiausia ne rašybos, o morfologijos, leksikos ir sintaksės (žodžių tvarkos) skirtumai. Deja, kadangi į lietuvių kalbą versta ne pažodžiui ir lietuviškas teksto perteikimas neatspindi vertimo šaltinio morfologijos ar žodžių tvarkos ypatybių, tai vertimas neleidžia tvirtai nustatyti, kuriuo iš šių leidinių, versdamas litaniją, rėmėsi Zablockis.
Pavyzdžiui, 1 posmo 4 eilutė 1549 m. laidoje pradedama įvardžiu du (Du eyniger Gott), o 1550 m. laidoje – artikeliu ein (Ein einiger Got). Ši vieta išversta Vienybe Dievo (Venibe Diewa): ir be įvardžio, ir, žinoma, be artikelio.
Arba 4 posmo 6 eilutėje 1549 m. laidoje žodžių tvarka Herr, wir (Deñ Herr wir deine kinder ſind), o 1550 m. laidoje atvirkščia – wir, Herr (Denn wir Herr deine kinder ſindt). Tačiau ši eilutė išversta laisvai: Saugok tu mus, sūnus savo (Saugak tu mus ſunus ſawa) – net jeigu tartumėm, kad tu mus reikšmės atžvilgiu atitinka Herr, wir, vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad lietuviškame vertime, net ir norėdami, sukeisti žodžių tvarkos negalėtume: *Saugok mus tu, sūnus savo.
5 posmo 1 eilutėje 1549 m. laidoje yra jaustukas O (Beht O Herr), o 1550 m. laidoje – įvardis uns (Beht vns Herr). Išversta be jaustuko ir be įvardžio, praleistas kreipinys Pone, Viešpatie (Herr), paliktas tik veiksmažodis apsaugok (Apſaugak).
5 posmo 2 eilutė abiejuose leidiniuose taip pat skiriasi: 1549 m. laidoje šios eilutės pradžioje pavartotas įvardis uns: (Beht) Vns fur dem bſen ſchnellen todt; 1550 m. laidoje jo vietoje eina jungtukas und: Vnd fr dem bſen ſchnellen todt. Zablockio išversta ne tik be jungtuko, bet ir be įvardžio: (Apſaugak) Nog ſmertis piktas ijr naglas. Vis dėlto bejungtukis vienarūšių papildinių jungimas artimesnis 1550 m. šaltiniui.
17 posmo 2 eilutėje 1549 m. laidoje yra jungtukas und (Vergib jr ſnd vnd miſſethat), o 1550 m. laidoje jis praleistas (Vergib jr sndt miſſethat). Lietuviškame vertime perteiktas tik vienas papildinys (Vijſus grekus tu gims atleiſk), todėl jungtuko neprireikė.
18 posmo 6 eilutėje 1549 m. laidoje pavartotas daiktavardis Land (Vnd hilff jn gnediglich ʒů Landt), o 1550 m. laidoje – Hand (Vnd hilff jhn gnedigklich ʒu handt). Dėl šios spaustuvės klaidos vokiškas tekstas pasidarė nebeaiškus, sunkiai suvokiamas. Tad Zablockis jo ir nevertė: vietoj šio sakinio paskutinėse dviejose atitinkamo posmo eilutėse jis įdėjo frazę apie krikščionis: Palaimink tawa krikſcʒianius / Kurius atpirkai per krauius. Tai galbūt liudytų, kad jis naudojosi 1550 m. leidimo šaltiniu.
Atskirai verta aptarti 8 posmo 5 eilutę. 1549 m. laidoje pavartotas veiksmažodis bringen (Die irrig gehn bring auff den weg), o 1550 m. laidoje – drengen (Die yrrig gehn d[r]eng auff den weg). Wackernagelio nuomone, tai spaustuvės klaida: turėtų būti breng. Tačiau vertėjas šios spaudos klaidos galėjo nematyti (nesuvokti) ir skaityti veiksmažodį kaip parašyta – dreng (veiksmažodžio drengen (drängen) „spausti, raginti, versti ką daryti“ liepiamoji nuosaka). Taip lietuviškame vertime galėjo atsirasti skatinimo ar net tam tikros prievartos atspalvį turintis veiksmažodis priversti: Kleidencʒius kieliap priwerſk. Tad šiuo atveju vertimas galėtų rodyti, kad remtasi ne 1549, o 1550-ųjų metų vokišku šaltiniu. Gerokai vėlesniame Danieliaus Kleino giesmyno Naujos giesmių knygos (1666) šios litanijos vertime ši vieta išversta, pasitelkiant veiksmažodį be minėtų atspalvių: Kleiojencʒus ſaweſp grink (KlNG 181,17).
Dėl litanijos pavadinimo
Kai ką būtų galima spręsti ir iš skirtingų litanijos 1549 ir 1550 m. laidų pavadinimų. Tik Niurnbergo varianto pavadinime pasakyta, kad skelbiama litanija „iš naujo pataisyta ir pagerinta“ (Auffs new corrigirt vnd gebeſſert), o Marburgo giesmyne litanijos pavadinimas visai kitoks: „Vokiškoji litanija, kaip ji giedama Prūsijos krašte“ (Deudſche Letanei, vie ſie im land ʒ Preuſſen geſungen wirt). Manau, kad lietuviško vertimo pavadinimas „Litanija, naujai suguldyta“ (= iš naujo sudėta, sukurta, t. y. pataisyta ir pagerinta) nereiškia, kad ji anksčiau buvo išversta į lietuvių kalbą: Zablockis tiesiog bus perteikęs vokišką šaltinį – iš naujo buvo sukurta (sudėta) vokiškoji 1550 metų litanija.
Gertruda Bensė straipsnyje apie „prūsiškos“ litanijos versijas dėl jos pavadinimo rašo: „Wie auch immer man die Worte „Nauiey ſuguldita“ in diesem Titel interpretiert, im heutigen Verständnis bezeichnen sie nicht eine Originaldichtung, sondern eine neu bzw. erstmals (?) erstellte litauische Fassung“ („kad ir kaip aiškintume šio pavadinimo žodžius „Nauiey ſuguldita“, šių dienų supratimu jie reiškia ne originalias eiles, o naują, arba pirmąkart (?) sukurtą, lietuvišką versiją“, Bense 2005, 40). Ši mintis neatrodo įtikima: juk Zablockio „naujai“ atitinka 1550 metų Niurnbergo litanijos pavadinimo „neu“. Likčiau anksčiau išdėstytos nuomonės, kad šiuo atveju Zablockis išvertė savo šaltinio pavadinimą. Atrodo, kad tokia išvadą remia ir Fuehrer pastaba dėl žodžio „neu“ litanijos pavadinime: „… Litanei […] aus dem Jahre 1550, die im Titel […] auf eine bereits noch frühere hinweist, da sie ja „auffs new“ gebessert ist“ („1550 metų litanija, kurios pavadinime nurodoma dar ankstesnė, nes juk ji yra „iš naujo“ pagerinta“, Fuehrer 1927, 39).
Apibendrinimas. Turint omenyje viską, kas pasakyta, esu linkęs manyti, kad Zablockis litaniją į lietuvių kalbą greičiausiai vertė ne iš menamos ankstesnės 1549 metais Marburge išėjusio giesmyno Eyn gesangbuͤchlyn von den allerbesten liedern außerlesen/ von eyner from̃en Gotsfoͤrchtigen perſonen ʒůſam̃en geordiniret/ auß allen geſangbuͤchern ſo ʒů diser ʒeit getruckt/ mit vilen noch nie getruckt laidos, o ėmė 1550 metais Niurnberge atskirai išėjusios litanijos Die Litaney/ Auffs new corrigirt vnd gebeſſert. Jm thon/ Vatter vnſer im himel/ [r]c. ankstesnę laidą, apie kurią netiesiogiai užsimenama šios litanijos pavadinime.
Šaltiniai
Die Litaney/ Auffs new corrigirt vnd gebeſſert. Jm thon/ Vatter vnſer im himel/ [r]c. 1550. Inn der Vniuerſitet ʒu Koͤnigßberg inn Preuſſen. [kolofone]: Gedruckt ʒu Nuͤrnberg durch Valentin Neuber]. Staatsbibliothek zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz. Signatūra: Hymn. 4703. https://digital.staatsbibliothek-berlin.de/werkansicht?PPN=PPN736311491&PHYSID=PHYS_0003
Eyn gesangbuͤchlyn von den allerbesten liedern außerlesen/ von eyner from̃en Gotsfoͤrchtigen perſonen ʒůſam̃en geordiniret/ auß allen geſangbuͤchern ſo ʒů diser ʒeit getruckt/ mit vilen noch nie getruckt. 1549. Ӡů Marpurg, M. D. xlix. [kolofone]: Andres Kolb […] truckts, den 18. tag Iulij […] . Österreichische Nationalbibliothek. Signatūra: 42.M.75.
KlNG – Kleinas, Danielius. 1666. Naujos giesmių knygos. Dokumentinis perrašas ir žodžių formų konkordancijos. Internetinis leidinys. Tekstą rengė Vaidotas Rimša ir Mindaugas Šinkūnas, konkordancijas rengė Mindaugas Šinkūnas, Vaidotas Rimša ir Vytautas Zinkevičius. 2006. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. https://seniejirastai.lki.lt.
Mažvydas, Martynas. Katechismuso prasti žodžiai. 1547. Dokumentinis perrašas ir žodžių formų konkordancijos. Internetinis leidinys. Parengė Mindaugas Šinkūnas, Diego Ardoino, programavo Vytautas Zinkevičius. 2023. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. https://doi.org/10.35321/e-pub.78.mazvydas-katekizmas.
Mažvydas, Martynas et Baltramiejus Vilentas. 1570. Giesmės krikščioniškos. Dokumentinis perrašas ir žodžių formų konkordancijos. Internetinis leidinys. Tekstą rengė Ona Aleknavičienė ir Mindaugas Šinkūnas, konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Mindaugas Šinkūnas ir Vytautas Zinkevičius. 2020. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. https://seniejirastai.lki.lt.
Pſalmen vnd Geistliche lieder / welche von fromen Chriſten gemacht vnt ʒuſamen geleſen ſind. 1547. Leipʒig, M. D. XLVII. [kolofone]: Gedruckt ʒu Leipʒig / durch Valentin Babſt]. https://objekt.db.dhm.de/objekt/20011174.
Literatūra
Bense, Gertrud. 1998. „Text des ersten litauischen Gesangbuchs im Licht heutiger Betrachtungsweise“. Knygotyra 25 (32): 20–40.
Bense, Gertrud. 2005. „Litauische Versionen der Preußischen Litanei“. In Das Baltikum im sprachgeschichtlichen Kontext der europäischen Reformation: Internationales Arbeitsgespräch, Herzog August Bibliothek, Wolfenbüttel, 21.23. Mai 2003. Herausgegeben von: Jolanta Gelumbeckaitė, Jost Gippert, 40–50. Bibliotheca Archivi Lithuanici 4. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Biržiška, Vaclovas. 1990. „Jurgis Zablockis“. In Aleksandrynas: Senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos. T. 1, XVI–XVII amžiai, 22–32. 2-asis (fotogr.) leid. Vilnius: Sietynas.
Die evangelischen Kirchenordnungen des XVI. Jahrhunderts. 1911. Bd. 4, Das Herzogthum Preussen; Polen; Die ehemals polnischen Landestheile des Königsreichs Preussen; Das Herzogthum Pommern. Herausgegeben von Emil Sehling. Leipzig: O. R. Reisland. https://archive.org/details/dieevangelischen00sehluoft/page/n5/mode/2up.
Fuehrer, Ruth. 1927. Die Gesangbücher der Stadt Königsberg (von der Reformation bis zur Einführung des Einheitsgesangbuches für Ost- und Westpreußen): Inaugural-Dissertation zur Erlangung der Lizentiatenwürde bei der Hochwürdigen Theologischen Fakultät der Albertus Universität zu Königsberg i. Pr. Schriften der Synodalkommission für ostpreußische Kirchengeschicht 26. Königsberg i. Pr.: Druck von Emil Rautenberg.
Michelini, Guido. 2000. Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Pociūtė, Dainora. 1995. XVI–XVII a. protestantų bažnytinės giesmės. Vilnius: Pradai.
Stang, Christian Schweigaard. 1929. Die Sprache den litauischen Katechismus von Mažvydas. Oslo: J. Dybwad.
Wackernagel, Philipp. 1870. Das deutsche Kirchenlied von der ältesten Zeit bis zu Anfang des XVII. Jahrhunderts. Bd. 3. Leipzig: Druck und Verlag von B. G. Teubner.
https://archive.org/details/dasdeutschekirch03wack/page/n3/mode/2up.
Įteikta 2025 m. spalį
[1] etc.
[2] hass
[3] geſchwindt
[4] verlass
[5] aufferſteen
[6] gemein
[7] Viršuj pieštuku pataisyta: abwendt
[8] Du pastarieji žodžiai pieštuku nubraukti ir virš jų įrašytas sunkiai įskaitomas žodis.
[9] thewres
[10] blut
[11] geweren
[12] regiren
[13] leben
[14] geben
[15] diss
[16] amptleut
[17] auss
[18] hagel
[19] beſchweren
[20] Hauss
[21] Chriſt