Pokalbis su akmens skulptūrų parko „Vilnoja“ įkūrėju Vidmantu Martikoniu

Akmens skulptūrų simpoziumų parkai, kaip alternatyvi erdvė menui eksponuoti, atsirado XX a. Šiandienos pasaulyje skulptūrų parkai skaičiuojami šimtais, tačiau Lietuvoje tokių muziejų po atviru dangumi nedaug. Nepriklausomybės metais privačių asmenų iniciatyva pradėti kurti skulptūrų parkai žavūs ir saviti, svariai prisidėję prie Lietuvos akmentašystės meno tradicijų puoselėjimo.

Pokalbio svečias – verslininkas, meno mecenatas Vidmantas Martikonis, pasiryžęs ir įgyvendinęs savo idėją. 2001 m. metų vasarą prie Vilnojos ežero jis suorganizavo pirmąjį granito skulptūrų simpoziumą, tapusį parko formavimo pradžia, nauju mecenuojamo meno reiškiniu Lietuvoje.

„Tada man buvo 40 metų, įvyko tam tikri vertybių virsmai. Akmuo visada patiko, norėjosi, kad kūriniai būtų ilgaamžiai. Simboliška, kad skulptūroms naudoti akmenys – rieduliai, kažkada patys atriedėjo į Lietuvą ir liko čia amžinai. Tiesą sakant, kai kuriuos net buvo gaila „gliaudyti“, – prisimena parko įkūrėjas.

Šio projekto vykdymas truko ne vienerius metus. Svečias papasakojo, iš kur teko atsigabenti riedulius skulptūroms, kuo unikalūs lietuviai menininkai ir kokią diplomatinę misiją jis atliko skulptūrų simpoziumų metu.

„Man patinka menas, kultūrinė veikla, matau tame prasmę. Džiaugiuosi, kad žmonės atvažiuoja, lanko parką. Norisi tikėti, kad to priežastis – žinomų Lietuvos menininkų ir pasaulinių įžymybių sukurtos skulptūros“,– sako Lietuvos dailininkų sąjungos garbės narys Vidmantas Martikonis. Tai žmogus, kuris nesigiria nuveiktais dideliais darbais: parama mažai žinomiems menininkams, indėliu į Vilniaus miesto skulptūrinius akcentus, pagalba gimtajam Pasvaliui.

Kalbino Eglė Stasiukaitytė
Filmavo/montavo Vika Petrikaitė

Video siužetui naudotos Gintarės Grigėnaitės, Indrės Bungardaitės, Alfredo Pliadžio, Vikos Petrikaitės ir StoneArt.lt archyvo nuotraukos